Pastaraisiais metais Lietuvoje išryškėjo problema, susijusi su savivaldybių nepanaudotomis socialinės paramos lėšomis. Tai kelia klausimų dėl paramos teikimo efektyvumo ir skurstančiųjų poreikių patenkinimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenys rodo, kad pernai piniginei socialinei paramai (socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms) savivaldybės galėjo skirti 223,3 mln. Eur, tačiau nepanaudota liko 117,5 mln. Eur arba 52,6 proc.
Skaičiai ir faktai
SADM paskelbė, kad net 53 proc. 2018 m. savivaldybės nepanaudojo joms skirtų piniginei socialinei paramai lėšų. Pagal ministerijos duomenis, pernai piniginei socialinei paramai, tai yra pašalpoms ir šildymo bei vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų arba 52,6 proc. liko nepanaudota.
Skirtingų metų statistika rodo didelius svyravimus: 2015 m. funkcijai vykdyti buvo skirta 228,7 mln. Eur, tačiau savivaldybės nepanaudojo 125,7 mln. Eur (55 proc.). 2016 m. skirta 226,8 mln. Eur, ataskaitų duomenimis nepanaudota reikšminga dalis. 2017 metais piniginei socialinei paramai Lietuvoje buvo skirta 226,7 mln. eurų, nepanaudota - 143 mln. eurų. Pernai savivaldybės nepanaudojo net 70 procentų lėšų, skirtų socialinėms išmokoms (pranešimai skiriasi pagal metus ir analizę).
Kur ir kiek liko nepanaudota
Ministerijos duomenimis, nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia skyrusios įvairioms socialinėms paslaugoms - joms atiteko apie 30 proc. savivaldybių nepanaudotų lėšų. Niekur nepanaudota liko apie 10 procentų - 11,9 mln. eurų: daugiausia, 4,3 mln. eurų, arba maždaug pusės gautų pinigų nepanaudojo Kauno savivaldybė, 2 mln. eurų nepanaudojo Panevėžys.
Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58 proc., Kaune - 47 proc., Klaipėdoje - 61 proc., Alytuje - 68 proc., Panevėžyje - 59 proc., Šiauliuose - net 72 proc. (skaičiai skirtinguose pranešimuose gali skirtis dėl metodologijos). Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nepanaudojo maždaug 2,106 mln. eurų (15,4 proc.) piniginės socialinės paramos lėšų pagal vienus duomenis, tačiau savivaldybė pati pateikė kitokius naudojimo rodiklius.
Taip pat skaitykite: Ilgalaikė socialinė globa Žemaitijoje
Priežastys, kodėl lėšos lieka nepanaudotos
Ekspertai, savivaldybių atstovai ir ministerija nurodo keletą pagrindinių priežasčių:
- Neadekvatus paramos skyrimo kriterijus. VU profesorius Romas Lazutka teigia: „Pagrindinė priežastis yra kriterijus, kuriuo vadovaujantis yra skiriama šita išmoka“. Pasak jo, pajamų riba asmeniui, iki kurios socialinė pašalpa skiriama, gerokai per maža, todėl finansinę paramą Lietuvoje gauna toli gražu ne visi skurstantieji.
- Gerėjanti ekonominė padėtis ir augančios gyventojų pajamos. Ministerija pažymi, kad nepanaudotų lėšų suma lėmė kylanti ekonomika ir augančios gyventojų pajamos - mažiau žmonių atitinka pašalpų kriterijus.
- Darbo rinkos poslinkiai ir emigracija. Vilniaus savivaldybės atstovai nurodo, kad dalis piniginės socialinės paramos potencialių gavėjų pasinaudojo darbo rinkos pasiūla įsidarbindami; taip pat emigracija keičia poreikį.
- Sezoniniai ir klimatiniai veiksniai. Šildymo sezono trukmė ir sąnaudos gali keisti kompensacijų poreikį.
- Stiprinta kontrolė ir tikrinti gavėjai. Ministerija akcentuoja, kad savivaldybės nuo 2014 metų išgrynino tikruosius pašalpų gavėjus ir išaiškino daug nelegalaus darbo atvejų, dėl to sumažėjo neteisėtų išmokų.
