Liūdesys priklauso pagrindinei mūsų emocinio gyvenimo grupei. Kartais jis gali ateiti be aiškios priežasties, o kartais tai būna audringa reakcija į konkrečias situacijas. Jis veikia ir kūno (liūdesį sukeliantis stresas sukelia pokyčius smegenų lygmeniu), ir sielos (liūdesys išgyvenamas kaip nemaloni kančios būsena) lygmeniu.
Kokios situacijos dažniausiai sukelia liūdesį?
Liūdesys yra mūsų reakcija į netektį - mylimo žmogaus netektis, sielvartas po išsiskyrimo su partneriu - tai tikri praradimai. Tačiau mūsų proto lygmeniu, kuris turi vaizduotės dovaną, galima liūdėti ir dėl įsivaizduojamų (tariamų) praradimų - prarastų galimybių, laisvės, saugumo (finansinio ar emocinio - pavyzdžiui, sielvartas dėl tėvų).
Liūdesio prasmingumas ir funkcijos
Liūdesio paskirtis - sulėtinti organizmą po ankstesnio streso. Taip sukuriama erdvė, kurioje galime apdoroti tai, kas įvyko, tuo pat metu gydydami žaizdas ir pamažu grąžindami savo gyvenimą į įprastas vėžes.
Tačiau reikia suprasti, kad be liūdesio džiaugsmas nebūtų džiaugsmu. Liūdesys - kaip prastas oras, kurio reikia palyginimui su geru oru. Kad patirtume džiaugsmą, turime pripažinti ir liūdesį. Tai pasaulio, kuriame gimėme ir kuriam priklauso mūsų emocijos bei išgyvenimai, principas.
Teigiamos liūdesio savybės
- Taupo jėgas: Liūdesys, neturintis akivaizdžių priežasčių, paprastai apima išblėsus audringam džiaugsmui. Džiaugsmas - daug energijos reikalaujanti emocija. Džiūgaujantis žmogus iššvaisto daug jėgų. Tuo tarpu liūdesys, atvirkščiai, sumažina fizinį ir protinį aktyvumą, sudarydamas visas sąlygas organizmui atsigauti.
- Padeda suprasti savo vidų: Kai esame geros nuotaikos, mažai mąstome apie save. Tačiau pradėję liūdėti imame analizuoti savo gyvenimą ir kapstytis po savo vidų. Liūdesys - savotiška asmeninio tobulėjimo analizė. Jis leidžia mums geriau pažinti save ir harmonizuoti santykius su savimi bei aplinkiniais.
- Išlaisvina nuo neigiamų minčių: Panašią apsivalymo funkciją atlieka ir liūdesys. Pradedame atsiminti praeities nuoskaudas ir nusivylimus. Jie neduos mums ramybės, kol tinkamai į juos nesureaguosime.
- Vysto empatiškumą: Socialinės psichologijos tyrinėtojai pastebėjo, o vėliau praktiniais tyrimais įrodė, kad žmonės, išgyvenantys liūdesio momentus, būna labiau linkę padėti kitiems. Liūdesys skatina empatiją (užuojautą ir gailestį) bei vysto žmogišką jautrumą.
- Suteikia išminties: Norint nuspręsti, kurią kryptį pasirinkti, liūdesys tinka idealiai. Liūdėdami tampame realistais ir netgi pesimistais. Tai reiškia, kad gyvenimą vertiname blaiviau, pradedame įžvelgti minusus ir mūsų tykančias problemas.
Kada liūdesys tampa pavojingas?
Emocijų neįmanoma išmatuoti, todėl negalima pasakyti, kiek liūdėti yra naudinga, o kiek jau žalinga. Vis dėl to yra ženklų, iš kurių galima spręsti, kad liūdesys jau yra problema. Sunerimkite, jei:
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
- Liūdesio epizodai vis dažnėja arba ilgėja.
