Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys. Absoliuti smurtautojų artimoje aplinkoje dauguma - vyrai. (2024 metų duomenimis, Lietuvoje 77 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o 85 proc. įtariamųjų smurtu - vyrai.) Net ir tais atvejais, kai nuo smurto nukenčia vyrai, jie dažniau nukenčia nuo kitų vyrų, nei nuo moterų. Tad kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje matome, kad lytis yra lemiamas veiksnys jam pasireikšti. Tokią situaciją lemia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai, lyčių normos ir istoriškai susiklostę nelygiaverčiai galios santykiai tarp moterų ir vyrų.
Smurtu dėl lyties laikomas į tam tikras gyvensenos sritis kylantis smurtas dėl asmens lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, taip pat seksualinis smurtas, prievartavimai, seksualinis priekabiavimas, priverstinės santuokos ir kiti su lyčių raida susiję smurto formos. Psichologinis smurtas artimoje aplinkoje gali būti susijęs su nukentėjusiojo aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, tradicijomis ar net numanoma lytine orientacija, ir apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis ar ką dėvėti. Tokios formos dažnai gali būti kitų smurto formų pasekmė arba jų priežastis.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Pagrindinis smurto tikslas - įbauginti ir kontroliuoti asmenį, esantį artimuose ryšiuose. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fiziniais veiksmais siekiama sukelti skausmą, o kartu ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Tokia žinutė - „Galiu tau daryti tai, ko nenori“ - atsispindi galingumo ir kontrolės siužete.
Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai svarbi pasaulinė problema. Europos Tarybos duomenimis, ji yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto atvejų pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose, o poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar vaikais. Dažnai smurtas kyla dėl socialinių moterų ir vyrų vaidmenų prielaidų ir lūkesčių, o žodžiai laikomi „ne skaudantys“ - tai dažnai klaidingas įsitikinimas. Verbalinius išpuolius dažnai ignoruojama, o smurtautojas stengiasi užgauti žodžiais ir tonais, įžeidinėjimais, žeminimu ir grasinimais panaudoti įvairias smurto formas prieš auką ar jos artimuosius.
Nors smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, psichologinis smurtas dažnai pasireiškia kaip izoliavimas, žeminimas, kontroliavimas ir grasinimai. Šis smurtas gali būti kitų formų pasekmė ar priežastis, o aukos gali patirti sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su socialiniais, kultūriniais ar asmeniniais veiksniais, tokiais kaip religija, kalba ar tradicijos. Pasireiškia jis ir socialinėje erdvėje, keičia aukos santykius su aplinka, be to, egzistuoja rizika, kad žalingas elgesys taps įpročiu ir išliks laikui bėgant.
Taip pat skaitykite: Kaip psichinė sveikata veikia valstybės tarnautojų pensijas?
Vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų - skurdo feminizacija, kai moterys yra labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Šeimoje moterys taip pat dažnai patiria ekonominį smurtą: nuosavybės užgrobimą, išteklių atėmimą, uždarbio kontrolę, draudimą dirbti ar pašalinimą iš sprendimų priėmimo proceso. Ekonominis smurtas dažnai suprantamas kaip priemonė valdyti auką ir riboti jos pasirinkimus. Nepriežiūros atvejai - tai dar vienas smurto prieš asmenis su negalia formų pavyzdys, kai institucinė aplinka gali tapti saugiausio ar rizikingiausio elgesio šaltiniu.
Smurtas artimoje aplinkoje apima ir institucinius psichologinius iššūkius - kartais valstybės įstaigos elgiasi su žmonėmis su negalia išskirtinai neigiamai, todėl laikui bėgant gali išryškėti institucinės formos smurtas. Tokiu atveju smurtas nėra tik asmeninis reiškinys, bet ir sociokultūrinis, politinis bei institucinės galios klausimas. Tačiau kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus ar lyties, turi teisę į pagarbą, saugumą ir lygias galimybes. Lygybė be išimties reiškia, kad visi žmonės yra vienodai vertingi ir turi teisę gyventi be baimės, smurto ir neteisybės.
Šiuolaikinėje visuomenėje smurtas artimoje aplinkoje dažnai nėra tik fizinis. Labai svarbu pažymėti psichologinio smurto įvairovę: žeminimas, manipuliacijos, kontrolė, grasinimai ir kitos paslaptingos formos gali daryti didelę žalos. Smurtas šeimoje ne visada akivaizdus; traumos gali būti patiriamos vaikų ir suaugusiųjų santykiuose, o smurto poveikis vaikams gali būti daugiašalis - fiziniai, psichologiniai ir socialiniai sunkumai. Tyrimai rodo, kad smurto pasekmės jaučiasi ilgą laiką ir intensyvėjant smurtui didėja tiek fizinė, tiek psichinė žala.
