Lietuvoje socialinis verslas neretai tapatinamas su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, labdarą vykdančių organizacijų veikla, taip pat socialinėmis ir socialinę atsakomybę įgyvendinančiomis įmonėmis. Ir tai pasakytina ne tik apie verslo praktikus, įmones.
Socialiniu laikomas toks verslas, kuris integruoja tradicinio verslo, socialinę ir visuomeninio intereso misijas, o vykdoma veikla siekiama pridėtinės vertės - tiek ekonominės, tiek socialinės. Būtina pabrėžti, kad socialinis verslas - tai pelno siekianti veikla. Tokį verslą vykdo tradicinio verslo įmonės ir ne pelno siekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios tradicinio verslo principus.
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (ESEM, angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis. Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
V. Bražiūnaitė akcentuoja, kad galimybė pirmą kartą dalyvauti europiniame tyrime yra ypač reikšminga: „Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tyrimo rezultatų pristatymo metu sveikinimo žodį tarusi prof. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos magistro programos vadovė, pabrėžia: „Šis tyrimas - tai svarbus žingsnis Lietuvos socialinio verslo brandos link. Dalyvavimas Europos socialinio verslo stebėsenoje ne tik padeda geriau suprasti esamą situaciją, bet ir formuoja aiškesnį socialinio verslo, kaip profesionalaus ir perspektyvaus sektoriaus, įvaizdį.
Karel Vanderpoorten, Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) politikos pareigūnas, akcentavo, kad ESEM tyrimas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvoje, nes atskleidžia socialinių verslų iššūkius ir galimybes. Jis suteikia išsamų supratimą apie kliūtis, trukdančias augimui, kartu pabrėždama didelį sektoriaus potencialą sprendžiant visuomenės ir aplinkosaugos problemas.
Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn.
Dr. I. Žebrytė, analizuodama duomenis, padarė išvadą, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė: „Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Pasak dr. I. Žebrytės, svarbus akcentas yra tas, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas.
Socialinio verslo veiklos gali būti labai skirtingos, todėl ir jų vykdymo aspektai gali gerokai skirtis. Klientų segmentai. Kuriama vertė. Socialinės vertės pasiūlymas - tai socialinio poveikio rodikliai, padėsiantys pamatuoti kuriamą teigiamą socialinį poveikį. Svarbu, kokį poveikį socialinis verslas turės sprendžiamos problemos kontekste. Paskirstymo kanalai.
Socialinis verslas turėtų sukurti kanalus, per kuriuos ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės galėtų pasiekti teikiamą produktą ar paslaugą. Santykiai su klientais. Verslo partneriai ir suinteresuotosios šalys. Socialinis verslas turėtų apimti itin platų partnerystės tinklą, įtraukdamas suinteresuotas šalis, kurios taip pat mėgina išspręsti tą pačią problemą, pavyzdžiui, valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas ar kitus socialinius verslus, tarptautines organizacijas.
Socialinio verslo aplinkos tyrimai rodo, kad sąlygos tokiam verslui kurti Lietuvoje šiuo metu yra vidutiniškai palankios. Žinant šio verslo teikiamas galimybes, kurias padeda realizuoti ES parama, taip pat tinkamai įvertinus vietovės aplinką, apgalvojus veiklos organizavimo ir vadybinius aspektus, galima realizuoti idėjas, kurios yra inovatyvios, galbūt lokalios, tačiau reikšmingos konkrečiam kaimui ar gyvenvietei.
Socialinio verslo sąvoka Lietuvoje nėra naujovė ir jo teikiama nauda bei kuriamas socialinis poveikis neginčijamas. Vis tik socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais: trūksta socialinio verslo teisinio statuso aiškumo ir atviro bei lankstaus valstybės institucijų požiūrio į socialinio verslo kūrimą ir plėtrą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinis verslas - klestinčios ir įgalintos visuomenės pagrindas. „Didėjantis socialinio verslo poreikis ir stiprėjanti socialinio verslo bendruomenė bei pastarojo laikotarpio iššūkiai kuria paskatas priimti skubius sprendimus. Socialinis verslas atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas bei integruojant pažeidžiamas visuomenės grupes į darbo rinką, užtikrinant pramonės plėtrą ir įgalinimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Socialinio verslo dėka gali būti minimalizuojami ekonominės krizės padariniai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir ekosistemose“, - įsitikinusi V. Bražiūnaitė.