- Biudžeto planavimo skirtumai ir perskirstymai. Skaičiai nesutampa todėl, kad ministerija pateikia duomenis apie metų pradžioje numatytą dotavimo planą, o savivaldybės - realiai paskirstytas lėšas per metus; metų eigoje dotacijų planas tikslinamas ir perskirstomas.
- Neaiškūs reikalavimai dėl sutaupytų lėšų panaudojimo. Eglė Samoškaitė primena, kad tam tikrais metais nebuvo įtvirtintos itin tikslios prievolės savivaldybėms, kaip panaudoti sutaupytas lėšas.
- Savivaldybių administracinis paaiškinimas. Kai kurios savivaldybės aiškina, kad nepanaudotos lėšos - valstybės dotacijos sudedamoji dalis arba skirtos specifinėms priemonėms (pavyzdžiui, būstų pirkimui socialinėms reikmėms), o procesai užsitęsė.
Kaip savivaldybės panaudoja nepanaudotas lėšas
Ministerija pažymi, kad žemėlapis nevertina, gerai ar blogai buvo panaudotos sutaupytos lėšos - jis atskleidžia tik statistinę informaciją apie sutaupytas piniginės socialinės paramos lėšas. Pagal įstatymą, jei lieka nepanaudotų piniginei paramai skirtų lėšų, savivaldybės turi panaudoti jas kitai socialinei paramai. „Yra vienuolika dvylika priemonių įstatyme numatyta, kam galima panaudoti. Savivaldybės tam ir naudoja“, - teigia ministerijos atstovai.
Savivaldybės praneša, kad nepanaudotos lėšos dažnai skiriamos socialinių paslaugų stiprinimui, socialinio darbo organizavimui, darbo užmokesčio didinimui socialiniams darbuotojams, bendruomenių viešųjų erdvių tvarkymui ir kitiems socialiniams projektams. Nepanaudotų lėšų dalis dažniausiai nukeliauja į:
- socialinių paslaugų finansavimą;
- projektus, skirtus bendruomenių stiprinimui ir savanoriškai įtraukti jaunimą;
- būstų įsigijimą ar pritaikymą socialinėms reikmėms;
- kitų socialinių priemonių administravimą.
Pasekmės
Nepanaudotos lėšos gali reikšti, kad parama nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia. Tai gali didinti skurdą ir socialinę atskirtį. Nacionalinio skurdo organizacijų mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad savivaldybėse dabar vyrauja taupymo tendencija, o paramos gavėjų kasmet mažėja. „Džiaugtis nėra ko, nes skurdo rodikliai Lietuvoje labai prasti, jie negerėja, o paramos gavėjų kasmet mažėja. 2017 metais skurstančiųjų padaugėjo. Taigi gėda taupyti tokių žmonių sąskaita“, - teigia ji.
Be to, visuomenėje kyla pasitikėjimo problemų: gyventojai, išgirdę apie nepanaudotus milijonus, užplūdo savivaldybes klausimais ir pagalbos prašymais. Viena moteris pasakojo: „Pernai birželio mėnesį man buvo išoperuotas piktybinis krūties auglys... Net nežinojau, kad galiu gauti vienkartinę pašalpą... Išgirdusi, kad susidaro šimtas aštuoniasdešimt eurų, patikino, kad mums nepriklauso jokia pašalpa.“ Tokie pavyzdžiai atskleidžia informacijos trūkumą ir skaidrumo poreikį.
Taip pat skaitykite: Savivaldybių socialinės paramos iššūkiai
Atsakomybė ir skaidrumas
Kas ir už ką atsakingas? SADM atstovai pabrėžia, kad „savivaldybių institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą, planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę.“
Ministerija taip pat primena, kad savivaldybės turi savarankiškąsias ir deleguotąsias funkcijas: savivaldybė lėšas skirsto savarankiškai, todėl svarbus savivaldos fiskalinio pajėgumo didinimas. Deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o ES ir kitų fondų finansavimas gali prisidėti prie funkcijų vykdymo.