Jeigu patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas ir kitą pagalbą. Svarbu nelikti vieniems - netylėti ir kreiptis į pagalbas. Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos įstaigos, teikiančios nemokamą psichologinę, teisinę ir emocinę pagalbą. Pagalbos gali kreiptis visi, o sprendimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą - aukos pasirinkimas, kuris turi būti gerbiamas. Jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, skambinkite numeriu 112. Taip pat galima kreiptis į pasitikėjimo telefonus ir savanorių pagalbą. Nuolatinė intelektualinė ir emocinė pagalba egzistuoja ir per įvairias organizacijas visoje Lietuvoje, o pagalba teikiama konfidencialiai.
Asmenybės augimas | Psichologinis smurtas | Manipuliavimas | Gaslightingas
Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje; Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, skirtingai nei fizinis, yra paslaptingas - dažnai nėra akivaizdžių įrodymų, todėl jį reikia atpažinti per elgesio požymius. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina kaip elgesį, kuriuo vienas asmuo pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Kibernetinis smurtas - vienas iš naujausių psichologinio smurto formų, kurį palengvina technologijos; tyrėjai numato, kad jis gali būti patogus smurtautojui kontroliuoti ir žeminti auką, nepriklausomai nuo atstumo. Rizikos veiksniai kibernetiniam smurtui apima dažną technologijų naudojimą ir socialinių medijų įtaką. Tokie veiksniai padeda geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichologinis smurtas?
Išimtinių atvejų metu auka gali sužinoti, kad jos pasitraukimas iš smurtinio ryšio nėra paprastas. Dažnai moterų aukos nėra pasyvios - jos natūraliai ieško strategijų saugumui didinti. Tačiau smurto ratą įveikti kartais yra sunku, nes smurtas gali būti įsisenėjęs ir įtraukti įvairias gyvenimo sritis. Smurtas veikia ne tik auką, bet ir šeimą ar vaikų gerovę; vaikams gali kilti fizinių, psichologinių ir socialinių pasekmių. Psichologinio smurto padariniai apima dirgliosios žarnos sindromą, fibromialgiją, lėtinį skausmą, virškinimo bei kvėpavimo takų sutrikimus, taip pat didina depresijos, nerimo ir baimės sutrikimų riziką. Dažnai psichologinis smurtas sunkiau atpažįstamas, nes jokie aiškūs kūno sužeidimai nerodomi.
Daugelio žmonių gyvenime svarbiausia - žinoti, kad pagalba yra prieinama. Lietuvoje veikia pagalbos centrai ir linijos, teikiančios nemokamą emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą. Svarbu kovoti su smurtu - žmonės turi teisę į saugumą ir pagarbią aplinką. Pagalbos galima kreiptis į Lietuvos institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, socialines paslaugas ir teisines atsakomybes užtikrinimą. Jei kyla būtinybė, skubiai galima kreiptis į 112; jei nėra tiesioginio pavojaus, galima kreiptis į pasitikėjimo linijas ir savanorių pagalbą. Svarbu netylėti: smurtas nėra privatūs šeimos reikalai, o visuomenės klausimas, kurį sprendžiame tik bendromis pastangomis, skatindami pagarbą, lygybę ir supratimą. Pasakų žodžiai „vieni esame“ netenka prasmės, kai kalba eina apie smurtą - lygybė ir pagarba turi tapti kasdienybe.
| Formos | Aprašymas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Fizinė | Smurto veiksmai, skirti sukelti skausmą ar žalą | Kraujavimas, sužalojimai, traumos |
| Psichologinė | Izoliavimas, žeminimas, grasinimai, kontrolė | Depresija, nerimas, sumažėjęs savivertės jausmas |
| Ekonominė | Uždrausti dirbti, išimti iš finansinių šaltinių, kontrolė | Priklausomybė, sunkumai išsiskirti |
| Seksualinė | Prievarta, seksualinis spaudimas | Traumos, intymumo pablogėjimas |
Psichologinis smurtas yra vienas iš pačių dažniausių smurto tipų artimoje aplinkoje ir dažnai ilgam įstrėja aukos gyvenime, jaučiant ne tik asmeninę žalą, bet ir įtaką santykiams, darbui bei sveikatai. Smurto pasekmės gali išlikti net po to, kai smurtas nutrūna, o aukos dažnai jaučia izoliaciją bei nervinę įtampą. Todėl svarbu nuosekliai kurti paramos tinklus, skaidrią pagalbos sistemą ir skatinančią visuomenės kultūrą, kurioje smurtas nebūtų toleruojamas. Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos įstaigos, teikiančios kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, o pagalba teikiama konfidencialiai. Toliau - rekomendacijos: ieškoti pagalbos, kreiptis į specialistus, pasidalinti patirtimi su žmonėmis, kuriomis pasitikima, ir prisidėti prie visuomenės supratimo apie lygybę ir pagarbą. Svarbiausia - neleisti smurtui formuoti jūsų gyvenimo realybės, o išmokti atpažinti rizikos ženklus ir ginti savo teises.
Taip pat skaitykite: Pagalba ir savipagalba sergant psichikos ligomis
tags: #psichines #prievartos #problematika #smurtas #artimoje #aplinkoje