Klaipėda - miestas, kurio ateitį lemia ne tik miesto savivaldybės sprendimai, bet ir valstybinės svarbos objekto - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto - plėtra. Ši situacija sukuria unikalų kontekstą, kuriame susiduria miesto gyventojų, savivaldybės ir uosto interesai, vizijos neretai nesutampa, o planai kartais prieštarauja vieni kitiems.
Klaipėdos miesto bendruomenės nariai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Mūsų Klaipėda“, ragino politikus netvirtinti naujojo plano, rengto nuo 2015 metų, tačiau nebuvo išgirsti. Tiesą sakant, iliuzijų, kad Klaipėdos miesto bendrasis planas, numatantis miesto plėtrą iki 2030-ųjų, gali būti nepatvirtintas, niekas neturėjo. Ir miesto savivaldybė, ir ją kritikuojantys visuomenininkai pripažįsta, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane erdvės manevrui buvo nedaug, nes miestui reikėjo taikytis prie dar 2019 metais priimto aukštesnio dokumento - Vyriausybės patvirtinto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano, kurį uostas rengė atskirai nuo miesto.
Dar vienas planas, nuo kurio priklauso Klaipėdos ateitis, patvirtintas rugsėjo 29 d. Tądien Vyriausybė patvirtino Lietuvos bendrąjį planą iki 2030-ųjų.
Šią problemą kaip svarbiausią mato ir Klaipėdos bendrojo plano kritikas architektas Romas Gailius: „Viena didžiausių problemų - kad viename mieste rengiami du bendrieji planai - miesto ir uosto. Taip negali būt, nes miesto žmonės turi nuspręst, kaip jie nori gyvent. Turi būti suderinti visuomenės, valstybės ir verslo interesai.
Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas sutinka, kad mieste esama nemažai spręstinų problemų, taip pat ir susijusių su uostu, tačiau jis nemato priežasčių, dėl kurių neturėjo būti patvirtintas bendrasis miesto planas. Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas pasigenda miesto vadovų ambicijos siekti, kad taršios krovos industrija iš centro būtų stumiama į pakraščius.
Taip pat skaitykite: Nemokama pagalba oro uostuose
„Buvo padarytas ydingas dalykas, dėl kurio mes kenčiame. Klaipėda tapo vieninteliu Lietuvos miestu, kurio 6 proc. teritorijai rengiamas atskiras, viršesnis už miesto planas.
Tą patį teigia ir Klaipėdos miesto savivaldybė: „Ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai - miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, - Susisiekimo ministerija. Dalies miestiečių, savivaldybės ir uosto vizijos išties nesutampa.
Architektai Edmundas Benetis (kairėje) ir Romas Gailius vieningai teigia, kad didžiausia problema ta, jog uostas gali plėstis nepaisydamas miesto poreikių. R. Gailius, dar nuo sovietmečio įgyvendinęs daugybę Klaipėdos projektų, neranda gerų žodžių kalbėdamas apie miesto valdžios ir uosto sumanymus.
Klaipėdos miesto ir uosto vadovus kritikuojančio architekto Romo Gailiaus biuras įsikūręs šalia laikinųjų „Klasco“ palapinių. R. Gailius neslepia, kad su uostininkais turėjo ir konfliktų, ir bendrų projektų, sumanymų, kurie darbais taip ir nevirto.
„Kalnai raštų prirašyta, prisiųsta visiems“, - sako R. Gailius ir rodo šimtus elektroninio pašto adresų, kuriais keliavo raštai. Didžiausia, anot jo, problema, - nevaržoma uosto plėtra mieste, dėl kurios kyla ir daugybė kitų problemų, pirmiausia - didėjanti transporto keliama tarša, nes kuo daugiau uosto bendrovės krauna krovinių, tuo daugiau į uostą važiuoja vilkikų ir rieda geležinkelio vagonų. Ir ne aplinkkeliais, o per patį miesto centrą, nes kitaip uoste įsikūrusių krovos bendrovių nepasieksi.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Uosto plėtrą miesto centre kaip pagrindinę problemą mato ir E. „Mes ne prieš uostą ir krovą, tai reikalinga. Mes prieš taršią krovą miesto centre. Gyvent už tvoros nuo taršios krovos yra nusikaltimas. Ypač, kai tai planuojama tik didinti“, - teigia architektas E. Jo teigimu, tokių uostų kaip Klaipėda prie Baltijos jūros nebėra.
