Biologinė lyis reiškia asmens biologinę būklę - vyrą ar moterį, vyrų ar moterų grupę, mergaičių ar berniukų grupę, tai taip pat apima ir interlyčius žmones. Sąvoka „lytis“ taip pat gali reikšti lyties tapatybę (socialinę lytį, lytį socialiniu aspektu) - t.y. kaip asmuo save suvokia: kaip vyrą, moterį, translytį ar nebinarinį asmenį. Žemiau aptariami biologinės ir socialinės lyties sampratų skirtumai, istorinis kontekstas, teorinės įžvalgos ir praktinės pasekmės visuomenėje.
Istorinė ir teorinė prielaida: nuo Simone de Beauvoir iki queer teorijos
1949 m. išleistoje knygoje Antroji lytis (angl. The Second Sex) S. de Beauvoir tam paprieštaravo. Ji sukūrė skirtį tarp socialinės lyties (visuomenėje paplitusios nuomonės apie tai, ką reiškia būti vyru ar moterimi) ir biologinės lyties (akivaizdūs ir pastovūs kūno bruožai ir artimai susijusios psichologinės savybės). S. de Beauvoir teigimu, jos išmokoma ir ji skatinama įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, visuomenė ruošia moteris būti pasyviomis ir švelniomis, o vyrus - imtis iniciatyvos seksualiniuose santykiuose.
Pirmąjį feministinį siekį sukurti pasaulį be lyties suformulavo Simone de Beauvoir 1940-aisiais. 1960-aisiais jos sekėjos amerikietės Betty Friedan ir Kate Millett padėjo pagrindus radikalesnei vizijai, kurią paskutiniame XX a. išvystė trečioji feminizmo banga. B. Friedan tapatybės akcentavimas leido reformatoriams tapatybės krizės sampratą taikyti plačiau nei moterims: pirmiausiai homoseksualumui, tuomet natūraliems seksualiniams nukrypimams, o visai neseniai - ir translyčiams individams.
Robertas Stolleris 1968 m. išleistoje įtakingoje knygoje Biologinė ir socialinė lytis rašė, kad biologinė lytis turi „anatomijos ir fiziologijos konotacijų“, o socialinė lytis yra susijusi su „plačiomis elgesio, jausmų, minčių ir fantazijų, kurios neturi išskirtinai biologinių konotacijų, sritimis“. R. Stolleris lytinę tapatybę suprato kaip formuojamą svarbių socialinių ir seksualinių patirčių per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių.
Trečioji feminizmo banga, susijusi su Judith Butler ir queer teorija, siekė peržengti binarinį lyties supratimą. J. Butler manė, kad lytis savaime yra nepagrįstas reikalavimas, pseudosmurtinis, į mūsų kalbą ir lūkesčius įterptas aktas. Ji netikėjo faktine, natūralia lytimi ar tinkama seksualine raiška. Queer teorija teigia, kad visos lyties ir seksualumo išraiškos yra socialiai sukonstruotos ir todėl keičiamos, o išlaisvinimas matomas už binarinio supratimo ir normalumo ribų.
Taip pat skaitykite: Žmogaus būties analizė
Biologinės lyties komponentai: kodėl biologija nėra vienareikšmė
Pirmiausia iš karto noriu pabrėžti, kad žmogaus rūšis (Homo sapiens) turi dvi lytis. Tai yra vyriška ir moteriška. Tačiau problemos iškyla, kai reikia nustatyti kuriai lyčiai priskirti tam tikrus individus. Biologai išskiria bent 7 žmogaus lyties komponentus:
- Chromosominė lytis (XY ar XX).
- Gonadinė lytis (sėklidės ar kiaušidės).
- Genetinė lytis (ar veikia genai, kurie nulemia, kokie atskiri lytiniai požymiai susiformuos).
- Vidinių lytinių organų lytis (ar susidarys sėklatakiai, ar kiaušintakiai ir gimda).
- Išorinių lytinių organų lytis (ar susidarys moteriški, ar vyriški išoriniai organai).
- Brendimo lytis (ar bręstant susidarys vyriški, ar moteriški antriniai lytiniai požymiai).
