Įvaikinimas ir globa Lietuvoje: skirtumai ir procesas

Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas ir saugios aplinkos užtikrinimas - ypatingai kilnus ir būtinas veiksmas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Tokiu būdu vaikams sukuriami namai ir saugi aplinka, kurioje jie gali augti ir vystytis.

Vaiko globos ir įvaikinimo skirtumai

Įvaikinimas ir globa Lietuvoje yra skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios priemonės, padedančios vaikams, netekusiems biologinės šeimos. Svarbiausi skirtumai - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės.

  • Įvaikinimas - baigtinis procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su biologine šeima ir sukuriamos su įtėviais. Įvaikintas vaikas turi pilną juridinę šeimos narį statusą, įgyja paveldėjimo teisę, gali keisti vardą ir pavardę.
  • Globa - laikinas arba nuolatinis vaiko priežiūros ir auklėjimo procesas, kurio metu vaiko ryšiai su biologine šeima nenutrūksta. Vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima, jei tai atitinka vaiko interesus. Globa yra vertinama kaip paslauga, teikiama vaiko gerovei užtikrinti.

Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat teises kaip biologinis vaikas. Globa gali būti panaikinta, jei pasikeičia aplinkybės, o įvaikinimas yra negrįžtamas.

Kas gali tapti globėju ar įtėviu?

Ketinantieji globoti ar įvaikinti atitinka panašius reikalavimus, kurie numatyti Civiliniame kodekse. Jie turi būti pilnamečiai, turėti bent vidurinį išsilavinimą ir įgyti atitinkamą pasirengimą - dalyvauti GIMK programos mokymuose. Taip pat reikalingi medicininiai, teistumo ir kiti patikrinimai.

Įvaikinti gali sutuoktiniai arba, išimtiniais atvejais, vienas iš sutuoktinių ar vienišas asmuo. Taip pat yra amžiaus reikalavimai: amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir vaiko turi būti ne mažesnis kaip 18 metų, su tam tikromis išimtimis. Įvaikinimas nesuteikiamas asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais ar yra teisti už tam tikrus nusikaltimus.

Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai

Globos formos: budinčioji ir nuolatinė globa

  • Budinti globa - tai laikinas vaiko globos organizavimo būdas. Budintis globotojas prižiūri vaiką savo namuose, užtikrina emocinį ir fizinį saugumą bei ugdymą, kol šeimai bus suteikta pagalba. Budintieji globotojai yra apmokyti, bendradarbiauja su globos centru.
  • Nuolatinė globa - tai ilgalaikė vaiko globa asmenų, susijusių su vaiku ne giminystės ryšiais, šeimoje. Nuolatiniai globotojai turi būti tinkamai pasiruošę gaunamai atsakomybei ir sudaryti sutartį su globos centru. Nuolatinė globa trunka iki vaiko pilnametystės.

Įvaikinimo procesas Lietuvoje

Įvaikinimo procesas susideda iš kelių etapų:

  1. Pradinis kreipimasis - asmuo kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba Tarnybos teritorinį skyrių ir pateikia prašymą įvaikinti bei sveikatos pažymėjimą.
  2. Dokumentų patikrinimas ir pradinė asmens vertinimo procedūra - Tarnyba tikrina, ar nėra kliūčių tapti įvaikintoju (teisinių, sveikatos, teistumo ir kt.).
  3. Mokymai pagal GIMK programą - 7 grupinės ir ne mažiau kaip 2 individualios sesijos metu vertinami būsimo įtėvio gebėjimai ir motyvai.
  4. Išvada dėl pasirengimo įvaikinti - pateikiama per 20 darbo dienų po mokymų pabaigos. Ji galioja 24 mėnesius.
  5. Įrašymas į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą - su teigiama išvada pora ar asmuo yra įrašomi į sąrašą.
  6. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas - Tarnyba parenka vaikui tinkamiausią šeimą, pateikia informaciją apie vaiką, kurią siūloma aptarti su vaiko globėju ar rūpintoju.
  7. Teismo procesas dėl įvaikinimo - šeima, gavusi pvz. vaiką, kreipiasi į teismą įvaikinimo formalumams užbaigti.

Įvaikinimo procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų ir ilgiau, priklausomai nuo pageidaujamo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir kitų kriterijų. Pavyzdžiui, vidutinis laikas įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų yra iki vienerių metų.

