Šiandienos piligrimą galima apibūdinti kaip žmogų, kuris siekia autentiškai išgyventi savo tikėjimą. Jį veda noras žinoti, pajausti, atrasti savo tikėjimo istoriją, prisiliesti prie amžinybės.
Piligriminė kelionė leidžia į savo gyvenimo kelionę pažvelgti atsitolinus nuo kasdienybės, kurioje gal ne visada atrandame laiko maldai, Šv. Rašto skaitymui ir jo apmąstymui. Metaforiškai - mūsų gyvenimas yra piligrimystė, per kurią turime padauginti, o ne užkasti pakelyje mums duotus talentus, taip nukaldinti save, kad būtume verti Dangaus Karalystės. Tokia kelionė leidžia ne tik iš knygų pažinti šventuosius, bet patirti aplinką, kurioje jie gyveno. Keliaudamas piligrimas geriau suvokia savo kaip krikščionio tapatybę - iš kur jis ateina, kokia jo tikėjimo kaina, ką jis turi daryti toliau. Nors amžinybės link keliaujame per neišvengiamą bendrystę su kitais, tačiau pabaigoje turėsime atsiskaityti kiekvienas už save. Turbūt nereikia būti ir labai tikinčiam, kad tai suprastum. Gal dėl to į piligrimystę leidžiasi ir tikėjimo ieškantys. Tiesa, turėčiau pasakyti, kad piligriminė kelionė nebūtinai yra kelių tūkstančių kilometrų kelias. Tai gali būti ir artimiausios šventovės aplankymas.
Aušros Vartai Vilniuje - svarbus piligrimystės centras.
Aušros Vartai: Gailestingumo Motinos Miesto Širdis
Prasminga, kad šiandien, kalbant apie Vilnių - Gailestingumo miestą, pasakojimą galime pradėti nuo Marijos - Gailestingumo Motinos, kurios paveikslas yra gerbiamas Aušros Vartų koplyčioje. Kaip vienas iš svarbiausių piligriminių centrų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) Aušros Vartai tapo žinomi XVII a. dėl pradėjusios sklisti žinios apie malones ir stebuklus, patiriamus meldžiantis prie Aušros Vartų Marijos paveikslo. Gausus votų - padėkos ženklų už patirtas malones kiekis liudija, kad ši vieta turi ypatingą reikšmę. Per kelis šimtus metų votų susikaupė tiek daug, kad jie sulydyti į sidabro plokštes, dengiančias šventovės sienas. 1761 m. įsisteigė Švč.
Nuo LDK laikų Aušros Vartų šventovė buvo itin svarbi lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių tikintiesiems - Romos, graikų apeigų katalikams ir rusų ortodoksams. Šventovė ir šiandien lieka tautų susitikimo Gailestingumo Motinos glėbyje vieta. Tremtinių ar išeivijos lietuvių kūryboje Aušros Vartus atrasime kaip prarastos tėvynės ilgesio ar kovų už laisvę simbolį. Skaržysko Kammiena mieste Lenkijoje yra pastatyta Aušros Vartų koplyčios kopija. Aušros Vartų koplyčia įrengta Šv. Petro bazilikoje Romoje, į kurią melstis užsukdavo šv. Jonas Paulius II.
Taip pat skaitykite: Pranciškus Asyžietis
Taigi tris šimtmečius Vilnius buvo žinomas kaip Aušros Vartų Gailestingumo Motinos miestas. XX a. trečiajame dešimtmetyje į Vilnių atvykusi Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolė šv. Faustina patiria daugybę Jėzaus apsireiškimų, per kuriuos perduodama Dievo Gailestingumo žinia. Vilnius tampa miestu, iš kurio į pasaulį pasklinda žinia apie Dievo Gailestingumą. Iš šiandienos perspektyvos - simboliška, kad Marija paruošia kelią savo sūnui ir Dievo Gailestingumo žiniai kaip matome ir Šv. Rašte. Šiomis dienomis Aušros Vartų šventovė ypatinga tuo, kad joje dar tęsiasi Ypatingasis Gailestingumo jubiliejus. Kai visos Gailestingumo durys, išskyrus Šv.
