Šiaulių vaikų globos namai "Šaltinis" buvo įkurti 2001 m. sausio 26 d., tačiau 2019 m. lapkričio 29 d. įmonė buvo išregistruota. Pagrindinė įmonės veikla buvo kita stacionarinė globos veikla.
Šiame straipsnyje apžvelgsime "Šaltinio" situaciją, vykstančią pertvarką ir jos įtaką vaikams bei bendruomenei. Jau penktus metus Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, siekiant pereiti prie šeimai artimesnių globos formų. Ši pertvarka paliečia ir tokias įstaigas kaip Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis", kurių darbuotojai, kaip teigia laikina direktorė Marytė Žalpienė, yra susirūpinę dėl visuomenės nuomonės apie globos namus.
Institucinės globos pertvarkos tikslas - uždaryti didelius institucinius globos namus ir pakeisti juos mažesnėmis, šeimai artimesnėmis formomis:
- Bendruomeniniai vaikų globos namai
- Apgyvendinimas artimųjų šeimose
- Globėjų šeimynos
- Budintys ar laikini globėjai
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Naujas Požiūris į Globą
Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį.
„Labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio", tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings", - sako Živilė Jurgutienė, Pertvarkos projekto ekspertė Klaipėdos ir Telšių regione.
Taip pat skaitykite: Drugelių rūšys Lietuvoje
Didžioji dalis jų - paaugliai, tad sulaukę pilnametystės ir ėmę mokytis aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, toliau jaus darbuotojų palaikymą, galės kreiptis pagalbos, o ir gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose galės tol, kol pabaigs mokslus.
Šeimos Modelio Atkūrimas
Vaikams siekiama diegti bendražmogiškas vertybes: nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas. Užaugintas daržoves ar vaisius vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius.
Visuomenės Tolerancija
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi".
Taip pat skaitykite: Globos namų "Šaltinis" atsiliepimai
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis. Patariu vengti išankstinių nuostatų, o verčiau padėti vaikams apsiprasti", - sako pašnekovė.
Situacija Šiauliuose
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose.
„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus.
Globėjai ir Šeimynos
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Taip pat skaitykite: LDK socialinė struktūra
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos.
Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Paslaugos Ištuštėjusiuose Globos Namuose
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
Kompleksinių Paslaugų Namai "Alka"
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis", kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka". Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams.
Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. „Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka" direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių.
Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos" grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai.
Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda".
Bendruomeniniai Šeimos Namai Gegužių Gatvėje
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą.
„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda", - sako S. Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas.
R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Situacija Panevėžyje
Jų auklėtinius perkėlus gyventi į šeimai artimą aplinką - keturis butus ir namą, globos įstaiga keičia pavadinimą ir atveria duris tiems, kam Panevėžyje labiausiai trūksta globos. Netrukus čia duris atvers senelių namai, o jau keletą mėnesių veikia autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centras. Taip pat čia ir toliau veiks gyvybės langelis.
„Pasirengę priimti naujus iššūkius“, - sako A. Bandzos socialinių paslaugų namų direktorius Sigitas Juodzevičius. Buvusių kūdikių namų pastate įsikūrė dienos centras vaikams su autizmo spektro sutrikimais. Šiuo metu jame jau lankosi 10 „lietaus“ vaikų. Planuojama, kad, esant poreikiui, bus galima plėstis dar maždaug tiek pat. Pasak direktoriaus, šis centras, veikiantis nuo 12 iki 20 valandos, skirtas vaikams nuo 5 iki 16 metų.
Popamokinė veikla vaikams organizuojama pagal jų poreikius. Pasak S. Juodzevičiaus, autizmo spektro sutrikimai labai įvairūs, tad ir vaikų gebėjimai skirtingi, užsiėmimai su jais labai individualūs. „Darbas sudėtingas, bet labai reikalingas. Jei pasiseks, planuojame plėstis“, - sako S. Juodzevičius.
Vaikams įrengti kambariai, kur gali pabūti vieni, sukurtos ir bendros erdvės, sensoriniai kambariai. Čia besilankantys vaikai ir jų tėvai Centrą jau praminė „vaikų klubu“, o darbuotojus - draugais, su kuriais dirbama, žaidžiama, pykstamasi ir taikomasi, deramasi.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, atvykęs pašventinti patalpų ir žmonių, pasakojo neseniai klausęsis laidos apie autistus ir jų sugebėjimus. „Kiek mes genijų praradom, neištraukdami į visuomenę“, - pabrėžė dvasininkas.