- Jums sunku ištverti liūdesį ir norisi kuo greičiau nuo jo išsivaduoti.
- Nusmunka jūsų savęs vertinimas ir pradedate jausti kaltę.
- Iš praeities prisimenate žymiai daugiau blogų dalykų negu gerų. Tokia būsena vadinama priešdepresine. Jeigu ji užsitęs, galite susirgti tikra depresija.
Ryšys tarp liūdesio ir depresijos
Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme.
Skirtumas tarp liūdesio ir depresijos: Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko. Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.
Depresijos priežastys ir požymiai
Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:
- Biologiniai veiksniai: smegenų chemijos pokyčiai (sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis), hormoniniai sutrikimai, genetika.
- Psichologiniai veiksniai: žema savivertė, per didelis savikritiškumas, ilgalaikis stresas ir nerimas, traumuojantys gyvenimo įvykiai.
- Socialiniai ir aplinkos veiksniai: vienišumas, finansinės problemos, darbo netekimas, lėtinės ligos.
Pagrindiniai depresijos požymiai skirstomi į emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius. Emociniai simptomai: nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas, anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina, nuolatinis nerimas, savigrauža bei kaltės jausmas. Fiziniai simptomai: nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, neaiškūs fiziniai skausmai. Elgesio pokyčiai: socialinė izoliacija, sprendimų priėmimo sunkumai, priklausomybės, pavojingos mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.
Depresija ir jos požymiai
Ką daryti su liūdesiu ir depresija - savipagalba
Liūdesiui praeiti reikia laiko. Tačiau mūsų vidinis balsas dažnai ragina mus kuo greičiau atsikratyti liūdesio ar kitų nemalonumų. Pirmoji rekomendacija - būti kantriems su savimi. Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška gali padėti geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti.
Taip pat skaitykite: Socialinių normų rūšys
Fizinė veikla gali būti nepaprastai veiksminga: sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą.
Miego higiena: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą. Kūrybinė veikla, muzika, meditacija ir kvėpavimo pratimai taip pat padeda mažinti nerimą ir stresą.
Mityba ir medžiagos smegenims
Vienas iš svarbių aspektų - mityba. Jūsų smegenys, kaip ir kiti organai, reaguoja į tai, ką valgote ir geriate. Vitaminai ir mineralai atlieka svarbų vaidmenį jūsų smegenų sveikatai. Smegenims ypač svarbūs šie vitaminai: vitaminas C, vitaminas D, B grupės vitaminai. Mineralai: magnis, selenas, cinkas.
Sudėtiniai angliavandeniai užtikrina stabilesnį ir pastovesnį degalų srautą į smegenis. Aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys, būtinos neuromediatorių gamybai (serotoninas gaminamas iš triptofano). Riebalų rūgštys, ypač omega-3, taip pat labai svarbios smegenų sveikatai. Vanduo - paskutinė svarbi maistinė medžiaga smegenims.
| Maistinė medžiaga | Šaltiniai |
|---|---|
| Vitaminas D | lašiša, menkė, krevetės, kiaušiniai, praturtinti produktai |
| B grupės vitaminai | raudona mėsa, žuvis, kiaušiniai, neskaldyti grūdai, žalios lapinės daržovės |
| Omega-3 riebalų rūgštys | lašiša, upėtakis, graikiniai riešutai, chia sėklos |
| Triptofanas | liesa raudona mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pupelės |
Mitybos pavojai: cukrus ir psichinė sveikata
Daugelis žmonių saldumynų griebiasi tam, kad pakeltų nuotaiką ir numalšintų liūdesį. Tačiau tiesa ta, kad suvartojus per didelį perdirbto cukraus kiekį, galima gauti priešingą rezultatą ir sau sukelti dirglumą, liūdesį. Per didelis cukraus vartojimas lemia tam tikrų smegenų cheminių medžiagų disbalansą.
