Šiuolaikinė visuomenė ir globalizacija skatina žinių visuomenės kūrimąsi, žmogiškųjų išteklių migraciją ir kitas socioekonomines problemas. Integrali pagalba į namus - dar nauja paslauga, išbandyta tik 21 šalies savivaldybėje.
Pirmą kartą Lietuvos socialinio darbo istorijoje išdalinti apdovanojimai už socialinių paslaugų sferoje diegiamas inovacijas. Šių metų spalį-lapkritį trukusį konkursą surengė Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC), Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Apdovanojimų ceremonija įvyko pirmadienį, gruodžio 11-osios popietę Pirklių klube, Vilniuje.
„Mes esame inovatyvūs, brėžiame madas visų viešųjų paslaugų teikime. Jau šiandien Lietuvoje kalbame apie tai, kokia bus žalioji transformacija socialinėse paslaugose. Europoje apie tai kalbame vieni pirmųjų, taigi, mes jau gyvename rytdiena“, - sveikindama susirinkusius kalbėjo ministrė M.
„Drąsiai galiu teigti, kad į šį apdovanojimų vakarą susirinko Lietuvos socialinio darbo elitas. Elitas, kurio padėtis nėra apibrėžiama turtu, o socialinio teisingumo ir žmogaus teisių gynimo vertybėmis.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pasak LSDA vadovės, svarbiausias inovacijų konkurso tikslas - skatinti kolektyvinius socialinius pokyčius.
Konkursas, kuriam vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta komisija, vyko keliais etapais.
Pirmame etape organizacijų pateiktas paraiškas vertino ekspertai. Jie atrinko 11 daugiausiai balų skirtingose kategorijose surinkusių inovacijų. Šios inovacijos dalyvavo viešame balsavime, kur visi norintieji galėjo balsuoti ir skirti savo simpatijas.
Apdovanojimai išdalinti Lietuvos socialinio darbo inovacijų konferencijos metu.
Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC) įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
PKTC funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, įgyvendindama projektą „Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro veikla: Lietuvos socialinio darbo ateitį kuriančios kompetencijos“.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. PKTC įgyvendinamos veiklos Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojams yra nemokamos.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Integrali pagalba apima tiek socialinę globą, tiek slaugą, kuri teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims jų namuose, ir konsultacinę pagalbą juos prižiūrintiems šeimos nariams.
Integralią pagalbą teikia specialiai tam suburtos mobiliosios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami ir sveikatos priežiūros specialistai.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Didžioji dalis mobiliųjų komandų veikia socialinių paslaugų centruose, dalis jų kuriamos pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Beveik porą metų įgyvendinta programa pasiteisino, nuo šių metų pabaigos tokios paslaugos bus teikiamos visose savivaldybėse.
Mokslininkai išskyrė šiuos pagrindinius kiekybinius rezultatus:
- Situacija pagalbos (slaugos) į namus srityje pagerėjo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitose ES valstybėse išskiriamus integralios pagalbos veiksmingumo kriterijus: paslauga priartėjo prie paslaugos gavėjo; paslauga kompleksiška; užtikrinta paslaugos grandinė; bendradarbiauja formalūs ir neformalūs pagalbos teikėjai.
- Kliento centrinė prieiga (į klientą orientuotas požiūris) užtikrina didesnę kokybę ir pagalbos suteikimą laiku.
- Asmenys namuose gauna ne tik socialinę globą, bet ir slaugą. Pirminės sveikatos priežiūros centrų slaugytojų namų slaugos paslaugos, anksčiau apsiribojusios tik pavieniais slaugytojo vizitais, keitėsi į sistemingas namų slaugos paslaugas.
- Dienos socialinės globos ir slaugos teikimas iš vienų rankų ir bendras koordinavimas savivaldybėje leidžia užtikrinti didesnę paslaugos kokybę, efektyviau dalytis ir naudotis informacija bei efektyviau organizuoti veiklą.
- Mažėja nebūtinos hospitalizacijos ir institucinės globos poreikis (pvz., Vilniaus mieste iš 189 integralios pagalbos gavėjų (nustatytas nuolatinės slaugos poreikis) 2013-2015 m. tik 7 apgyvendinti socialinės globos namuose).