Pasak V. Bražiūnaitės, užsienio šalių praktika rodo, kad tik visų pagrindinių ekosistemos dalyvių pastangų dėka socialinė ekonomika gali sėkmingai vystytis ir kurti pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai.
Deja, socialiniai verslai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. „Pastebimas susiskaldymas, stabilumo, skaidrumo trūkumas priimant su socialiniu verslu susijusius sprendimus. ES investicijų paraiškų vertinimo ir administravimo sistema yra per sudėtinga ir per daug biurokratinė socialinio verslo praktikams. Dar daugiau, nėra finansinių priemonių socialiniams startuoliams išbandyti (patikrinti) socialinę inovaciją ir įvertinti jos tinkamumą konkrečiam kontekstui“, - teigia V.
Pasak LISVA vadovės, Lietuvoje socialiniam verslui trūksta kultūrinio pamato, nes tai vis dar sąlyginai nauja veiklos forma. Tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Tai yra iš dalies ir dėl vieningos strategijos ar supratimo iš valstybės institucijų trūkumo.
„Socialinis verslas, veikdamas savo ekspertinėje socialinio poveikio srityje, dažnai pritrūksta vidinių išteklių, būtinų sėkmingam verslo modeliui plėtoti: investicijų į veiklų bandymą ir gryninimą, paslaugų ar produktų pasiūlą, prekės ženklo atpažįstamumo didinimą, poveikio matavimo nuoseklumą, taip pat pritrūksta laiko ir gebėjimų advokatavimui“, - dalijasi V.
„Rekomenduojame labiau įtraukti socialinius partnerius į sprendimų, susijusių su socialiniu verslu, priėmimą. Siūlytina inicijuoti Socialinio verslo tarybos įkūrimą, kuri būtų sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų atstovų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų.
V. Bražiūnaitė akcentuoja, kad galimybė pirmą kartą dalyvauti europiniame tyrime yra ypač reikšminga: „Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad socialinis verslas kaip veikla, sprendžianti mūsų visuomenei kylančius iššūkius, būtų kompleksiškai įtraukta į strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo planus ir į pagalbos ekonomikai planus“, - vardija V. V.
Taip pat LISVA vadovė pažymi, kad vienas iš siūlymų yra, jog šalia tinkamo reglamentavimo ir skatinimo priemonių, reiktų stiprinti verslumo kompetencijas, telkti bendruomenę ir nuolatines mentorystės paslaugas investicijų, plėtros, poveikio matavimo ir kitais aktualiais klausimais.
Minint tarptautinę socialinio verslo dieną, kuri kasmet pažymima trečiąjį lapkričio mėnesio ketvirtadienį, dėmesys Lietuvoje buvo sutelktas į regionų stiprinimą per socialinio verslo galimybes.
Lapkričio 20 d. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje, Rokiškio rajone, įvyko Regioninis socialinio verslumo forumas „Poveikis, kuris keičia“, subūręs ekspertus iš Lietuvos ir Latvijos.
Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, sveikindamas forumo dalyvius, pabrėžė, kad susirinkome kalbėti ne tik apie verslą, bet ir apie prasmę, poveikį bendruomenėms, žmonėms. Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Jonas Jarutis pabrėžė, kad reikšminga, jog toks forumas vyksta regione, tai atspindi ir jo atstovaujamos ministerijos požiūrį, ateities viziją - kuo didesnis dėmesys regionams, įsipareigojant jiems skirti 30 proc. investicijų.
E. Jokužytė taip pat aktreipė dėmesį, kad bendraujant su socialiniais verslais - tiek augančiais, tiek tik pradedančiais veikti - nuolat girdima žinutė: „mūsų nemato“. Kad dialogas įvyktų tarp socialinių verslų ir savivaldybės atstovų, reikia, kad savivaldybėse atsirastų kompetentingi specialistai, galintys koordinuoti šią sritį ir suprasti jos poreikius.
Socialinio verslo unikalumą ir bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir Regita Zeila, Latvijos socialinio verslo asociacijos projektų vadovė: „Tikime, kad socialinis verslas yra kažkas unikalaus, ir džiugu matyti, kad Latvijoje jau seniai ieškoma pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos. Siekiame didinti socialinių verslų pajėgumus, populiarinti juos šalies mastu ir suburti visus veikėjus.