Seneliams - Daugiau Vietų
O nuo balandžio 25-osios A. Bandzos socialinių paslaugų namai duris atvers ir senjorams. Seneliams, kuriems reikalinga priežiūra, čia numatyta 40 vietų. Šie namai įkurti kitame pastato korpuse nei vyksta užsiėmimai su vaikais. Pritaikyti pastatus naujoms paslaugoms, pasak direktoriaus, nebuvo sudėtinga. S. Juodzevičiaus teigimu, tereikėjo tik tam tikrų pritaikymų ir kosmetinio remonto.
Naujos įstaigos atidaryme dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė tokią paslaugų plėtrą Panevėžyje vertinantis labai pozityviai. Jo manymu, taip ir turėtų vystytis socialinės paslaugos.
Ministro teigimu, šiuo metu autizmo spektro sutrikimų vaikų dienos centrų paslaugos - didelis deficitas Lietuvoje. Šių sutrikimų kasmet daugėja tiek Europoje, tiek Lietuvoje ir tokių paslaugų poreikis auga. Pasak ministro, norėtųsi, kad tokie dienos centrai veiktų visuose regionuose.
L. Kukuraitis akcentavo ir senelių globos paslaugos būtinybę. Anot jo, žmonės neturėtų stovėti eilėse, laukdami, kol pateks į tokią instituciją. „Senelių globos paslaugos senstančioje visuomenėje yra neišvengiamas virsmas“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje kelios dešimtys socialinių įstaigų keičiasi, persiorientuoja, ieško sprendimų, tačiau A. Bandzos socialinių paslaugų namus jis laiko išskirtiniais savo specializuotomis paslaugomis.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Į šios istorijos sūkurį įsisuko ir pati šalies vadovė, kuri teigia, kad Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi vykdyti globos namų sistemos reformą. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad globos namuose kylančios problemos yra ne tik pačių globos įstaigų, bet ir visuomenės bėda, ir greitų pokyčių šioje srityje tikėtis nevertėtų.
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinai einanti direktorės pareigas Marytė Žalpienė sako, kad Ventos socialinės globos namų mergaitės istorija sukrėtė įstaigos darbuotojus. „Suvokdami, kad tokį patį darbą dirbame ir mes, esame sunerimę dėl visuomenės nuomonės apie globos namus. Niekada negalime žinoti, kada bus mestas iššūkis ir mums, net neįsigilinus į situacijos esmę. Prižiūrint neįgalius vaikus globos namuose kaltinimų galime sulaukti bet kada.
Globos namų „Šaltinis“ šeimynose gyvena 62 vaikai. Šeimynas sudaro vaikai nuo 3 iki 18-21-erių metų. Gyvena jie išskirstyti pagal negalią, amžių, atsižvelgiant į vaikų poreikį. Kaip ir kiekvienoje įstaigoje, kurioje dirbama su vaikais, taip pat ir šiuose globos namuose pasitaiko visokių problemų. „Mūsų įstaigoje šiuo metu yra panašaus likimo vaikų. Kai jiems sveikata pablogėja, kreipiamės į medikus. Svarbu, kad specialistai įvertintų būklę, reguliariai konsultuotų. Todėl nemanome, kad Ventos globos namuose buvo sąmoningai nualinta mergaitė. Visi vaikai yra sąžiningai prižiūrimi.
Pasak jos, didžioji dalis „Šaltinio“ vaikų yra paaugliai. „ Paauglystėje net su sveikais vaikais sudėtinga, o kai vaikai serga, yra dar sudėtingiau“, - teigia M. Pasak M.Žalpienės, atsižvelgiant į tai, kiek valstybė skiria lėšų globos namuose gyvenantiems vaikams, jiems sudaromos gana geros sąlygos gyventi: „Pačios geriausios sąlygos vaikui augti yra savo, o ne globos namuose. Tačiau yra tokių šeimų, kuriose nėra sąlygų normaliai augti vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokių vaikų priežiūra labai daug kainuoja. Be to, prižiūrėti sergantį vaiką reikia mokėti, žinoti kur kreiptis, jei iškyla problemos.
Pasak M.Žalpienės, sunkią negalią turinčio vaiko ...
| Paslaugos tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Trumpalaikė socialinė globa | Kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekus tėvų globos, krizių atvejais. |
| Ilgalaikė socialinė globa | Visuma paslaugų, teikiamų be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa. |
tags: #saltinis #vaiku #namai #darbas #atsiliepimai