Apie tikinčiųjų gausą prie Aušros Vartų ir vietos išskirtinumą liudijo G. K. Chestertonas, rašydamas apie savo apsilankymą Vilniuje 1927 m.:
„Ir tada aš pamačiau tą atvirą gatvę. Ją buvo užtvenkusi didžiulė minia, visi žvelgė mano pusėn ir visi klūpojo. Atrodė kažkas eina man įkandin arba man virš galvos plevena koks keistas paukštis. Aš atsigręžiau ir arkos viduje pamačiau didingus atvirus langus, anapus kurių vėrėsi erdvė, sklidina aukso ir spalvų; toliau buvo paveikslas - aš supratau, kad už tų besikeičiančių grupių žėruoja ir gaudžia senovinė Mišių didybė“.
Dievo Gailestingumo Šventovė Vilniuje.
"Vilniaus Piligrimas": Programėlė Keliautojams
Kurdami telefonams ir planšetiniams kompiuteriams aplikaciją „Vilniaus piligrimas“ norėjome, kad tiek į Vilnių atvykstantiems keliautojams, tiek čia gyvenantiems žmonėms būtų paprasčiau pažinti miestą ir jo sakralų paveldą, kad galėtų susiplanuoti savo kelionę ir savarankiškai keliauti mieste, skaitydami objektų aprašymus ar klausydami įrašų. Piligrimas gali susidaryti savo norimų aplankyti objektų sąrašą. Žemėlapiai padeda orientuotis mieste. Programėlę „Vilniaus piligrimas“ galima parsisiųsti iš Apple store arba Google Play. Svarbu atkreipti dėmesį į telefono nustatymus.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Aplikacijoje pateikiami keturi maršrutai. Maršrute „Katedra. Varpinė. Lobynas“ itin detaliai aprašomos Katedros erdvės, architektūrinės detalės, sakralus menas taip pat daugiau negu penkiasdešimt metų Katedros sienoje slėptas lobynas, dabar eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje. Taip pat savo telefone galite „pakilti“ iki Katedros varpinės viršaus ir iš arti pažvelgti į varpus ar „nusileisti“ į pagrindinės šventovės požemius. Maršrute „Gailestingumo kelias“ pateikiama informacija apie vietas, kurios susijusios su šv. Faustinos ir pal. M. Sopočkos gyvenimu ir veikla Vilniuje, Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorija. „Šv.
Kalbant apie vilniečius, reikia pasakyti, kad tiesiog gyvendami mieste labai greitai susitaikome su jo grožiu, nebematome jo ypatingų vietų, kiemų, skersgatvių, vaizdų nuo kalvų. Kai išbandėme pradinę programėlės versiją, vaikščiojau su savo bičiule visais maršrutais, ir ji vis atkreipdavo mano dėmesį, kad nuo tam tikros Išganytojo kalvos vietos Vilnius primena Romą, o kitoje vietoje, kur kyla Šv.
Beveik visą Lietuvos istoriją galima papasakoti aplankant bažnyčias, o Genocido aukų muziejus suteikia išskirtinę patirtį su dažniausiai palydima nuostaba: „Taip neseniai viskas vyko, o mes tiek mažai žinojome.“ Vienas ryškiausių mano patyrimų, kai KGB muziejuje ses. Nijolė Sadūnaitė, vedžiodama vyskupą iš Vokietijos, pasakė metus ir dieną, kurią po teismo ją išvežė į tremties vietą, o vyskupas atsakė, kad tais pačiais metais dieną prieš tai - sekmadienį, jis buvo įšventintas kunigu. Vėliau jis muziejuje matė nuotraukas kunigų, vienuolių - buvusių politinių kalinių, su kuriais arba buvo susitikęs prieš tai arba dar turėjo susitikti vėliau jo vizito tikslais. Jam tai paliko labai stiprų įspūdį, nes padėjo pamatyti mūsų šalies kovą už laisvę, tikėjimą bendrame Katalikų Bažnyčios kontekste.