Iš Latvijos buvo pristatyti socialiniai verslai „Mājas TUVU“ (Zane Dreismane), teikiantis pagalbą pažeidžiamoms bendruomenėms, ir „4 vēji“ (Kristers Vējš), skatinantis jaunimo įtrauktį per kultūrinius bei edukacinius projektus.
Forumo baigiamojoje sesijoje vyko daugiasluoksnė diskusija, jungianti nacionalinės politikos, savivaldybių ir tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas.
Pasak J. Jaručio, sunku prognozuoti dešimtmečiais į priekį: „Bet manau, kad socialinis verslas turi ateitį, tiesiog reikia teisingai reglamentuoti politiškai, kad būtų aiškios taisyklės, kuriomis remiantis žmonės galėtų užsiimti ta veikla. Vienareikšmiškai socialiniai verslai neišnyks, o tik plėsis.
Diskusijoje aptarti socialinio verslo iššūkiai ir galimybės nacionaliniu bei vietos lygmeniu - nuo teisinės aplinkos ir finansavimo iki savivaldybių vaidmens. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas ir inovacijos gali paskatinti tvarius pokyčius Baltijos regione.
Ūkio ministerija Socialinio verslo koncepcijoje numatė, kad „...didžiąją dalį socialinio verslo pajamų turi sudaryti rinkos įplaukos (prekių ir (arba) paslaugų pardavimas) - gaunama daugiau nei 50 proc.
Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius, pagal kuriuos esami ar būsimi socialinio verslo atstovai gali plėtoti savo veiklą ir gauti paramą, ES fondų lėšų.
Vienas iš siūlomų modelių yra įterpiamasis socialinis verslas (embedded - angl.), kuriame socialinio poveikio siekiančios veiklos tiesiogiai generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla. Šis modelis priimtinesnis tiems, kurie jau verčiasi verslu ir gali mėginti dalį veiklos orientuoti į socialinės pridėtinės vertės kūrimą. Tikėtina, kad tokio verslo rizika bus mažesnė, nes jau turima verslo praktikos ir verslo procesas yra gerai suprantamas, turima reikalingų vadybinių, finansinės veiklos, rinkodaros žinių ir gebėjimų.
Įterpiamasis socialinio verslo modelis pasižymi iš anksto suplanuota veikla, kuri skirta socialinei misijai įgyvendinti. Kuriant įmonę (pavyzdžiui, lentpjūvę) yra įdarbinami pažeidžiamų darbo rinkoje asmenų grupių atstovai ir taip mažinama nedarbo problema kaimo vietovėje.
Kitas - integruoto socialinio verslo (integrated - angl.) - modelis taikomas ir Lietuvoje. Tai toks verslas, kai vykdoma veikla ar teikiamos paslaugos, susijusios su socialine misija, siekiant finansuoti socialinio tikslo įgyvendinimą. Vadovaujantis šiuo modeliu, verslas kuriamas siekiant konkretaus socialinio tikslo. Šiuo tikslu remiamasi nuo pat verslo kūrimo pradžios (nuo paties verslo plano parengimo), juo grindžiamas visas veikimo modelis. Socialiniai tikslai gali būti įvairūs. Integruotas socialinio verslo modelis apima tradicinį verslą, kurį įmonė ar ūkis vykdo nuo seniau, tarkime, augina bites ir avietes bei realizuoja gautą produkciją.
Dar vienas modelis, siūlomas Lietuvoje kuriamam socialiniam verslui, remiasi orientacija į išorinę aplinką. Tai išorinis socialinio verslo (external - angl.) modelis. Šio verslo veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, visiškai skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti. Šis modelis nėra geriausias pasirinkimas socialiniam verslui vykdyti, nes reikia dviejų skirtingų įgūdžių veikloms įgyvendinti, o dėmesys paskirstomas dviem skirtingoms veikloms. Kita vertus, šis modelis priimtinas tiems, kurie mažiau įsigilinę į socialinio verslo kūrimą, stokoja žinių ir praktikos, tačiau norėtų padėti spręsti tam tikrą socialinę išorės problemą.
Išorinio socialinio verslo modelį iliustruoja paprastas pavyzdys, kai, tarkime, ūkininkas dalį savo ūkyje užaugintų daržovių skiria nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms savo rajone ar pagyvenusiems žmonėms.
