Lietuvos oro uostai siekia užtikrinti, kad kiekvienas keleivis, nepriklausomai nuo jo specialiųjų poreikių, galėtų patogiai ir saugiai keliauti. Šiandien aptarsime, kokios paslaugos ir pagalba teikiama neįgaliesiems Lietuvos oro uostuose, kaip užsisakyti pagalbą ir kokie mitai apie keliones su negalia yra paneigiami.
„Esame liudininkai to, kaip viešasis sektorius ir verslas transformuojasi, prisitaikydamas prie be išimties kiekvieno poreikių. Lietuvos oro uostai yra absoliutus šios transformacijos vėliavnešys, šimtu procentų pasiruošęs aptarnauti kiekvieną keleivį. Svarbiausia, kad ši žinia skambėtų kuo plačiau, kadangi dar ne visi žino apie jiems sudarytas sąlygas pasinaudoti patogiomis ir, svarbiausia, nemokamomis paslaugomis“, - akcentuoja susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus, siekis gerinti keleivių patirtį yra ilgalaikis bendrovės veiklos prioritetas. „Tiek statant naująjį išvykimo terminalą Vilniuje, tiek atnaujinant visą Lietuvos oro uostų infrastruktūrą, atkreipiamas didelis dėmesys į skirtingus keleivių poreikius, kad būtų visiškai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai judėti, laisvai rinktis ir būti nediskriminuojamam. Apie tai nuolat kalbamės su partneriais, taip pat periodiškai rengiami specialūs mokymai darbuotojams, kad jie galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą keleiviams, kurių specialiuosius poreikius lemia matoma ar nematoma negalia“, - pabrėžia S.Bartkus.
Svarbu žinoti, kad Lietuvos oro uostai teikia nemokamą pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo keleiviams. Tai apima pagalbą judant oro uoste, bagažo tvarkymą ir įlaipinimą į orlaivį.
Kaip oro uostai gali padaryti keliones prieinamesnes neįgaliesiems keleiviams
Keliaujančiųjų Daugėja
Per 2022 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo beveik 12 tūkstančių keleivių, turinčių specialiųjų poreikių. Šis skaičius yra tris kartus didesnis, lyginant su 2014 m. statistika.
Taip pat skaitykite: Miesto ir uosto interesų susidūrimas
Tačiau Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė sako, kad iš tiesų per metus keliauja kur kas daugiau žmonių su negalia, tiesiog didelė jų dalis neužsisako specialiųjų paslaugų. Dėl to neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų per oro uostus keliauja žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, nematomą negalią: kalbos, klausos, regėjimo, astmą, diabetą ar kt.
Remiantis bendrąja statistika, Lietuvoje negalią turi maždaug 1 iš 7 gyventojų. Taigi, vertinant Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių srautą, keleivių su specialiaisiais poreikiais skaičių reikėtų padidinti kelis kartus.
„Žmonės su negalia taip pat, kaip ir visi likusieji, nori keliauti. Ne išimtis ir oro transportu, kuris, remiantis statistiniais duomenimis, yra saugiausias bei, žinoma, greičiausias - taip patogu įveikti didelius atstumus, kurių dėl sveikatos būklės žmonės su negalia negali įveikti žemės transportu. Šiuo metu yra gajūs keli mitai, pavyzdžiui, kad žmonėms su negalia nepatogu keliauti lėktuvu, o ypač sudėtinga ir klaidu judėti oro uoste. Labai svarbu, kad Lietuvos oro uostai juos padeda paneigti ir skatina keliauti visus“, - sako asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Žilvinas Mišeikis.
Pagalbos iškvietimo vieta Lietuvos oro uostuose
Nuo Pasitikimo Iki Pirmenybės Patikrose
Lietuvos oro uostai pataria ribotos judėsenos ar kitą negalią turintiems asmenims, įsigijusiems skrydžio bilietus iš anksto, užsakyti pageidaujamą pagalbą apie tai informuojant aviakompaniją arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus. Geriausiai tai padaryti ne vėliau negu likus 48 valandoms iki numatyto skrydžio.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių kompensacijos neįgaliesiems
Patogiai ir saugiai atvykti į oro uostus negalią turintiems žmonėms gali padėti Nacionalinio socialinės integracijos instituto koordinuojama paslauga „Socialinis taksi“ (į visus tris šalies oro uostus), Maltos pagalbos ordino tarnybos paslauga neįgaliesiems „Važiuojam“ (į Vilniaus ir Kauno oro uostus), „Asistentinis Taxi“ (į Vilniaus oro uostą).