„Mes per trisdešimt metų nieko nepadarėm, tik didinom uosto krovą ir taršą, o žmonėms reikia čia gyventi“, - sako E. Jo teigimu, į Klaipėdą turi ateiti netarši uosto veikla: laivyba, jūros energetika, laivybos pramonė, jachtklubai. Beje, pirmieji planai miestiečiams atlaisvinti priėjimą prie vandens buvo pradėti kurti dar gūdžiu sovietmečiu. 1975 m. buvo parengtas pirmasis Klaipėdos senamiesčio regeneracijos planas, kuriame buvo siūloma, kaip atlaisvinti teritoriją, kad miestiečiai galėtų prieiti prie marių.
Nemažo dalies Švyturio gatvės gyventojų langai žvelgia į uosto tvorą su spygliuota viela. Miestiečių, ypač tų, kurie gyvena netoli uosto teritoriją juosiančios tvoros, ir uostininkų santykiai jau seniai įtempti. Kad santykiai primena karą, pripažįsta ir su Bendra.lt žurnalistais susitikęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Algis Latakas.
„Uostas yra didžiulis pramoninis objektas. šiandien turbūt pasaulyje nėra nė vieno pramoninio objekto, kuriame nebūtų garso, nebūtų judesio, sunkios technikos. Anksčiau uostas buvo patrauklus miestui, nes miestas iš to gyveno, iš to vystėsi. Šiandien miestas turbūt laiko, kad miestas išsivystė ir uostas tampa kaip šašas“, - sako A. Uosto vadovas Algis Latakas žeria kritiką, kodėl abipus Dangės nesutvarkytas priėjimas prie marių, nors ši teritorija miestui perleista jau prieš keliolika metų.
Jo teigimu, miesto ir uosto priešprieša prasidėjo dar 1999 metais, kai buvo pradėta vystyti skystųjų trąšų terminalą. Tuomet į kovą pakilo Švyturio gatvė. „Buvo pastatyta priešgarsinė sienelė, vėl blogai - vizualinė tarša. Viską laiką tai yra tam tikras dalykas, kuris Klaipėdoje bus. Nes tai yra uostas mieste.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Klaipėdoje gimęs ir augęs, daug metų dirbęs vienoje didžiausių uostamiesčio krovos bendrovių „Klasco“, vadovavęs šios bendrovės Trąšų terminalui, dirbęs jos gamybos vadovu, A. Latakas ne iš nuogirdų žino, kaip vyksta krova uoste. 2020 m. laimėjęs konkursą ir paskirtas uosto vadovu jis žadėjo išskirtinį dėmesį skirti aplinkosaugai bei uosto ir miesto santykių gerinimui. Kol kas pažadus vykdyti sunku.
A. Latakas sako suprantantis ir palaikantis bendruomenių atstovus, kurie nori gyventi ramiai. Paklaustas, kokią krovą kaip klaipėdietis norėtų iškelti iš miesto centro, akimirksniu atsako: visą! Bet… Tos krovos nėra kur iškelti. Uosto vadovas tuoj pat ima vardyti, kiek uoste dirba žmonių, kiek sukuriama darbo vietų, sumokama mokesčių.
„Turbūt neįkainojamas dalykas Lietuvos ekonomikai yra uostas. Tai yra 4 milijardai Lietuvos eksporto. Aš nežinau, kiek Baltarusija šiandien atiduotų už tai, kad jie turėtų savo uostą. Jo teigimu, niekas nesako, kad uostas turi nesiskaityti su miestu, netaikyti visų naujausių technologijų, negalvoti, kur ką krauna. Tai turi būti.
„Klaipėdos uostas Baltijos šalyse yra kaip uostas centras, daugiausiai kraunantis, efektyviausias uostas ir per šitą laikotarpį vienintelis, kuris kilo į kalną savo krovinių apimtimis, kai Rygos, Ventspilio uostai smuko. Bet Klaipėdos uostas turi pačią didžiausią neigiamybę, nes neturi teritorijų plėtrai ir yra mieste. Čia yra labai sudėtinga“, - sako A.
Dar 2019 m. Plečiant uostą į pietus Kuršių marios ties Kiaulės nugara ir už jos bus užpiltos smėliu ir suformuota nauja sausumos teritorija, kur galės kurtis naujos uosto krovos kompanijos arba plėstis jau dabar uoste dirbančios bendrovės. „Kanalą norime išsigilinti iki 17 metrų, kad nauja teritorija būtų patraukti kažkokiems tarptautiniams žaidėjams.