Ūkio ministerijos išleistame Socialinio verslo gide (2016 m.) išsamiai ir paprastai pristatoma socialinio verslo koncepcija, svarbiausi komponentai, pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip įkurti socialinį verslą.
Vienas svarbesnių dalykų yra pasirinkti tinkamą socialinio verslo veikimo modelį.
Biurokratinės kliūtys. Lietuvoje vis dar gana painus verslo steigimo mechanizmas, ypač kai tai susiję su pradedančiaisiais verslininkais. Be abejo, elektroninės paslaugos iš esmės pakeitė verslo steigimą, procesas tapo spartesnis ir lankstesnis, tačiau stringa elektroninio parašo naudojimas. Viešosios įstaigos, teikiančios paslaugas verslui, neretai nelanksčiai reaguoja į įmonių prašymus ir joms iškilusias problemas.
Mokesčių sistemos sudėtingumas ir mokesčių dydžiai. Mokesčių sistema Lietuvoje nuolat reformuojama, keičiami įstatymai, mokesčių dydžiai, mokėjimo tvarka. Tai atbaido norinčiuosius kurti verslą.
Bankroto netolerancija. Ši kliūtis nėra visiškai ekonominė, daugiau nulemta verslo aplinkos dalyvių ir visuomenės požiūrio. Tačiau nesėkmės atveju nėra nei institucijų skatinimo, nei visuomeninės aplinkos paramos vėl pradėti verslą, nes tai siejama su nesėkme ir negebėjimu vykdyti verslo.
Lietuvos ekonominė situacija pastaraisiais metais vis dar sunki. Nors buvo didinamas minimalus darbo užmokestis, atlyginimai viešajame sektoriuje ir privačiose įmonėse, šiek tiek augo senatvės pensija (nors išliko viena mažiausių ES šalyse), tačiau tai nepakeitė situacijos iš esmės. Pragyvenimo lygio kilimas nebuvo žymus, o vidutinis darbo užmokestis nesiekia kitų ES šalių vidurkio.
Vadybos patirties ir kultūros stoka. Lietuvoje neretai stokojama naujausių vadybinių verslo žinių, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios paprastai taupo ribotus finansinius išteklius. Kita vertus, net jei lėšų pakanka ir pajamos yra didelės, stengiamasi dirbti primityviausiais metodais ir su labai ribotu darbuotojų, atliekančių vadybines funkcijas, skaičiumi. Tad neretai vadovui ir vienam vadybininkui tenka visos vadybos, o dažnai ir personalo valdymo, rinkodaros, pardavimų funkcijos. Toks darbo funkcijų paskirstymas ekonomiškai neefektyvus.
Idėjų stoka. Idėjos pradėti verslą kyla ne tik iš ekonominių, bet ir iš asmeninių vidinių motyvų, ypač tai siejama su asmenine nepriklausomybe ir savivertės augimu.
Trys Socialinio Verslo Veikimo Modeliai Lietuvoje
Šiuo metu Ūkio ministerija yra reglamentavusi ir patvirtinusi tris socialinio verslo veikimo modelius:
- Įterpiamasis socialinis verslas (embedded): Socialinio poveikio veiklos generuoja verslo pajamas, o socialinė veikla derinama su tradicine verslo veikla.
- Integruoto socialinio verslo (integrated): Vykdoma veikla ar teikiamos paslaugos, susijusios su socialine misija, siekiant finansuoti socialinio tikslo įgyvendinimą.
- Išorinis socialinio verslo (external): Veiklos, skirtos pajamoms uždirbti, skiriasi nuo socialinės misijos, tačiau uždirbtas pelnas skiriamas socialinei misijai įgyvendinti.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius socialinio verslo iššūkius ir galimybes Lietuvoje:
| Iššūkiai | Galimybės |
|---|---|
| Finansinio stabilumo užtikrinimas | ES parama |
| Teisinės bazės trūkumas | Inovatyvių idėjų realizavimas |
| Biurokratinės kliūtys | Vietovės aplinkos įvertinimas |
| Vadybos patirties stoka | Veiklos organizavimo ir vadybinių aspektų apgalvojimas |
Apibendrinant, socialinis verslas Lietuvoje turi didelį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
tags: #socialinio #verslo #sitaucija