Rusijai užsidarius nuo vakarietiškų maisto produktų, Lietuvos ir visos Europos verslininkai ėmė kalbėti apie tai, kad valstybė jiems turėtų pagelbėti. Vyriausybės dar tik nagrinėja galimus pagalbos mechanizmus, tačiau jau dabar ne visi sutinka, kad savo noru rizikingoje Rusijos rinkoje, kuri jau ne sykį „pasitreniravo“ tai uždrausdama, tai vėl įleisdama maisto produktus, dirbę verslininkai gautų paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Argumentai prieš tiesiogines kompensacijas
Lietuvos investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė kategoriškai pasisako prieš kompensacijas. „Mūsų požiūris visada yra toks, kad verslo rizika yra verslo rizika ir kompensuoti tokių dalykų nereikia. Kodėl kompensuoti vienam, kuris rizikavo, o ne visai rinkai? Manau, kad ir tame pačiame sektoriuje yra įmonių, kurios nedirba su Rusija žinodamos tą keistą ekonominę elgseną. Daug kas priklauso nuo praradimų dydžio, viską reikėtų įvertinti“, - DELFI komentavo ji.
„Jau kelerius metus Rusija tai perka, tai neperka, tai stabdo, tai vėl įleidžia. Jokio stebuklo ar naujienos dabar neatsirado. Viskas taip ir turėjo būti. Prisiminkime Rusijos krizę, ar kas nors tuomet kompensavo negautas pjamas? Bent jau aš nepamenu. Tokia yra verslo rizika, jeigu nori dirbti su didesnėmis maržomis, eini į didelio rizikingumo valstybes. Mano nuomone, jeigu yra parama verslui, ji turėtų pasiekti visus, nors mes apskritai pasisakome prieš subsidijas, lengvatas ar išimtis“, - kalbėjo R. Skyrienė.
Draudimą ir verslo rizikos valdymą magistrantams dėstanti A. Lakštutienė tvirtino, kad į Rusiją žengiantys verslininkai neturi galimybių apsidrausti nuo šios šalies veiksmų. „Kiek žinau, draudimo bendrovės tokios paslaugos nesiūlo draustis nuo įvykių kitose šalyse, nes tai yra verslo rizika. Pačios įmonės prisiima atsakomybę, į kurias rinkas joms eiti ir kada rizikuoti. Rizika ir pelnas eina visada šalia, kuo didesnė rizika, tuo didesnis pelnas“, - kalbėjo pašnekovė.
Argumentai už valstybės pagalbą
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas laikosi visiškai priešingos nuomonės nei R. Skyrienė. „Valstybė ir yra tas mechanizmas, kuris turi padėti nukentėjusiems atsigauti. Kodėl, kai užlieja pievas prie Šilutės, nesakome, kad jie patys kalti, kad ten gyvena, kodėl valstybė jiems padeda? Arba kalbant apie greitąją pagalbą, galbūt žmonės patys kalti, nesveikai gyveno, susirgo ir dabar miršta. Kodėl iš mano pinigų turi važiuoti greitoji medicinos pagalba ir juos gelbėti? Tam ir gyvename bendroje valstybėje, kad būtų pagalbos mechanizmai tiems, kuriems jos reikia“, - DELFI sakė jis.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas konflikto metu
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš gautų pajamų Rusijoje įmonės mokėjo mokesčius valstybei. „Iš kitos pusės, jeigu pažiūrėtume, kiek pieno ir mėsos perdirbimo įmonės sumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, kiek jos investavo, kiek sukūrė darbo vietų tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Kad dalį procento to, ką jos sukūrė Lietuvai, jos atgautų, manau, būtų logiška“, - teigė S. Besagirskas.
Eksporto struktūra ir praradimų dydis
DELFI jau rašė, kad lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją pernai sudarė daugiau nei milijardą litų. VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimu, labiausiai dėl draudimo nukentės pieno perdirbėjai, kurie į šią šalį per metus parduodavę produkcijos už 500 mln. Lt, mėsos perdirbėjų apyvarta buvo maždaug 100 mln.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vien keturios pieno perdirbimo įmonės - „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“ ir „Vilkyškių pieninė“ - dėl sankcijų kas mėnesį praras apie 20 mln. litų pajamų.
Iki 30 proc. pajamų iš Rusijos rinkos gavusios pieno perdirbimo įmonės „Vilkyškių pieninės“ vadovas Gintautas Bertašius nesiėmė vertinti, kokie galėtų būti netekimai dėl užsivėrusios Rusijos rinkos. „Dar neaišku, kokią paramą suteiks Vyriausybė, kokia susiformuos žaliavos kaina, taip par dar nežinome, kokia kaina parduosime produkciją rinkose. Taigi yra labai daug nežinomųjų, todėl vieną kitą savaitę negalėsime jų įvardyti“, - DELFI sakė jis.
