Selektyvus Mutizmas ir Autizmas: Skirtumai, Diagnostika ir Gydymo Strategijos

Selektyvus mutizmas - tai nerimo sutrikimas, kai vaikas kalba įprastoje aplinkoje, bet tam tikrose socialinėse situacijose tyli, nors geba ir kalbėti, ir suprasti kalbą.

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.

Autizmo spektro lygiai

Diagnostikos Metodai

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.

Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Gydytojai turi atskirti selektyvų mutizmą nuo autizmo, specifinių kalbos sutrikimų ar sensorinių procesų sutrikimų. Selektyvusis mutizmas kyla dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: genetinio polinkio, temperamento bruožų ir aplinkos įtakos.

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Naudojami įrankiai ir metodai:

• Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.
• 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.
• 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.
• Autizmo diagnostinis interviu (angl.
• Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.
• Socialinio jautrumo skalė (angl.
• Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.
• Asperger ‘s Syndrome Diagnostic Scale (Asperger Sindromo Diagnostinė Skalė) (2001)- Myles, Boek, Simpson: 50 punktų, padalinta į 5 poskasius (kalba, socialinė, maladaptacinė, kognityvinė, sensomotorinė). Skirta vaikams nuo 5 iki 16 metų.
• PDD-Q (Pervasive Developpmental Disorders, Questionary), Baron- Cohen ir kt.
• Autism-Spectrum Quotient (Autizmo Spektro Koeficientas), S.
• Asmenims, kuriems yra įtariamas autizmas ir kurie neturi vidutiniškai išreikšto ar sunkaus mokymosi sutrikimo, verta skirti Autism_ Spectrum Quotent - 10 (AQ-10).

Elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardijama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiurkštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Gydymo Būdai ir Intervencijos

Selektyvaus mutizmo gydymas remiasi elgesio terapija, nerimo mažinimu, laipsnišku poveikiu ir kognityviniu restruktūrizavimu. Gydymas dažnai pradedamas nuo neverbalinių signalų, po to pereinama prie šnabždesio, o galiausiai - prie aiškios kalbos. Šis procesas vyksta saugioje aplinkoje, padedant vaikui palaipsniui įveikti bendravimo baimę. Sunkesniais atvejais, kartu su terapija, gali būti skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), padedantys reguliuoti nerimo lygį.

Vaikų, sergančių selektyviuoju mutizmu, bendravimo įgūdžiai gali būti ugdomi taikant kalbos aiškumo intervencijas, pasakojamosios kalbos praktiką, elgesio terapiją ir teigiamus paskatinimus. Elgesio terapija leidžia vaikui žingsnis po žingsnio susidurti su kalbėjimo situacijomis, mažinant bendravimo baimę. Teigiamas paskatinimas už kiekvieną bandymą kalbėti sustiprina vaiko pasitikėjimą ir skatina įgūdžių augimą. Socialinio modeliavimo žaidimų rinkiniai leidžia saugiai praktikuoti pokalbius per vaidmenų žaidimus, mokant socialinių signalų ir tinkamo laiko kalbėti.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Intervencijų pavyzdžiai:

• Taikomoji elgesio analizė (angl.
• Denverio modelis mažiems vaikams (angl.
• Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl.
• Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl.
• Pagalba šeimai.
• Žaidimo terapija. Žaidimo terapijos tikslas yra padėti vaikui, paaugliui ar gal net suaugusiam išspręsti savo psichologines problemas ir siekti savo pilnatvės ar gerovės jausmo, paskatinant asmenybinį augimą, ar visuminę raidą, bei pilnesnį savo vertės pajutimą naudojantis žaidimu kaip priemone.

Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz., vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.

Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.

Svarbu: Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui. Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.

Vaikas autistas

Ankstyva prevencija

Ankstyvas rizikos atpažinimas ir tikslinga intervencija gali padėti užkirsti kelią selektyvaus mutizmo išsivystymui. Trijų pakopų prevencijos modeliai, taikomi nuo pat pirmos mokyklos dienos, leidžia atpažinti vaikus, kurie patenka į rizikos grupę dar prieš pasireiškiant ryškiems simptomams. Efektyvios prevencinės priemonės apima nuspėjamų klasių rutinų kūrimą, saugių neverbalinio bendravimo zonų nustatymą ir alternatyvių komunikacijos būdų integravimą, taip sumažinant spaudimą kalbėti. Norint pasiekti ilgalaikio poveikio, būtinas tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas, kuriant vieningas strategijas be spaudimo kalbėti. Žaismingas bendravimas, rutinų kartojimas ir kalbinės raiškos lavinimas mažo streso aplinkoje gali paskatinti vaikų pasitikėjimą savimi.

Pagalba šeimai ir artimiesiems

Broliai ir seserys gali padėti selektyviajam mutizmui mažinti per natūralią, neįpareigojančią sąveiką. Jie veikia kaip artimiausi socialiniai sąjungininkai - leidžia vaikui patirti bendravimą be spaudimo, padeda sumažinti nerimą ir džiaugiasi net mažais pokyčiais. Svarbu, kad jie suprastų situaciją, gautų amžių atitinkančius paaiškinimus ir rodytų kantrybę.

Technologijų panaudojimas

Taip, technologijos ir specializuotos programėlės gali būti veiksminga pagalba vaikams, sergantiems selektyviuoju mutizmu. Moksliniai tyrimai rodo, kad taikant technologijomis paremtas elgesio intervencijas, net 90 % vaikų per pirmuosius gydymo seansus užbaigia kalbos hierarchiją.

Pagalba vaikui

Žinomos asmenybės

Taip, keletas įžymybių atvirai kalbėjo apie savo patirtį. Aktorius Ryanas Reynoldsas pasakojo apie selektyvaus mutizmo išgyvenimus vaikystėje ir naudotus nerimo įveikos metodus. Be garsenybių, žmonės kaip Jamesas Redrupas dalijosi istorijomis apie sveikimą pasitelkiant sąmoningą socialinį įsitraukimą, terapiją ar savihipnozę.

Gretos elgesys įkvėpė jos bendraamžius visame pasaulyje. Tūkstančiai paauglių staiga penktadieniais pradėjo eiti ne į mokyklas, bet į gatves ir reikalauti valdžios, verslininkų bei apskritai suaugusiųjų imtis veiksmų dėl klimato kaitos. "Nes Greta labai stengiasi išspręsti lygtis, kurias mes jau esame išsprendę. Šios lygtys - jos bilietas į kasdienybę. Aspergerio sindromo pažymėti žmonės, kaip vėliau sakys pati Greta, mato tik balta ir juoda - jokių pilkųjų zonų.

tags: #selektyvus #mutizmas #autizmas