Viešinimas ir skaidrumas yra esminiai: projektų atrankos konkursas skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje, pareiškėjai gali gauti informaciją ir konsultacijas, o gavę finansavimą pareiškėjai privalo viešinti informaciją apie įgyvendintą projektą ir pristatyti savivaldybę kaip finansavusią instituciją.
Pavyzdys: Vilniaus miesto praktika ir nesutampantys duomenys
Vilniaus miesto savivaldybė pateikė detalius duomenis apie 2023 m. skirstytas lėšas asmenims su negalia ir priemones, kurioms tie pinigai buvo skirti (socialinės paslaugos, individuali pagalba, būsto pritaikymas ir kt.). Tačiau SADM ir Vilniaus savivaldybės pateikti skaičiai nesutapo: ministerija nurodė didesnes pradinio plano sumas, o savivaldybė - realiai per metus paskirstytas lėšas po perskirstymo. SADM paaiškino, kad jų pateikti duomenys atspindi pradines dotacijų sumas, o savivaldybė - jau po perskirstymo gautas sumas.
| Priemonė | 2023 m. (SADM ar savivaldybės duomenys) | Panaudota (savivaldybės duomenys) |
|---|---|---|
| Socialinės paslaugos | Skirta: 34,9 mln. Eur | Panaudota: 34,65 mln. Eur (apie) |
| Asmeninė pagalba | Skirta: 1,78 mln. Eur | Panaudota: 1,75 mln. Eur |
| Būsto pritaikymas neįgaliesiems | Skirta: 1 mln. Eur (programa) | Panaudota: 503 tūkst. Eur (suma atskirai pagal valstybės dotaciją ir savivaldybę) |
| Individualios pagalbos kompensacijos | Skirta: 28,77 mln. Eur (valstybės dotacija) | Panaudota: 28,77 mln. Eur |
Galimi sprendimai
Tokia situacija verčia rimtai ieškoti problemų sprendimo būdų: būtinas aiškesnis nepanaudotų lėšų skaidrumas ir viešinimas, geresni mechanizmai informuoti potencialius paramos gavėjus, peržiūrėti paramos skyrimo kriterijus ir tobulinti bendradarbiavimą tarp ministerijos ir savivaldybių. Kai kurios iniciatyvos orientuojasi ir į privatų sektorių: „Todėl inicijuosiu specialaus privataus fondo steigimą... Toks fondas galėtų padėti sudėtingoje gyvenimo situacijoje atsidūrusiems žmonėms“, - siūloma kaip vienas iš papildomų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Kalbos ir socialinė raida
Informacijos trūkumas ir komunikacija
Gyventojams dažnai trūksta informacijos apie tai, kokios išmokos ar kompensacijos jiems gali priklausyti, kaip jas gauti ir kokie yra kriterijai. Pavyzdžiai, kai žmonės nežino apie galimas vienkartines pašalpas ar kompensacijas, rodo būtinybę stiprinti informavimo kampanijas ir vietinį konsultavimą.
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Šalies įstatymai numato, kad piniginė socialinė parama skiriama vertinant pajamas ir turtą. SADM primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti žmonės, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Taip pat detalizuotos taisyklės, kada kompensuojamos šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. Pensijų fonduose sukauptos lėšos taip pat vertinamos pajamų kontekste, tačiau yra išimčių.
Santrauka
Problemos esmė - sudėtingas sąlygų, poreikio, planavimo ir komunikacijos santykis. Nepanaudotos lėšos neatmeta fakto, kad dalis socialinių poreikių išlieka neišspręsti; tačiau jos taip pat dažnai rodo geresnius ekonominius rodiklius arba savivaldybių vykdomą tikslinimą ir kontrolę. Reikalingas skaidresnis duomenų viešinimas, aiškesnis teisės aktų reglamentavimas dėl sutaupytų lėšų panaudojimo ir aktyvesnė informavimo politika, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
tags: #savivaldyb4s #nepanaudojo #socialinei #paramai #skirtu #lesu