„Toliau aplinkosauginiai dalykai, planavimo etapas ir maždaug 2028 metais mes svajojame ir siekiame, kad šita teritorija būtų paruošta krovos darbams“, - sako A. Jo teigimu, čia galima būtų perkrauti apie 25-30 milijonų tonų krovinių per metus. Dabar uostas perkrauna 47-48 milijonų tonų (šiemet dėl pandemijos ir sudėtingų santykių su Kinija bei Baltarusija planuojama krauti keliais milijonais tonų mažiau). Net ir nesiplėsdamas jis galėtų krauti per metus 70 mln.
Paklaustas, ar pradėjus eksploatuoti pietinę uosto dalį ketinama iš centrinės miesto dalies iškelti krovos darbus vykdančias įmones, A. Latakas tiesiai neatsako, bet leidžia suprasti, kad to sunku tikėtis. Anot jo, su centrinėje uosto dalyje dirbančiomis kompanijomis sutartys pasirašytos 50-čiai metų - iki 2066-ųjų.
E. Benetis pabrėžia, kad uosto krantinių ilgis jau dabar yra 27 km, tiesia linija - 15 km. R. Gailiui šis sumanymas labai nepatinka: „Tai labai blogai. Plečiantis į pietus ties Kiaulės nugara užpils marias, paliks siaurą plyšį. Krante nereikia žemės išpirkinėt. Laiveliai praplauks. O kaip žuvys praplauks, kaip ledai išplauks iš marių?
A. Latakui šio projekto pasekmės neatrodo tokios dramatiškos. Jis paaiškina, kad šitai teritorijai padarytas dalinis pasekmių aplinkai vertinimas, toliau, jau techninio projekto metu, bus parengti kiti aplinkosauginiai dokumentai, numatytos kompensacinės priemonės. O botaninį draustinį planuojama iškelti. Augalai buvo persodinti Kopgalyje ir Kairių poligone prie Vilhelmo kanalo, jie prigijo.
Rodydamas žemėlapyje, kur iškils nauja uosto teritorija, A. Latakas pabrėžia, kad ten bus įrengti pietiniai uosto vartai su rekreacinės paskirties marina, kur galės būti laikomos jachtos ir maži laiveliai. Tačiau uosto vadovas nesusilaiko ir parodo dar vieną galimą konflikto židinį. Miesto bendrajame plane šalia būsimos naujos uosto teritorijos numatyta galimybė statyti gyvenamuosius namus. Nors ne tik uosto bendrajame plane, bet ir rugsėjo 29 d.
„Ilgą laiką diskutuotas Klaipėdos išorinio jūrų uosto klausimas šiuo metu išspręstas ir „uždarytas“, Vyriausybei prioritetą teikiant jūrų uosto pietinės dalies plėtrai. Numatoma pietinės uosto dalies plėtra, suformuojant naujas uosto teritorijas, bus reikšmingas žingsnis didinant jūrų uosto ir regiono konkurencingumą“, - šių metų liepą Klaipėdoje sakė I.
Tačiau R. Gailiui, kuris daug valdžių matė ir ne kartą patyrė, kad viena sakoma, o kita daroma, tai neatrodo didelis garantas. Pasak patyrusio architekto, galiojantys dokumentai leidžia išorinį uostą statyti, o tai, kad ši premjerė nenori jo statyti, dar nereiškia, jog kitas premjeras nesugalvos kitaip.
Išorinio uosto galimybė Melnragėje R. Gailiui ir E. „Pats baisiausias išorinis uostas Melnragėje“, - konstatuoja E. Anot jo, Uosto bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo išvados parodė, kad išorinio uosto poveikis turės tiesioginį neigiamą reikšmingą ir ilgalaikį poveikį pajūriui, Kuršių nerijai, Klaipėdai. Palangos pajūris esą liktų be smėlio, kuris eina iš Lenkijos.
„Bet mes, gavę atsakymą, kad šitas daiktas numarins Lietuvos pajūrį, vis tiek pabaigiam darbą ir Vyriausybė jį patvirtina“, - griaudėja E. R. Gailius toliau piešia niūrų vaizdą. Jau dabar teritorija prie Klaipėdos uosto vartų primena kalėjimą. Vaizdas į Klaipėdos uostą - griežti įspėjimai neiti ir spygliuota viela.
Anot R. „Prie išorinio uosto reikia privažiuoti, nutiesti kelią vilkikams, geležinkelio liniją. Reikėtų iškirst šimtą hektarų Girulių miško, kad galėtų vagonai privažiuoti. Padidėja transporto tarša“, - dėsto R. Tačiau uosto vadovas A. Realus šis projektas buvo ir prieš keletą metų, valdant S. Skvernelio Vyriausybei. Tuomet buvo rimtai svarstoma galimybė, kad į uostą investuos Kinijos kompanija.