Galimybių parduoti Rusijai ruoštą produkciją galima nesunkiai, tačiau tai esą yra kainos klausimas. Pasak G. Bertašiaus, įmonė iš pardavimų Rusijoje gaudavo iki 30 proc. savo pajamų, 20 proc. yra problemiškos, o likusioji dalis buvo žaliava kitiems fabrikams, kurią galima nesunkiai parduoti kitur. „20 proc. pajamų praradimas nebūtų kritinis“, - pabrėžė jis, nenorėjęs detalizuoti, kokių finansinių rezultatų tikisi įmonė po Rusijoje įvesto draudimo.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Galimos paramos priemonės ir valdžios reakcija
Apie tiesiogines kompensacijas verslui Lietuvos Vyriausybė nekalba, taip pat neplanuojama ir numatyti verslininkų prašomų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kalba apie galimybę vykdyti intervencinius pirkimus, kai valstybė iš verslininkų nuperka ilgai negendančias prekes ir jas saugo, kol suranda tinkamą rinką jas parduoti.
"Žinių radijuje" premjeras kalbėjo, kad su visais ministrais, o vėliau - su finansų bei ūkio ministrais atskirai jis sutarė, kad visi jie, atsižvelgdami į savo sritį, atliks analizę ir pateiks pasiūlymų, kaip padėti verslui.„Esame numatę skatinti eksportą - padėti verslui, jeigu atsirastų tam tikrų problemų. 200 mln. litų - tai suma, kuri jau kitą savaitę bus patvirtinta“, - sakė A.Butkevičius.
Ekonomistų argumentai dėl ilgalaikės strategijos
Akivaizdu, jog įmonės, plėsdamos veiklą ir investuodamos rizikingose valstybėse, puikiai supranta, kad jose yra ir politinės rizikos, ir rizikos, susijusios su sunkokai prognozuojamais tos šalies valdžios veiksmais. Ekstremaliais atvejais kyla ir turto nacionalizavimo rizika. Tačiau už tą didelę riziką verslas gauna ir didelės grąžos.
Todėl, anot ekonomisto, valstybė, kuri suskanta ginti eksportuotojų, kišasi į rinkos dėsnius, iškraipydama konkurencines sąlygas. „Kodėl reikėtų paremti įmones, eksportuojančias į Rusiją, o ne į kokią nors Pietų Afrikos respubliką? Jo teigimu, vyriausybei būtų pravartu pasukti galvas dėl to, kaip įmonėms padėti užimti naujas rinkas, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ar Pietryčių Azijoje, kur dar santykinai nedaug mūsų šalies įmonės eksportuoja. Ir sudaryti palankesnes sąlygas visoms Lietuvos įmonėms - visiems gamintojams, eksportuojantiems bet kokią produkciją, neišskiriant kurių nors sektorių ar įmonių grupių, kurioms šiuo metu kyla sunkumų Rusijoje.
„Kita vertus, būtina prisiminti, kad Lietuva šiuo metu neturi perteklinio rezervo 2014-ųjų biudžete, neturi nei santaupų. Ji turi gerokai daugiau įsipareigojimų, nei numatyta biudžete. Lėšų nepakanka senatvės pensijoms kompensuoti, yra svarstoma, kad reikia padidinti krašto apsaugai skiriamas lėšas. Tad prioritetų - daug daugiau, nei galimybių. Manyčiau, mėtytis pažadais nėra ekonominio pagrindo“, - sakė N.Mačiulis.
Taip pat skaitykite: Rusijos pensijų sistemos ateitis
Parama eksportui į kitas valstybes - naujų rinkų paieškai - tai ne pinigai. „Parama - tai ir gera politinė aplinka, ir ne per dažnai kaitaliojami įstatymai. Tai nedideli ir prognozuojami mokesčiai. Visa tai savaime įmonėms padeda būti konkurencingoms bei surasti savo gaminiams vietos naujose eksporto rinkose. Galima kalbėti nebent apie simbolinę paramą steigiant atstovybes užsienyje. Vis dėlto geriau sutelkti dėmesį į tai, kaip apskritai padidinti Lietuvos konkurencingumą, tobulinant mokestinę, politinę aplinką, mažinant reguliavimą ir biurokratiją, korupciją.