- Legalizuota kvalifikuota namų slauga leidžia apsaugoti pacientą nuo slaugos komplikacijų.
- Formuojasi naujas profesinis slaugytojo vaidmuo, autonominė profesionali bendruomenės slaugytojo veikla, ir taip netiesiogiai padedama šeimos gydytojams: nereikia vadovauti slaugos procesui asmens namuose; slaugos komplikacijų prevencija.
- Apie 93 proc. gavėjų ir jų artimųjų pripažino, kad pradėjus gauti integralią pagalbą jų gyvenimo kokybė pagerėjo (išsaugotas gavėjų savarankiškumas gyvenamojoje aplinkoje; galimybė derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pagerėjo šeimos narių specialūs gebėjimai ir kt.).
- Paslaugos mobilumas sumažino teikimo atotrūkį tarp miesto ir kaimo.
Pastebima, kad integrali pagalba visų pirma paskatino bendradarbiavimą tarp atskirų sektorių - sveikatos ir socialinių paslaugų - specialistų.
Tikimasi, kad iki 2016 m. pabaigos integrali pagalba bus pasiekiama visose šalies savivaldybėse (išskyrus Neringą).
Dėl integralios pagalbos senyvo amžiaus ar neįgalūs asmenys, jų šeimos nariai turi kreiptis į savivaldybių administracijų socialinės paramos skyrius. Gavus prašymą bus įvertintas tokios pagalbos poreikis. Integrali pagalba gali būti teikiama tiek suaugusiesiems, tiek neįgaliems vaikams.
Tiesa, tenka pastebėti, kad labiau ji aktuali suaugusiesiems, nes vaikai visų pirma turi būti ugdomi, taigi jiems dažnai priimtiniau lankyti dienos centrus ar specialius ugdymo centrus.
Integralios pagalbos teikėjams rekomenduojama pagalbą teikti vidutiniškai 4,5 val. per dieną iki 7 dienų per savaitę.
Paslaugos esmė yra jos mobilumas, todėl pagal daugelio Vakarų valstybių patirtį pas neįgalųjį atvykstama ryte, per pietus ir vakare.
Visuotinai pripažįstama, kad paslaugos į namus nėra efektyvios, kai specialistai sėdi kartu su neįgaliuoju visą parą ar kiaurą dieną.
To nedaro ir Skandinavijos valstybės. Tačiau reikėtų akcentuoti tai, kad integrali pagalba yra derinama ir su neformalia pagalba, kurią gali suteikti kaimynai, savanoriai. Ši pagalba gali užpildyti tarpus tarp specialistų apsilankymų.
Integralios pagalbos teikimo terminas nėra ribojamas. Pagalba gali būti teikiama pagal poreikį. Asmuo moka tik už socialinės globos valandas. Slaugos paslaugos, artimųjų konsultavimas ir kt. asmeniui ar šeimai teikiama nemokamai.
2013-2015 m. integraliai pagalbai, kuri buvo teikiama 21 savivaldybėje, panaudota 6,354 mln. Eur. Nuo 2016 m. integralios pagalbos projektai tęsiami. Savivaldybės ir vykdytojai, organizavę pagalbą 2013-2015 m., jau yra pateikę naujas paraiškas 2016-2019 m.
Svarbu akcentuoti, kad nuo 2015 m. pabaigos iki dabar integralios pagalbos teikimo savivaldybės nenutraukė ir tą darė savo lėšomis.
Naujai pradedančiose savivaldybėse, tikėtina, integrali pagalba bus pasiekiama 2016 m. rudenį. Šiuo metu nauji projektų vykdytojai rengia preliminarius pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
2016-2019 m. integraliai pagalbai teikti numatoma skirti 16,37 mln.
Įvairių tyrimų, kuriuose analizuojamas užimtumas, socialinės problemos ir socialinės įterpties skatinimo būdai, duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės teikiamais ištekliais bei pasirinkimo galimybėmis.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Dar sudėtingesnė situacija su kompleksinėmis paslaugomis, kurios kol kas daugeliui nėra prieinamos.