Valstybinė parama globai ir įvaikinimui

Valstybė Lietuvoje teikia finansinę paramą tiek globėjams, tiek įtėviams:

ParamaSumos dydisAprašymas
Globos išmoka vaikui4 bazinės socialinės išmokos (160 Eur)Mokama kas mėnesį globojamam vaikui
Globos išmokos tikslingas priedas globėjui4 bazinės socialinės išmokos (160 Eur)Mokama globėjui kas mėnesį
Įvaikinimo vienkartinė išmoka11 bazinių socialinių išmokųMokama vienkartinė suma įvaikiui įvaikinti
Įvaikinimo išmoka vaikui1,54 bazinės socialinės išmokos (70 Eur)Mokama kas mėnesį įvaikintam vaikui
Išmoka vienam iš vaiko tėvų8 bazinės socialinės išmokos per mėnesį, iki 24 mėnesiųMokama vienam iš įtėvių nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos

Globotojai ir įtėviai taip pat gali gauti kitas socialines garantijas, pavyzdžiui, vaiko priežiūros ar tėvystės išmokas.

Vaiko interesų užtikrinimas ir ryšiai su biologine šeima

Globoje esantis vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ir kitais artimaisiais, jei tai atitinka vaiko interesus ir saugumą. Šiuos ryšius reglamentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) ir teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikinimui Lietuvoje

Susitikimai gali vykti globos centro patalpose ir būti stebimi specialistų, jei yra būtina užtikrinti vaiko saugumą. Įvaikinimo atveju tokie ryšiai su biologine šeima nutrūksta, o įtėviai gali pasirinkti, ar atskleisti informaciją apie įvaikinimą.

Vaiko kilmės svarba įvaikinimo procese

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir praeitį. Tai yra svarbu jo tapatybės formavimuisi ir pasitikėjimui savimi. Įvaikinimo mokymuose mokytojai pataria tėvams pagal vaiko amžių ir brandą atvirai pasakoti apie kilmę ir įvaikinimą, kad informacija ateitų iš šeimos, o ne iš svetimų žmonių.

Tarptautinis įvaikinimas

Jeigu Lietuvoje nerandama tinkamos šeimos, vaikui gali būti organizuojamas tarptautinis įvaikinimas. Įvaikinimo prašymus užsienio piliečiai pateikia savo šalyje veikiančioms akredituotoms organizacijoms. Lietuvoje akredituotos organizacijos yra 9 - keturios Italijoje, ir po vieną JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje bei Kanadoje.

Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik tuomet, kai nėra galimybių vaiko įvaikinti Lietuvoje ar kai tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Užsienio šeimos dažnai stengiasi išlaikyti įvaikinto vaiko kultūrinį identitetą, mokantis kalbos ir dalyvaujant lietuvių bendruomenių veikloje.

Dažniausiai sutinkamos įvaikinimo tendencijos

  • Daugiausia įvaikinami vaikai nuo 3 mėnesių iki 2 metų amžiaus.
  • Mažiau šeimų ryžtasi įvaikinti vyresnius vaikus ar tuos, kurie turi sveikatos sutrikimų.
  • Užsienio piliečiams skirtas tik specialiųjų poreikių vaikų įvaikinimas Lietuvoje.

Kaip tapti globėju ar įtėviu?

Norintys tapti globėju ar įtėviu privalo:

Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie nuolatinę globą

  1. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių.
  2. Pateikti prašymą ir medicininę pažymą.
  3. Išlaikyti patikrinimus dėl sveikatos, teistumo, gyvenimo sąlygų ir kt.
  4. Praeiti pasirengimo mokymus (GIMK programą).
  5. Gauti teigiamą išvadą dėl pasirengimo globai ar įvaikinimui.
  6. Būti įrašytam į norinčiųjų globoti arba įvaikinti sąrašą.
  7. Gauti pasiūlymą ir dalyvauti teismo procese dėl globos ar įvaikinimo įteisinimo.

Globos ir įvaikinimo specialistai visuomet pasiruošę teikti konsultacijas, o informacija apie globos centrus ir specialistų kontaktus yra prieinama svetainėje www.globoscentrai.lt.

Globos bei įvaikinimo procesai Lietuvoje yra svarbūs ne tik vaikams, bet ir visuomenei, nes suteikia galimybę užtikrinti vaikų gerovę, plėtoti šeimos ryšius ir labai reikšmingai keisti likusius be tėvų globos vaikų likimus.

tags: #ivaikinimas #ior #globa