- Psichologinė lytis (savęs identifikavimas, lytinė orientacija).
Pirmieji 6 komponentai nulemiami genetiškai ir yra kažkiek veikiami motinos fiziologijos (pavyzdžiui, hormonų), psichologinė lytis - genetiškai, galbūt motinos hormonų ir iš dalies - aplinkos. Tik turint „pilną setą“ mes gauname individą, kurį dauguma suvokia, kaip vyrą ir moterį. Tačiau, kaip ir bet kurioje genų lemiamoje situacijoje, dalis žmonių viso „teisingo“ rinkinio neturi, o yra kompozitais esančių faktorių.
Tokios įvairovės priežastys gali būti labai skirtingos: chromosomų skaičiaus pakitimai, genų mutacijos, genetinių fragmentų apsikeitimas, antinksčių hormonų veiklos pakitimai ir kt. Dėl to gali atsirasti atvejų, kai gimimo liudijime įrašyta viena lytis, tačiau 6 kiti komponentai gali būti priešingi.
Interseksualumas, sutrikimai ir dokumentinė lytis
Yra atvejų, kai po dvigubo apvaisinimo du embrionai susilieja ir gaunamas organizmas, turintis funkcionalias XX ir XY ląsteles. Dalis organų gali būti vienos lyties, o dalis - kitos. Anksčiau, gimus kūdikiui su dvejopais lytiniais organais, tėvai gydytojų konsultuojami pasirinkdavo vaiko lytį, kartais atlikdavo korekcinių operacijų ir augindavo vaiką taip, kaip pasirinko. Kartais tas pasirinkimas lyg ir būdavo sėkmingas, tačiau pasitaikydavo, sulaukęs brandos jų vaikas priimdavo priešingą tapatybę.
Šiais laikais dažnai rekomenduojama tokio vaiko susilaukusiems tėvams neskubėti su lyties pasirinkimu ir palaukti, kol paaugus jis ar ji savo tapatybę pasirink s pats/pati. Problema išlieka dėl teisinės sistemos nelankstumo, nes tiesiog nėra opcijos nebūti niekuom ar tiesiog - palaukti. Ir be abejo, dėl pačios visuomenės - pradedant darželiu, mokykla, kur visi privalo būti suskirstyti, ir baigiant visažiniais kaimynais ar politikais, kurie visada žino geriau.
Taip pat skaitykite: kaip socialiniai ir biologiniai veiksniai formuoja šiuolaikinį žmogų
Lyties tapatybė ir lyties disforija
Mokslinis šio visuomenės sluoksnio pagrindas yra sutrikimas, žinomas kaip lyties disforija. Pasirodo, jis sukelia nuolatinį nerimą dėl savo lytinės tapatybės ar nesuderinamumo tarp biologinės lyties ir vidinės savijautos moterimi ar vyru. J. Butler pataria žmonėms pateikti svarstymui lyties disforijos diagnostikos ir gydymo klausimus, nes queer teorijos perspektyvoje šios reakcijos yra beveik žavingos savo atsidavimu tradiciniam ryšiui tarp biologinės ir socialinės lyties.
Kai į mokyklą atvyksta lyties disforiją patiriantis vaikas, tai nėra tiesiog hormonų terapijos ir kitų perėjimo (angl. transitioning) priemonių reikalavimo klausimas. 2015 metų įvykiai Minesotoje iliustruoja, kad tėvai reikalavo, jog mokykla remtų lyties neatitinkantį mokinį pakeisdama programą, mokyklos taisykles ir kita, dėl ko mokykla patyrė teisinį ir visuomeninį spaudimą.
Diskriminacija, stereotipai ir socialinės pasekmės
Visuomenėje yra daugybė lyčių stereotipų. Lyčių stereotipai dažnai skatina diskriminaciją dėl lyties. Dėl to asmenys negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Be to, yra skirtingų diskriminacijos formų, diskriminacija ne visada yra tiesioginė ir atvira.