Draudimo ir rizikos valdymo niuansai
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų katedros doc. dr. Aušrinė Lakštutienė tvirtina, kad klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Lazda turi du galus. Iš vienos pusės, tai yra politiniai sprendimai, nes viskas yra susiję su ES. Jeigu žiūrėtume iš kitos pozicijos, tai verslas pats rizikuoja ir pats priima sprendimus, į kokias rinkas eiti. Verslas eina į Rusiją, nes žino, kad ten daug uždirbs. Taigi iš vienos pusės tai turėtų būti jų atsakomybė, bet, kai politiniai sprendimai priimami kone viso pasaulio mastu, lyg ir turėtų būti padedama verslui“, - DELFI komentavo ji.
Anot jos, draudimo bendrovės siūlo įmonėms draustis nuo verslo nutrūkimo rizikos. Tačiau tokiu atveju draudžiami pastatai ir juose esanti įranga.
Socialinės pasekmės ir tarptautiniai pervedimai
Rusijos pensininkams Latvijoje ir Estijoje buvo pervestos pensijos už pirmuosius tris šių metų ketvirčius, kurios anksčiau buvo užblokuotos dėl sankcijų. Bendra pervestų pensijų suma sudarė 15,4 mln. Pagal tarptautines sutartis su Latvija ir Estija lėšas gavo 13,3 tūkst. žmonių, kurių dauguma gyvena Latvijoje. Iš viso pensijoms pervesta 15,4 mln. eurų. Tai yra planuojami mokėjimai už trečiąjį šių metų ketvirtį, taip pat lėšos už pirmąjį ir antrąjį ketvirčius.
„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič LRT.lt teigė, kad Lietuvoje situacija yra kitokia, nei Latvijoje ar Estijoje. „Taigi, pavyzdžiui, žmonėms dalį savo gyvenimo gyvenusiems ir dirbusiems Rusijoje, bet dabar gyvenantiems Lietuvoje, pensijas moka „Sodra“. Atitinkamai Rusijoje gyvenantiems žmonėms, sukaupusiems darbo stažo Lietuvoje, pensijas moka Rusijos fondas. Tarptautiniai pervedimai nėra vykdomi“, - komentavo M. Šiuo metu 11 žmonių Lietuvoje pensijas gauna iš Rusijos fondo, tarpininkaujant „Sodrai“. „Kai jie pasieks pensinį amžių Lietuvoje, galės kreiptis į „Sodrą“ ir gauti pensiją už Rusijoje įgytą stažą“, - pažymėjo M. Jos aiškinimu, pensijos iš Rusijos fondo šiems žmonėms pervedamos kas ketvirtį. „Dabar laukiama naujų žiniaraščių ir lėšų iš Rusijos fondo. Rusija privalo užtikrinti, kad pervedimai vyktų per bankus, kurie nėra apimti sankcijų“, - nurodė M.
Lentelė: Pagrindinės gairės dėl galimų paramos priemonių
| Priemonė | Aprašymas | Argumentai už | Argumentai prieš |
|---|---|---|---|
| Tiesioginės kompensacijos | Finansinė parama nukentėjusioms įmonėms | Apsaugo darbo vietas, atstato prarastas pajamas | Skatina iškraipyti rinką, remia rizikavusius verslininkus |
| Intervenciniai pirkimai | Valstybė perka ilgai negendančias prekes ir laiko jas | Palaiko gamintojų apyvartą, leidžia parduoti vėliau | Reikalauja biudžeto lėšų, logistikos |
| Eksporto skatinimas į kitas rinkas | Parama rinkų paieškai, atstovybių steigimas | Diversifikuoja riziką, ilgalaikiškai stiprina konkurencingumą | Reikalauja ilgalaikių investicijų, ne sprendžia skubias problemas |
Visų pirma, reikia aiškiai suprasti, kad sprendimai yra susiję su ES ir tarptautine politika bei sankcijomis. Sankcijos riboja priėjimą prie kapitalo rinkų, uždraudžia tam tikrų prekių importą ir eksportą, o tai turi įtakos verslui, prekiaujančiam su Rusija.
Galiausiai, diskusija apie tai, ar kompensuoti verslininkus už praradimus Rusijoje, iškelia platesnius klausimus apie valstybės vaidmenį: ar padėti nukentėjusiems, ar skatinti ilgalaikį verslo atsparumą per konkurencingumo didinimą ir naujų rinkų paiešką. Abu požiūriai turi argumentus, o sprendimai priklausys nuo politinių prioritetų ir biudžeto galimybių.
tags: #rusijoje #nuostolius #patyre #perdirbejai #kompensaciju #negaus