Taip pat skaitykite: Socialinės normos apžvalga
Suvartojus daug cukraus, organizmas išskiria insuliną, kuris padeda absorbuoti gliukozės perteklių ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Staiga nutraukus cukraus vartojimą, atsiranda nerimas, dirglumas, sumišimas ir nuovargis. Tyrėjai nustatė, kad mityba, kurioje gausu fruktozės iš saldžių gaminių, gali turėti įtakos smegenų veiklos sulėtėjimui. Taip įsisuka užburtas ratas: siekiant nusiraminti, vartojamas cukrus, kuris tik dar labiau sustiprina liūdesio, nuovargio ir beviltiškumo simptomus.
Profesionalios pagalbos reikšmė
Jeigu depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo. Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius.
Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas. Medicininis gydymas (antidepresantai) gali būti reikalingas sunkesniais atvejais ir skiriamas psichiatro, dažnai derinamas su psichoterapija.
Praktiniai patarimai, kaip dirbti su liūdnumu
- Su liūdesiu elkitės apdairiai: geriau paskaitykite knygą, parymokite prie lango ar pasivaikščiokite gatvėmis vienas nei stengtis jį nuvyti vien saldumynais ar vakarėliais.
- Išlieti sielvartą gali padėti psichoterapinis procesas, o psichoterapija netgi turi specialų metodą, kai pacientas sąmoningai priverčiamas panirti į liūdesio būseną ir netgi pravirkti.
- Jeigu norite ką nors pakeisti gyvenime, nepriimkite sprendimo po vienintelio liūdno vakaro - palaukite bent pusmetį ir stebėkite, ar mintys kartojasi.
- Būkite atsargūs su svetimais, nes sukčiai gali pasinaudoti jūsų empatija ir noru padėti.
Kaip psichoterapija ir palaikymas gali padėti
Internetinė psichoterapija padės jums įveikti šį procesą. Tuomet vietoj kančios į savo gyvenimą įnešite augimo galimybę ir sąmoningai išgyvensite ne tik liūdesį, bet ir visas kitas emocijas. Pokalbis su specialistu, nesvarbu, ar tai būtų terapija internetu, ar asmeninis susitikimas, gali būti geras atspirties taškas nagrinėjant temas, kurių jūsų protas vengia dėl galimos grėsmės.
Vienas kliento istorijoje aprašytas rezultatas: jausmas, kad kažkas nesumenkina to, ką išgyveni, ir nebando parduoti tau garantuotų patarimų, buvo neįkainojamas. Tiesiog įsiklausydamas į save supranti, kad pats sau geriausiai gali padėti. Ir aš supratau, kad man, kaip ir gamtai, kartais reikia sulėtinti tempą, daugiau laiko skirti tam, kas mane daro laimingą, ir, svarbiausia, kalbėtis apie savo poreikius su artimiausiais žmonėmis.
Sveikos gyvensenos patarimai psichinei sveikatai
- Reguliarus fizinis aktyvumas - net 30 minučių pasivaikščiojimo per dieną gali pagerinti nuotaiką.
- Sveika, įvairi mityba, turinti pakankamai vitaminų, mineralų, sudėtinių angliavandenių, baltymų ir riebalų rūgščių, yra svarbi smegenų funkcijai.
- Venkite perteklinio cukraus, alkoholio ir perdirbtų produktų, kurie gali pabloginti nuotaiką ir miego kokybę.
- Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją ir raumenų atpalaidavimą, kad sumažintumėte nerimą ir pykčio protrūkius.
Liūdesys nėra vien tik negatyvus reiškinys - jis praturtina mūsų dvasinį gyvenimą ir suteikia informacijos, be kurios mūsų asmenybė ir jos raida priešingu atveju sustingtų. Tačiau svarbu atpažinti, kada liūdesys virsta kančia ir imtis veiksmų: pasikalbėti su artimaisiais, keisti gyvenimo būdą arba kreiptis į specialistą.