Jau penktus metus Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti didelių institucinių globos namų ir pereiti prie mažesnių, bendruomeninių modelių. Ši pertvarka siekia, kad vaikai augtų artimųjų, giminaičių šeimose, šeimynose, pas budinčius ar laikinus globėjus.
Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ laikinai einanti direktorės pareigas Marytė Žalpienė sako, kad Ventos socialinės globos namų mergaitės istorija sukrėtė įstaigos darbuotojus. „Suvokdami, kad tokį patį darbą dirbame ir mes, esame sunerimę dėl visuomenės nuomonės apie globos namus. Niekada negalime žinoti, kada bus mestas iššūkis ir mums, net neįsigilinus į situacijos esmę. Prižiūrint neįgalius vaikus globos namuose kaltinimų galime sulaukti bet kada.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Naujas Požiūris į Globą
Pertvarkos projekto ekspertės Ž. Jurgutienės teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - pastaruosiuose nėra itin griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Bene svarbiausia, pasak jos, yra tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį.
Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau galvoja apie ateities planus. Didžioji dalis jų - paaugliai, tad sulaukę pilnametystės ir ėmę mokytis aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, toliau jaus darbuotojų palaikymą, galės kreiptis pagalbos, o ir gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose galės tol, kol pabaigs mokslus.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
„Labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedingsta“, - sako Živilė Jurgutienė, Pertvarkos projekto ekspertė Klaipėdos ir Telšių regione.
Šeimos Modelio Atkūrimas
Vaikams siekiama diegti bendražmogiškas vertybes: nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečius. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šalia kai kurių bendruomeninių vaikų globos namų yra daržas, šiltnamis, sodas. Užaugintas daržoves ar vaisius vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Pasiteiravus, ar tarp vaikų nekyla konfliktų, Ž. Jurgutienė sako, kad pasitaiko visko, kaip ir tikroje šeimoje. „Vaikai kartais susipyksta, pasibara. Tačiau jie auklėjami taip, kad mokėtų neužgaudami pasakyti savo nuomonę, kad įsiklausytų į kitus. Jiems labai svarbu, kad po pamokų grįžta ne į įstaigą, kad čia nėra iškabos, kad gali patys planuoti laisvalaikį, pasikviesti draugų, patys eiti į svečius. Tai ugdo pasitikėjimą savimi, suteikia ramybės jausmą“, - paaiškina pašnekovė.
Visuomenės Tolerancija
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Dauguma mūsų dar prisimename laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete visam gyvenimui, „nurašomi“.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Pertvarkos projekto ekspertė Ž. Jurgutienė sako, kad jai dažnai tenka bendrauti su kaimynais, prieš tai ir po to, kai į jų daugiabutį atsikrausto tėvų globos netekę vaikai. „Iš pradžių iš aplinkinių išgirstame įvairių nuomonių, baimių, nežinojimo, stereotipų apie be biologinių tėvų augančius vaikus. Tokiais atvejais stengiuosi kiek įmanoma papasakoti kaimynams vaikų priėmimo į bendruomenę naudą - juk jie užaugs, tad daug naudingiau mums visiems, kad jie užaugtų atsakingais, savimi pasitikinčiais, bendruomeniškais žmonėmis. Patariu vengti išankstinių nuostatų, o verčiau padėti vaikams apsiprasti“, - sako pašnekovė.
Situacija Šiauliuose
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Korsako gatvėje buvo pastatyti kotedžai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose.
„Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.
Globėjai ir Šeimynos
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Paslaugos Ištuštėjusiuose Globos Namuose
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
Kompleksinių Paslaugų Namai "Alka"
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“.
Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams.
Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. „Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių.
Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai.
Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
Bendruomeniniai Šeimos Namai Gegužių Gatvėje
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą.
„Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S. Šedovikienė.
R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Kūdikių Namų Pertvarka
Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė sako, kad, palyginti su kitais Lietuvoje veikiančiais kūdikių namais, Šiaulių kūdikių namai persitvarko per lėtai.
Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais. Tokių vaikų globa ten neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius.
„Mūsų žiniomis, kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip 30 vaikų, trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų. Mažyliai į Šiaulius atvežti iš įvairių savivaldybių, ne su visomis pavyksta užmegzti kontaktus, kad ieškotų vaikams globėjų ar steigtų bendruomeninius vaikų globos namus. Vienos savivaldybės supranta, kad vaikai iš jų rajono - jų rūpestis, kitur naujos idėjos sunkiai skinasi kelią“, - apibendrina E. Jurkutė.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų.
E. Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga. Toli gražu ne visi ten augantys vaikai turi sveikatos apsaugos ministro numatytų sveikatos indikacijų, kai jau reikalinga specialistų pagalba ir priežiūra.
„Kai kūdikių namai buvo įtraukti į pertvarkomų įstaigų sąrašą, buvo vertinami vaikų poreikiai ir darbuotojų motyvacija, kompetencija. Nustatyta, kad dauguma vaikų gali augti šeimose, yra tik keletas, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ar gyvenimas grupinio, bendruomeninio tipo namuose“, - aiškina specialistė.
Šeima - prioritetas
Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami. 2017 metais į kūdikių namus pateko 41, 2018 metais - 14 vaikų.
„Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E. Jurkutė.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. Iki tokio amžiaus negalią turintys vaikai gali augti kūdikių namuose.
„Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė.
Pasak jos, su kūdikių namuose gyvenančiais mažyliais nuolat dirba ankstyvosios reabilitacijos komandos specialistai, nes laiku suteikta ankstyvoji intervencija labai svarbi tolesnei vaiko raidai ir sėkmingai integracijai į visuomenę.
Keičia paskirtį?
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos Viktorijos Palčiauskienės teigimu, kūdikių namus ketinama ne uždaryti, o pertvarkyti: „Šiaulių miesto savivaldybė, dalyvaudama institucinės globos pertvarkos procese ir įvertinusi kūdikių namų žmogiškuosius išteklius, materialinę bazę, infrastruktūrą, matytų poreikį kūdikių namus pertvarkyti į kompleksinių paslaugų centrą visos Lietuvos vaikams, turintiems negalią ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų.“
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią.
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt. priemonės.
„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas. Šiais metais planuojama pradėti teikti pagalbos į namus paslaugą šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus“, - pasakoja Sveikatos skyriaus vedėja.
Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja. Situaciją apsunkina ir tai, kad Šiaulių mieste jau veikia bent trys ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kurios teikia paslaugas ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems įvairių raidos problemų“, - teigia ekspertė.
Socialiniai globėjai sustiprino pertvarką
Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse.
„Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Reikės laiko, kad politikai pradėtų pasitikėti globėjų teikiamomis paslaugomis, nes susitikimuose budintys globėjai guodžiasi vis dar sulaukiantys dviprasmiškų užuominų - neva jie dirba siekdami pasipelnyti, nori gauti dividendų“, - komentuoja specialistė.
Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga - vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, - kalba E. Jurkutė.
E. Jurkutė baiminasi - nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Ji pasidžiaugia, kad pertvarkos procesai Šiaulių regione nors ir pamažu, bet vis dėlto vyksta: „2016-aisiais, kai pertvarka tik prasidėjo, daugelis politikų, valdininkų net nėjo į kalbas, pertvarką vadino „blefu“.