Mums gal nepastebima, bet atvykusiems labai įdomu matyti greta esančius katalikų, rusų ortodoksų, graikų apeigų katalikų, liuteronų maldos namus. Prisimenu piligrimus iš Kosta Rikos, kurie į Vilnių atvyko važiuodami į Lenkiją pasiimti pal. M. Sopočkos relikvijų. Tai buvo Gailestingumo maldos grupių Kosta Rikoje koordinatoriai. Vienos iš piligrimių mama dar aštuntajame dešimtmetyje netikėtai surado Gailestingojo Jėzaus paveikslėlį, įstrigusį tarp lango šukių. Ji nežinojo jo istorijos, tačiau vėliau turėjo labai stiprių dvasinių patirčių, susijusių su šiuo paveikslu. Ji buvo pamaldumo Dievo Gailestingumui Kosta Rikoje pradininkė. Vienas piligrimas iš JAV ieškojo daržininkystės patirties Lietuvoje, kad geriau suprastų šv. Faustinos gyvenimą, nes ji dirbusi darže.
Jaunimo dienų piligrimai iš JAV sustojo Vilniuje prieš prasidedant Pasaulio jaunimo dienoms Krokuvoje. Jie keliavo Gailestingumo keliu. Kartais jiems buvo sunku suvokti visas istorijos detales ir vingrybes. Kiekvienoje bažnyčioje, kurioje pamatydavo Gailestingojo Jėzaus paveikslą, klausdavo, ar čia jau šitas tikrasis paveikslas. Bet buvo gražu matyti jų įspūdį, kai, pasukus kuria gatve ir atsivėrus vaizdui į Misionierių, Bernardinų, Šv. Mykolo ir kt.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nuolatinius globėjus
Šv. Jokūbo Kelias Lietuvoje
Lietuva neseniai prisijungė prie šiaurinės Jokūbo kelio dalies. Už Šv. Jokūbo kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvoje atsakingos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija. Mano žiniomis, greitai turėtų pasirodyti Šv. Jokūbo kelio internetinis puslapis, kuriame bus pateikiama visa, piligrimams svarbi informacija.
Šiaurinė šv. Jokūbo kelio dalis, einanti per Lietuvą, skirtingai nei prancūziškasis, ispaniškasis, portugališkasis kelias, su šv. apaštalu Jokūbu susijusi netiesiogiai. Mūsų kraštuose apaštalas Jokūbas nesilankė, tačiau yra nemažai jo vardu pavadintų bažnyčių, gyvas pamaldumas šv. Jokūbui. Europos valstybių sujungimas kultūriniu ir piligriminiu Šv. Jokūbo keliu išryškina mūsų bendras vertybes, bendrą krikščionišką Europos istoriją, tradicijas.
Lietuvoje yra suplanuoti penki Šv. Jokūbo kelio maršrutai - keturi iš jų jungiasi su tarptautiniais maršrutais, ir vienas maršrutas yra tik Lietuvoje. Vilniaus maršrutas nuo Latvijos eina per Aukštaitiją ir jungiasi su Lenkijos Šv. Jokūbo kelio atkarpa, Kauno maršrutas nuo Latvijos iki Lenkijos eina per vidurio Lietuvą, Šiaulių maršrutas - per rytinę Žemaitijos dalį ir Suvalkiją, o žemaitiškoji maršruto dalis eina nuo Latvijos per Šiaurės Žemaitiją, pajūrio regioną iki Kaliningrado. Vidinis Lietuvos maršrutas suformuotas sujungiant šv.
Piligrimai keliauja Šv. Jokūbo keliu.