Lyties diskriminacija, ypač prieš moteris, dažnai vyksta darbe. Pavyzdys: moterų diskriminacija dėl biologinės lyties įvyks, jei atsisakoma įdarbinti, nes darbdavys mano, kad moteris gali tapti nėščia. Analogiškai, jei darbdavys mokėtų darbuotojams vyrams didesnį atlyginimą už tą patį darbą. Seksualinis priekabiavimas taip pat yra diskriminacija, dažnai nutinkanti darbe. Pavyzdys: netinkami seksistiniai anekdotai ar medžiaga, pateikiama skelbimų lentoje, kuri sukurs priešišką darbo aplinką, būtų laikoma seksualiniu priekabiavimu.
Socialinė lytis lemia, ko tam tikrame kontekste tikimasi, kas leidžiama ir vertinama moteryse ir vyruose. Daugumoje visuomenių skirstant atsakomybes ir veiklas, užtikrinant prieigą prie išteklių ir jų kontrolę, suteikiant sprendimų priėmimo galimybes pastebimi moterų ir vyrų skirtumai ir nelygybė. Su socialine lytimi susiję prielaidos ir lūkesčiai moteris paprastai įstumia į nepalankią padėtį vertinant jų galimybes naudotis esminėmis teisėmis.
Taip pat skaitykite: Biologinė lytis vs lytinė tapatybė: ką svarbu žinoti
Queer teorija, translytiškumas ir feminizmo raidą tęsiantys judėjimai
J. Butler susiejo trečiąją feminizmo bangą su queer teorija, homoseksualumo propaganda ir translyčių teisėmis. Ji ir kiti trečiosios feminizmo bangos atstovai pritarė biologinės ir socialinės lyties atskyrimui bei siekiui peržengti arba paneigti lytį. J. Butler „Lyčių rūpesčiai“ pabrėžė transvestitų ir persirengėlių normas peržengiančią prigimtį, o jos „Lyčių paneigimas“ pridėjo translyčius kaip naują lyties išraišką.
„Kai kažkas akivaizdžiai dirbtinio reiškia pretenzijas būti realybe, kažkas kitas nei susitapatinimas su egzistuojančiomis normomis užima to vietą. Atitinkamai, labiau išsivystęs feminizmas integruotų queer teoriją, nes queer atstovai „stengiasi perdirbti normas“ ir nustatyti „pačioms normoms kitokią ateitį“. Taigi, translytiškumo pripažinimas yra nuoseklus su filosofinėmis antrosios feminizmo bangos prielaidomis ir prisideda prie trijų K. Millett suformuluotos seksualinės revoliucijos politinių tikslų siekio.
Praktiniai iššūkiai: teisė, mokykla, sportas ir viešos erdvės
J. Butler tikisi, kad translyčių stebėjimas sukeltų panašų ardantį poveikį kaip tas, kurį sukelia dviejų vyrų ar dvejų moterų „santuoka“. Sekant šia logika, viešieji tualetai ar dušinės, kurie pagrįsti binarine lyčių samprata, tarnauja kaip priespaudos mechanizmas prieš tuos, kurie neprisitaiko prie visuomenės normų. Parama moterims sporte taip pat atrodo grįsta tokiu pačiu esencializmu, todėl vietos atradimas translyčiams atletams taip pat tampa moraline būtinybe.
Žmonių tapatybė nėra iki galo realizuota ar visiškai sava tol, kol jai nepritaria viešosios institucijos ir nepripažįsta bendrapiliečiai. Sunku įsivaizduoju, kaip įmanoma visiškai paneigti lytis. Atrodo, kad šis procesas reikalauja nuolatinio socialinio virsmo ne tik dėl išsilaisvinimo nuo praeityje primestų reikalavimų, bet ir siekiant užtikrinti ateities troškimų pripažinimą.
Ką tyrimai sako apie translyčius asmenis, lyties disforiją ir lytį patvirtinančią priežiūrą
Švietimas, akademija ir terminologija
Būdinga painiava viešojoje erdvėje kyla ir dėl terminologinių skirtumų: lietuvių kalboje žodis „lytis“ reiškia tiek biologinę, tiek socialinę lytį. Tačiau anglų kalboje yra du atskiri žodžiai „sex“ ir „gender“. „Sex“ yra biologinė lytis, o „gender“ yra socialinė lytis. Termino „gender“ vertimas į lietuvių kalbą kaip „socialinės lyties“ kartais trikdo, nes atributai, priskiriami socialinei lyčiai, patys savaime nėra biologinė lytis. Vis dėlto lyčių studijose socialinė lytis ir jos atributai (vaidmenys, apranga, elgesys) labai glaudžiai susiję su lytimi ir įtakoja žmonių kasdienybę.