„Uosto bendrajame plane yra numatytas ir išorinis uostas. Jei atsirastų geras investuotojas, didelis, kokios nors mums patrauklios šalies, ko gero, prie šito projekto mes grįžtume. Jo teigimu, Lietuva turi apsispręsti, ar užtenka tokio uosto, koks jis dabar yra. A.
„Turint išorinį uostą, turint papildomas teritorijas atsiranda galimybė tam tikrus krovinius iškelti, atsiranda galimybė konversijos“, - tikina A. Tiesa, išoriniame uoste dėl aplinkosaugos reikalavimų tikriausiai nebūtų įmanoma krauti taršių krovinių, ten dominuotų konteineriniai kroviniai. Kur tuo metu iš miesto centro trauktųsi tarši krova, A. Uosto vadovas sako suprantantis, kad bus prieštaraujančių prieš uosto Melnragėje statybą.
Pasak A. Ir R. Gailiui, ir E. Uosto vadovo žodžius patvirtina 2019 m. Lietuvos bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo išvados. Vis dėlto R. Ir E. Benetis, ir R. E. R. Gailių ši idėja taip pat žavi: anot jo, tokios salos variantas darytų mažiausią poveikį aplinkai, Klaipėdai ir pajūriui.
„Sumos labai panašios, kelių šimtų milijonų skirtumas. Bet pagrindinė problema ne ta. Uosto kompanijų savininkai labai nenori tų variantų. Jie nepatemps to finansuoti. Valstybė turės pati finansuoti arba surasti partnerį, kuris ne tik finansuos, bet ir norės turėti ten krovą. Uosto kompanijos liks be krovinių“, - svarsto R. Tačiau uosto direkcijos vadovas A.
„Pirmiausia turėtų būti Žiemos uosto konversija. „Mūsų Klaipėdos“ atstovė Živilė Mantrimaitė svajoja, kad kuo daugiau vietų miesto centre, kur dabar šeimininkauja krovos kompanijos, atitektų miestiečiams. Pasak A. Latako, dėl Žiemos uosto teritorijos su bendrove „Klasco“ yra sudaryta sutartis iki 2050 metų.
„Nėra jokių požymių, kad čia krova negalima ir kad ji čia greitai nutrūks“, - teigia uosto direkcijos vadovas. Jo teigimu, tos sutarties nenutrauksi, bet pokalbis galėtų vykti, jei būtų rimtas pasiūlymas, kaip tą teritoriją „Klasco“ suteikti kitoje vietoje. Žiemos uostas.
Anot jo, Uosto direkcija ketina sutvarkyti prie Žiemos uosto esančią išorinę krantinę ir prie jos įrengti naują kruizinių laivų terminalą. A. A. Latakas, atremdamas kritikų priekaištus, kad uostas neprileidžia miestiečių prie marių, turi rimtą argumentą.
„Jei jau taip yra, jei miestas labai to nori, o suprantama, kad to nori, tai yra „Memelio miestas“. Iš uosto teritorijos ši teritorija buvo išimta 2008 metais ir turėtų būti jau sutvarkyta. Bet ji neblizga nė iš tolo. 2018 metais šią teritoriją nupirko „Stemma group“. Jie dabar turi planų čia išvystyti. Susitvarkykime šitą vietą. Susitvarkykime piliavietę, kitas vietas. Kad žmogus ateitų, būtų kavinės, pastatai, būtų gražu, medeliai, užsiėmimai vaikams. Padarykime miestą. Priėjimas yra, tik susitvarkykime. Ar dabar tvarka?
„Stemma Group“ parengtoje „Memelio miesto“ teritorijos plėtros strategijoje numatoma teritorijoje tarp Danės upės, Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių bei Kuršių marių statyti administracijos pastatų kompleksą, restoranus, išskirtinio ir prabangaus būsto gyvenamuosius namus. Investicija į projektą gali siekti 100 mln. eurų, jį siekiama baigti iki 2030 m. Darbus tikimasi pradėti jau ateinantį pavasarį. Tačiau ne visus klaipėdiečius tai žavi.
Tiesa, šį planą nėra paprasta įgyvendinti, nes šalia, Žiemos uosto teritorijoje, veikianti „Klaco“ siekia panaikinti patvirtintą konversinės teritorijos detalųjį planą, dėl to bylinėjamasi teisme. „Klasco“ teismus bando įtikinti, kad „Memelio miestas“ atsidurs per daug arti krovos teritorijos...
Šiandien miestas turbūt laiko, kad miestas išsivystė ir uostas tampa kaip šašas“, - sako A. Latakas.
Klaipėdos uosto schema