Piligrimų Srautai Vilniuje
Per 2016 m. Vilniuje apsilankė apie 27 tūkstančiai piligrimų. Apie 90 proc. piligrimų yra iš Lenkijos. Taip pat piligrimų sulaukiame iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Airijos, Italijos. Per pastaruosius metus, kai dirbu Vilniaus piligrimų centre, esu asmeniškai susitikusi su piligrimais iš Estijos, Švedijos, Norvegijos, Kosta Rikos, Tailando, Nigerijos, Gabono - šalių, kurios arba labai toli nuo Lietuvos arba jose gyvena nedaug katalikų, todėl piligrimų iš šių šalių apsilankymas dar labiau džiugina.
Šiandien Vilniuje apsilankantys piligrimai labai gerai žino savo kelionės tikslą. Beveik visais atvejais tai yra Dievo Gailestingumo šventovė ir vietos, susijusios su šv. Faustinos gyvenimu ir Dievo Gailestingumo žinios perdavimu. Vėliau jie atranda Aušros Vartus, šv. Kazimierą, Trakus. Kaip ir visus šiuolaikinius piligrimus juos domina miesto kultūra, menas, istorija, šiandienis vilniečių gyvenimas, jų užimtumas, maistas, įdomūs suvenyrai, kuriuos gali parsivežti namo ir kurie jiems primintų Vilnių - Gailestingumo miestą. Visa tai formuoja jų piligrimystės patirtį. Vilniuje daugeliui įspūdį palieka veikiančių bažnyčių gausa. Iš Londono darbo tikslais keliaujanti britė pasidalijo savo įspūdžiu, kad, pirmą kartą lankydamasi Vilniuje ir pamačiusi tiek bažnyčių, pagalvojo, kad šis miestas yra šventas ir jai priminė Romą.
Neseniai susitikau su grupele jaunų kunigų ir klierikų iš JAV. Galvojau, kaip per kelias valandas jiems parodyti Vilnių, o buvo vienas įsimintiniausių mano pačios pasivaikščiojimų po miestą. Po ankstyvų šv. Mišių Gailestingumo šventovėje kažkaip atsitiktinai pradėdami nuo buvusio žydų kvartalo ir jų istorijos, praėjome pro liuteronų, graikų apeigų, ortodoksų šventoves, aplankėme Aušros Vartus, susitikome su Gailestingojo Jėzaus seserimis, sustojome prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir per programėlę „Kalbančios skulptūros“ klausėme jo pamąstymų apie laisvo pasaulio žmogų. Prie Šv. Onos bažnyčios prisiminėme Napoleono didybės skurdą, tada aplankėme Bažnytinio paveldo muziejų, kuriame vienas iš kunigų atrado savo Mišių taurę. Literatų gatvė, Alumnato kiemas ir Katedros plytelės, primenančios mūsų laisvės ir tikėjimo stebuklą, Baltijos kelio istoriją, - koks Vilnius talpus pasaulio istorijų! O dar pokalbiai apie šiandienos vilniečius, jų veiklas man pačiai netikėtai nupiešė nepaprastai įdomų miesto vaizdą.
Keliautojams įspūdį palieka Lietuvos istorija ir sovietmečio laikotarpis, kuris pas mus dar toks netolimas ir gyvai prisimenamas.
Ką Aplankyti Vilniaus Krašte?
Pagrindinės Lietuvos šventovės buvo sujungtos į Šv. Jono Pauliaus II piligriminį kelią, kuris pradėtas formuoti po jo vizito Lietuvoje 1993 m. Tai buvo pagarbos popiežiui ženklas ir padėka už nuolatinį Lietuvos palaikymą. Šis maršrutas byloja apie Lietuvos tikėjimo istoriją, tradicijas, bažnyčių meną. Į šį kelią patenka ir Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias, priskiriamas didžiausiems Europos Kryžiaus kelių kompleksams. Gailestingumo kelias jungia vietas, kurios susijusios su Dievo Gailestingumo žinios perdavimu per šv. Faustiną. Šis kelias padeda geriau suprasti ir pačią Gailestingumo žinią.