Prieigose prie visų trijų Lietuvos oro uostų yra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, o terminaluose - specialiai paženklintos laukimo vietos su pagalbos iškvietimu. Paspaudus mygtuką keleivius ateina pasitikti darbuotojai, apmokyti suteikti reikiamą pagalbą keleiviams, turintiems negalią. Jie priima bagažą ir pasirūpina išvykimo procedūromis - bagažo registravimu, judėjimu po terminalą bei įlaipinimu į orlaivį. Atitinkamai atvykę į Lietuvą keleiviai, turintys negalią, pasitinkami orlaivyje ir palydimi iki pat išvykimo iš oro uosto vietos.
Judėjimo negalią turinčius keleivius nuvežti iki arba iš orlaivio Lietuvos oro uostuose naudojamos specialios transporto priemonės arba specialusis trapas. Oro uostuose taip pat suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti specialiaisiais vežimėliais, terminaluose įrengti neįgaliesiems bei ribotos judėsenos asmenims pritaikyta tualetai, liftai arba keltuvai.
„Nematomos Negalios Saulėgrąža“
Be to, Lietuvos oro uostai pirmieji Baltijos šalyse prisijungė prie tarptautinio socialinio projekto „Nematomos negalios Saulėgrąža“. Taip siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardinti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams - atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima.
„Nematomos negalios Saulėgrąža“ Lietuvos oro uostuose
Taip pat skaitykite: Išmokos neįgaliesiems: kas priklauso?
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose prie skrydžio registracijos stalų galima gauti specialią saulėgrąžos juostelę, kurią darbuotojai apmokyti atpažinti bei pasiruošę ją dėvinčiam keleiviui skirti daugiau dėmesio ir laiko.
Svarbi Informacija Būsimiems Keliautojams
Jei jums reikia specialiosios pagalbos, turite informuoti oro linijas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki suplanuoto išvykimo laiko ir paprašyti paslaugos fiziškai vietoje oro uoste iki registracijos oro uoste uždarymo. Jei prašymas dėl pagalbos oro uoste pateikiamas vėliau nei registracijos oro uoste laikas, paslaugos teikimas negali būti garantuotas.
Pagalba yra nemokama. Kiekvienos oro linijos teikia visą kvalifikuotą pagalbą neįgaliesiems ir riboto judrumo keleiviams kaip yra numatyta EB reglamento 1107/2006 reikalavimuose. Neįgalieji visuose Europos oro uostuose, iš kurių skrenda arba į kuriuos atvysta, turi teisę gauti nemokamą pagalbą. Neįgalūs keleiviai turi iš anksto (likus ne mažiau kaip 48 val. iki skrydžio) oro linijoms, su kuriomis keliauja, arba agentūrai, iš kurios įsigijo lėktuvo bilietus, pateikti informaciją apie tai, kokia pagalba bus reikalinga skrydžio metu.
Jeigu neįgaliajam yra reikalinga nuolatinė pagalba, pavyzdžiui jam padedama gerti vaistus arba valgyti, oro linijos gali reikalauti, kad keleivis būtų lydymas slaugytojo.
Papildoma Informacija Nėščioms Keleivėms
- Tarptautinė oro transporto asociacija besilaukiančioms moterims rekomenduoja turėti galiojančią gydytojo pažymą, kad skristi galima.
- Keleivės, kurių nėštumas yra 28+ savaičių, skrydžio metu turi turėti gydytojo leidimą skristi - užpildytą ir galiojančią gydytojo pažymą.
Daugiau apie paslaugas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, galima sužinoti kiekvieno oro uosto interneto svetainėje.
tags: #oro #uostas #neigaliems