Prievarta yra vaiką žalojantis elgesys. Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo. Emocinė prievarta apjungia tiek ir veiksmus nukreiptus prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Atstūmimas Suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo. Terorizavimas Žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas.
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Fizinę prievartą patyrusį vaiką išduoda aiškūs kūno pažeidimai, tačiau dažnai emociinės prievartos požymiai gali būti nepastebėti. Tokie akivaizdūs fiziniai požymiai, kaip mėlynės, nudegimo žymės ar kiti odos sužeidimai, turėtų kelti susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko. Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi.
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas apima išprievartavimą ar mėginimą išprievartauti, vaiko tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti ar sukelti vaiko susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti pornografiniu filmus, žurnalus. Seksualinis vaiko išnaudojimas kelia grėsmę jo asmenybės raidai, žaloja sielą. Tyrimų duomenimis, apie 80-90 proc. atvejų nuo prievartos nukentėję vaikai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Daugiau nei 50 procentų atvejų vaiką seksualiniai išnaudoja tėvas, patėvis ar kitas artimas šeimos narys. Seksualiai išnaudojami gali būti ir berniukai, ir mergaitės. Prievartautojais taip pat gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Vienkartinius seksualinius užpuolimus paprastai įvykdo nepažįstami vaikui asmenys. Tačiau paprastai ilgalaikė prievarta vyksta artimoje vaikui aplinkoje. Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs.
Kadangi seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, jos pasekmės dažnai gali būti matomos „kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir „siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Svarbu pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia ypatingai atsargiai patiems vertinti tokį elgesį ir kalbėti apie tai.
Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius; kai kurie turi tik vieną ar kelis. Nors vieno atskiro požymio nepakanka daryti išvadas apie seksualinį išnaudojimą, tačiau visuomet svarbu atkreipti dėmesį į net ir vieną pastebimą specifinį požymį. Lapkričio 18 d. pasaulyje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 19 d. - Smurto prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 20-ąją minime Vaiko teisių dieną. Seksualinis smurtas prieš vaikus dažnai vyksta itin slapta, todėl tėvų budrumas ir reakcija yra esminiai.
Taip pat skaitykite: Socialinė, psichologinė, fizinė ir seksualinė reabilitacija
VVTAĮT 2024 m. duomenys rodo, kad seksualinės prievartos atvejų beveik triskart daugiau nustatyta tarp vaikui svetimų asmenų. Vis dėlto, tokio tipo prievarta vyksta ir vaikui artimiausioje aplinkoje - šeimoje. Pirminiai prievartos signalai pasireiškia pasikeitusiu vaiko elgesiu: jis gali tapti išsigandęs, nerimastingas, prislėgtas ar neįprastai agresyvus, pradėti užsisklėsti, vengti bendrauti, prarasti pasitikėjimą savimi. Jei vaikas prabyla, svarbiausia suaugusiesiems išlikti ramiems ir rodyti besąlygišką palaikymą. Pasakykite vaikui, kad tai ne jo kaltė ir kad jis teisingai padarė papasakodamas/-a. Nesistenkite įsigilinti į detales - tai specialistų darbas.
Šiauliuose vidurdienį įvyko eismo nelaimė, kurią aprašė per naujienas. Tačiau pagrindinė temos - prevencija - lieka gyva. Specialistai primena: „Ačiū, kad man pasakei. Paramos vaikams centras įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kuriame teikiama psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba.“
Nesusitarimai dėl saugumo gali būti pagrindinė žala: „Slaptumas - pagrindinė seksualinių priekabiautojų taktika.“ Tad reikėtų išmokyti vaikus atskirti geras paslaptis nuo blogų. Kiekviena paslaptis, kuri sukelia vaikui nerimą, nejaukumą ar baimę, nėra gera ir neturėtų likti paslaptyje. Smurtautojai dažnai yra gerai pažįstami žmonės; tyrimai rodo, kad 70-85 proc. atvejų seksualinį išnaudojimą vaikai patiria iš tėvų, giminaičių, trenerių ar kitų suaugusiųjų, kuriuos jie pažįsta ir kuriems pasitiki.
Tarp prevencijos priemonių svarbu akcentuoti vaiko gebėjimą pasakyti „ne“, pranešti apie nepavojingą ar pavojingą elgesį, ir ieškoti pagalbos. Vaikai turi būti mokomi atsitraukti iš situacijų, kuriose jaučiasi nesaugūs, ir pranešti apie tai suaugusiam, kuriuo pasitiki. Reikalinga nuosekli ir pasitikėjimu pagrįsta parama, kad vaikas jaustųsi saugus ir suprastų, kad kaltė nėra jo.
Taip pat verta įtraukti informacinius žingsnius apie pagalbos kanalus: parama vaikams centrų paslaugos, psichologinė ir socialinė pagalba, bei bendrosios saugumo strategijos šeimoje. Svarbu nepamiršti, kad vaikų seksualinis elgesys yra įvertinamas ir kontekstas - ne visi ženklai rodo prievartą; tačiau bet kuri netikėta ir nepatogi situacija turi būti rimtai nagrinėjama.
Taip pat skaitykite: Teisinė pagalba smurto aukoms Lietuvoje.
Prevencijos ir pagalbos priemonės namuose
- Kurti vaikams saugią ir atvirą aplinką kalbėtis apie savo jausmus ir ribas.
- Aiškiai nustatyti ribas ir paaiškinti, kad jokios seksualinės veiklos be vaiko sutikimo ar supratimo netoleruojamos.
- Ugdyti pasitikėjimą suaugusiais; vaikas turi žinoti, kur kreiptis pagalbos ir kas jo laukia institucijose.
- Skatinti vaikus mokytis pasakyti „ne“ ir būti saugiam per žodinę ar neverbalinę komunikaciją.
- Reguliariai tikrinti namų ir aplinkos saugumą, ieškoti ženklų keičiančios elgsenos ir nedelsiant reaguoti, kai kyla įtarimai.
Iš praktikos įsitikinta, kad svarbiausia - nuoseklumas ir pažeidžiamų vaikų palaikymas. Vaikai turi būti informuoti apie paslaptis ir skirtį tarp gerų ir blogų paslapčių. Laukiamosios reakcijos turi būti ramios, švelnios ir užtikrinančios saugumą.
| Prevencijos žingsniai | Veiksmai |
|---|---|
| Vaiko saugumas | Kurti atvirą pokalbio kultūrą, skatinti pranešti apie bet kokį įtartiną elgesį |
| Šeimos parama | Teikti psichologinę ir socialinę pagalbą, dalyvauti pagalbos programose |
| Švietimas | Mokyti ribų nustatymo ir „ne“ išreiškimo įgūdžių |
Lapkričio mėnesio svarbiausios datos, skirtos švietimui ir globoje pasaulyje, prisideda prie platesnio supratimo ir tarptautinio solidarumo kovoje su prievarta prieš vaikus namuose.
Taip pat skaitykite: Kaip Lietuva sprendžia autizmo iššūkius?
tags: #seksualine #prievarta #vaiku #namuose