Gailestingumo kelią siūloma keliauti dvi dienas - vieną dieną aplankant vietas, susijusias su šv. Faustinos, pal. M. Sopočkos gyvenimu, Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymo istorija. Kitą dieną aplankyti istorines vietas, tokias kaip Panerių memorialą, Antakalnio kapines, aplankyti kitų konfesijų maldos namus ir patirti, kad mus vienija Dievo Gailestingumas ir jo siekis. Už Vilniaus miesto ribų Gailestingumo kelias veda per Tabariškių bažnyčią (Šalčininkų rajonas). Medinė bažnyčia yra tarsi liaudies meno barokas. Joje gausu įvairių formų relikvijorių. Jeigu nuvažiuosite per atlaidus ar kitą svarbesnę šventę, pamatysite procesijas su nešiojamais šventųjų altoriais.
Juodšiliai - buvęs kurortinis miestelis tankaus pušyno apsuptyje. Įdomu, kad miestelis buvo garsus dėl seserų uršuliečių, turėjusių čia mokyklą, kepyklą, ligoninę. Ne kartą miestelyje lankėsi šv. Uršulė Leduchovska. Miestelio bažnyčia yra pirmoji pasaulyje pavadinta pal. M. Sopočkos vardu, nes Antrojo pasaulinio karo metais kunigas čia buvo priverstas slapstytis nuo arešto.
Kun. Julius Sasnauskas su kun. Antanu Saulaičiu yra parengę labai įdomią piligrimystę aplankant vietas, kurios liudija apie Vilniaus žmones ir bendruomenes, gyvenusias artimo meilės darbais. Galima leistis į piligrimystę aplankant Marijos gerbimo vietas. Tai būtų Aušros vartų Gailestingumo Motina, Sapiegų Madonos paveikslas, gerbiamas Katedroje, Lukiškių Dievo Motinos ikona gerbiama Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Beje šioje bažnyčioje įrengtas didžiausias Baltijos šalyse karilionas, kuris skamba ne tik per šventes ar koncertus, tačiau ir kiekvieną dieną penkios minutės iki pirmos valandos, vakare 19.30 val. skamba senovinė viduramžių dominikoniška giesmė „Salve Regina“. Tai viena iš patirčių, kurią gyvenant Vilniuje ar vedžiojant savo svečius, reikia patirti.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje gerbiamas nuostabiai gražus paveikslas, kuriame vaizduojama Marija, laužanti Dievo rūstybės strėles, Šv. Kryžiaus bažnyčioje gerbiamas Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslas, Pranciškonų konventualų bažnyčioje - Baltosios Madonos statula, Šv. Onos bažnyčios altoriuje vaizduojama Marija su savo Motina šv. Trakų bažnyčia yra viena seniausių piligriminių vietų dėl Dievo Motinos - Lietuvos globėjos paveikslo. Nuo XVII a. čia buvo organizuojami gausūs piligriminiai...
| Šalis | Piligrimų skaičius (apytiksliai) |
|---|---|
| Lenkija | 90% |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | Reikšmingas |
| Prancūzija | Reikšmingas |
| Airija | Reikšmingas |
| Italija | Reikšmingas |
| Kitos šalys | Įvairus |
Ši lentelė apibendrina pagrindines šalis, iš kurių atvyksta piligrimai į Vilnių, ir atspindi Lenkijos dominavimą piligrimų sraute.
Šv. Jono Pauliaus II Piligrimų Kelias Vilniuje.
Vilnius ir jo apylinkės siūlo daugybę galimybių piligrimams atrasti savo tikėjimą ir istoriją. Nuo Aušros Vartų iki Šv. Jokūbo kelio, kiekvienas keliautojas gali rasti sau tinkamą maršrutą ir patirti dvasinį atsinaujinimą.
Norite sužinoti daugiau apie piligrimystę Vilniuje? Žiūrėkite video!