„Socialines inovacijas dažniausiai įgyvendina ir atsakingai socialinei partnerystei yra pasirengusios nevyriausybinės organizacijos. Gaila, tačiau vos 14 procentų šalies gyventojų dalyvauja jų veikloje. Be to, nevyriausybinės organizacijos kol kas dar mažai žinomos, joms trūksta finansavimo, kartais net pasitikėjimo“, - teigia G.
Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyko inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai.
„Mokymai išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Be patyriminio mokymosi elementų, pasitelkiama ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse“, - sakė „Vaikų ugdymo“ vadovė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr.
Surengtuose šeimų įgalinimo mokymuose, paremtuose mokymosi darant (angl.
Dalis stovykloje dalyvavusių socialinės rizikos šeimų grupės vaikų laisvą laiką po pamokų jau nuo 2005-ųjų leidžia Aukštadvaryje įsteigtame ir veikiančiame vaikų dienos centre „Navininkai“.
Būtent vasarą, kurios, teigė vaikai, labai laukia, jie susiburia Tamošavoje ir periima lektorių atsivežtas teigiamas emocijas bei žinias, kuriomis jie noriai dalinasi su vaikais ir jų tėvais.
Tuo metu vyksta pedagogų įvardijama pozityvioji vaikų socializacija ir vaikų bei tėvų tarpusavio bendrystė - koreguojami ir kuriami nauji, pozityvūs ir teigiamai nuteikiantys gyvenimo scenarijai.
Mokymų metu vaikai ir tėvai ne tik žaidė, sportavo, šoko, dalinosi, mokėsi, bet ir bandė išgirsti bei klausytis, ką jiems pasakoja mokymus vedantys lektoriai.
Šeimos įgalinimo mokymus organizavo „Vaikų ugdymo“ socialinė darbuotoja Vida Marija Poškienė, kuriai talkino neįtikėtiną orientacinį žygį organizavęs psichologas Darius Navaslauskas.
Tuo tarpu pozityviosios socializacijos įgalinimu per kultūrinius-edukacinius užsiėmimus rūpinosi teatro edukologė Simona Artimavičiūtė. Lektoriai Auga Sutkutė ir Povilas Toliušis vaikams vedė kino pamokas ir demonstravo filmų kūrimo subtilybes.
Smuikininkas Algirdas Šochas ne tik atskleidė smuiko paslaptis, bet ir mokė vaikus teisingai laikyti instrumentą. Pats smuikininkas stebėjosi, jog vaikai puikiai pažino instrumentą ir net žinojo visas sudedamąsias jo dalis.
Treneris Klaidas Janeika vedė vaikams profesionalią rankinio treniruotę, o sportininkai Eryk Tatol ir Eividas Žemaitaitis supažindino vaikus su japonų kovos menų, tokių kaip dziudo, karatė, kunfu, subtilybėmis.
Dauguma programoje dalyvavusių lektorių - buvę Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ar socialiniai partneriai.
„Mano svajonė - kad toks kūrybinis vaikų ir tėvų džiaugsmingas klegesys užpildytų kiekvieną vasarą ir kitų atostogų metu ištuštėjusias mokyklas, universitetus, mokymo bazes. Kasmet didėjantis savanorių būrys bei studentų ir ALUMNI parama patvirtina, kad esame teisingame kelyje. Norisi tikėti, kad savo pavyzdžiu įkvėpsime ir kitus universitetus“, - kalbėjo LEU profesorė G.
Mokymuose taip pat dalyvavo Trakų valdžios atstovai. Apie vaikų pozityviosios socializacijos problemas su jų tėvais ir mokymų vadovais aptarė ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Liesys.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo teikiamos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms.
1) Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas. Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą.
2) Vaiko lūkesčių pasitikslinimas. Šeimos įgalinimo specialistas turėtų paaiškinti vaikui, kokius jo lūkesčius jis galės pateisinti, o kokių - ne (pvz., šeimos įgalinimo specialistas negali nubausti smurtautojo).