1970-aisiais atsirado pirmoji akademinė moterų studijų programa JAV, o poreikis gilintis į socialinės lyties poveikį buvo toks didelis, kad po dešimties metų šių programų skaičius ten jau siekė 350. Lietuvoje Vilniaus universitete Moterų studijų centras buvo įsteigtas 1992 m., vėliau tokie centrai atsirado Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Nors Lietuvoje niekada nebuvo mokslinį laipsnį teikiančių moterų ar lyčių studijų programų, įvairūs šios temos dalykai dėstomi aukštosiose mokyklose, lyčių temomis apsiginta daugybė mokslinių darbų įvairiose disciplinose.
Praktinė žinutė: kaip supratimas apie skirtumus keičia kasdienybę
Biologinę lytį gana lengva suskirstyti į kategorijas, o socialinės lyties atveju tai sudėtinga, kadangi ši yra labiau skalė nei du „moteriška/vyriška“ stalčiukai. Kitaip sakant, itin retai kuris yra nuosekliai ir visapusiškai „vyriškas“, atitinkantis visus stereotipinio vyriškumo reikalavimus, kaip ir retai sutiksi tokią moterį, kuri 100 proc. atitiktų tradicines moteriškumo taisykles visur ir visada.
Socialinės lyties atsiejimas nuo biologinės leido atrasti daug svarbių įžvalgų apie moterų ir vyrų gyvenimą. Mes sužinome, kad visa tai nėra moterų ir vyrų biologijoje užprogramuoti ir todėl neišvengiami fenomenai. Socialinė lytis kaip tokia nėra nei bloga, nei gera. Svarbu suvokti, kad lyčių vaidmenys, stereotipai ir lūkesčiai yra istorinis ir kultūrinis produktas, kuriuos galima atpažinti, analizuoti ir, esant poreikiui, keisti.
| Aspektas | Biologinė ly tis | Socialinė ly tis |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Anatominiai, chromosominiai, hormoniniai rodikliai | Vaidmenys, elgesys, apranga, socialinės normos |
| Stabilumas | Daugiau stabilūs, bet yra variacijų (interseksualumas) | Kintanti, priklauso nuo kultūros ir laiko |
| Poveikis teisėms ir paslaugoms | Dokumentinė lytis, medicininės intervencijos | Discrimination in employment, access to facilities, social roles |
Įvairovės pripažinimas ir praktiniai žingsniai
Jeigu žmogus jaučiasi dėl savęs gerai ir nesijaučia turintis genetinę ligą (ar sindromą), tai gal ir mums nereikėtų taip į tai žiūrėti? Gamta visada „eksperimentuoja“ ir tai galima traktuoti, kaip tiesiog biologinę žmonių įvairovę, kaip skirtingas rases, raudonus plaukus ar kitus požymius. Jeigu mes, dauguma, galime šiek tiek pasistengę į visuomenę pilnavertiškai priimti kitas mažumas, tai kodėl negalime to paties padaryti ir su šiek tiek kitokius lytinius požymius turinčiais, bei kitaip savo lytį suvokiančiais asmenimis?
Lyties skirtumų supratimas ir pripažinimas reikalauja tiek teorinio sąmoningumo, tiek praktinių teisinių ir socialinių sprendimų: lankstesnių dokumentų procedūrų, jautresnio švietimo mokyklose, darbo vietų politikų prieš diskriminaciją ir viešųjų erdvių pritaikymo įvairesniems poreikiams. Taip sumažinamos diskriminacijos rizikos ir užtikrinama, kad visi asmenys galėtų vykdyti savo teises ir dalyvauti visuomenės gyvenime be bereikalingo stigmatizavimo.