Lietuvos negalios organizacijų forumas šias gaires išvertė į lietuvių kalbą ir pristatė Lietuvos visuomenei 2022 m. birželio 25 d. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant stiprinti žmogaus teisėmis grįstą negalios supratimą. Tačiau išvertus gaires pastebėta, kad ne visi anglų kalboje naudojami principai gali būti pritaikomi lietuvių kalbai. Sąvokos, susijusios su negalia, yra jautrios tiek kalbiniam, tiek sociokultūriniam kontekstui. Lietuvių kalboje rečiau vadovaujamasi bendrais žodžių darybos principais (pavyzdžiui, „Pirmiausia - žmogus“), o dažniau atsisakoma konkrečių sąvokų, turinčių neigiamą konotaciją.
Taigi kilo poreikis gaires adaptuoti naudojimui Lietuvoje, kad jos būtų lengvai pritaikomos praktikoje. Konsultuojantis su negalios organizacijomis buvo atnaujintos rekomenduojamos ir nerekomenduojamos sąvokos, peržiūrėti kiti patarimai ir principai. Gairėse atsisakyta lietuvių kalbai ir Lietuvos kontekstui neaktualių dalių (pavyzdžiui, tinkamas sąlygų pritaikymas (angl. Reasonable accommodation) lietuviškai, kitaip nei anglų kalboje, neturi klaidingos sąsajos su apgyvendinimu). Šių gairių adaptavimas - bendrų pastangų ir bendradarbiavimo rezultatas tarp nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, valstybės institucijų ir žmonėms su negalia atstovaujančių organizacijų.
Žingsniai link pagarbią kalbą ir įtraukiantį požiūrį
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos adaptavo gaires. Lietuvos negalios organizacijų forumas kartu su kitomis negalios organizacijomis ir ekspertais (-ėmis) konsultavo dėl sąvokų tinkamumo. Gairėse remtasi įvairiais aktualiais leidiniais: „Žodžiai yra svarbūs. Kaip etiškai kalbėti ir rašyti apie psichikos sveikatą?“ (Psichikos sveikatos perspektyvos, 2021), „Kalbėjimo apie demenciją gairės“ (Demencija Lietuvoje, 2021).
Kalbant apie asmenis su negalia, svarbu rinktis tinkamus žodžius. Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos tikslų - skatinti pagarbą asmenų su negalia prigimtiniam orumui. Pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Tai, kaip mes kalbame apie žmones su negalia, atspindi mūsų požiūrį į šiuos žmones. Be to, kalba formuoja visuomenės nusistatymus - ypač švietimo įstaigose, žiniasklaidoje.
Svarbu suprasti, kad tam tikrais atvejais menkinančių sąvokų vartojimas gali prilygti diskriminacijai, priekabiavimui, gali būti neapykantos išraiška. Apie negalią turinčius žmones Lietuvoje ilgą laiką buvo kalbama trečiuoju asmeniu, neįtraukiant jų į svarbių sprendimų priėmimą. Tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsigrėžėme į žmones su negalia kaip į svarbią visuomenės dalį. Diskriminacinių ir žeminančių sąvokų atmetimas Lietuvoje vyksta palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Sąvokų kūrimas ir jų vartojimo rekomendacijos
Dar 2005 m. buvusiame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme atsisakyta žodžio „invalidas“. Pastarąjį dešimtmetį asmenų su negalia organizacijos siekia atsisakyti ir sąvokų „neįgalus“ ir „neįgalusis“. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija šias sąvokas panaikino, o įstatymas pavadintas „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu“.
Vienos iš priežasčių, dėl kurių keičiasi terminai, yra tai, kad žmonių su skirtinga negalia bendruomenė palaipsniui įsitraukia ir tampa vis aktyvesni kalbėdami apie savo patirtis. Gairėse pateikiamos rekomendacijos paremtos JT Konvencijoje naudojamu „Pirmiausia - žmogus“ kalbos standartu ir adaptuotos atsižvelgus į Lietuvos specifiką. Sąvokos parinktos konsultuojantis su žmonėmis su negalia ir jų organizacijomis, taip pat įvairiais ekspertais ir ekspertėmis, dirbančiais žmonių su negalia teisių lauke. Pateikiami patarimai ypač aktualūs valstybės ir savivaldybių institucijoms, švietimo įstaigoms, žiniasklaidai. Šios gairės - rekomendacinio, šviečiamojo pobūdžio. Jomis siekiama suvienodinti ir skatinti nuosekliai vartoti žmonėms su negalia pagarbią kalbą. Vis dėlto svarbu gerbti asmens su negalia pasirinkimą.
Be to, nereikėtų bausti ar gėdinti žmonių dėl netinkamų sąvokų vartojimo, nebent tai daroma siekiant pažeminti, taip pat diskriminacijos ar neapykantos kalbos atvejais. Kalbant apie asmenis su negalia, priimtina akcentuoti patį žmogų. Principas „pirmiausia - žmogus“ yra taikomas JT Konvencijoje ir perteikia žmogaus teisių negalios modelį. Pirmenybę teikiant pačiam asmeniui, pripažįstama, kad negalia neapibrėžia žmogaus, o yra tik vienas iš jo(s) gyvenimo aspektų. Ši norma leidžia sakyti tiek „asmuo, turintis negalią“, tiek „negalią turintis asmuo“, ir „asmuo su negalia“. Visos šios konstrukcijos tinkamos ir vienodai pagarbios. Tačiau taisyklė, akcentuojanti asmenį, o ne jo negalią, nebūtinai taikoma visoms negalioms: Lietuvoje yra keletas išimčių, pavyzdžiui, kalbant apie nereginčius asmenis, galima sakyti „neregiai“.
Kokios sąvokos laikomos nepriimtinomis ir kodėl
Lietuvoje nemažai negalios tematikos žodžių laikomi nepriimtinais dėl sovietinės diskriminacijos istorijos. Taip pat yra sovietmečiu paplitusių netinkamų terminų, susijusių su konkrečiomis negaliomis. Kurtieji sovietmečiu dažnai buvo vadinami „kurčnebyliais“, o „aklasis“ - su istoriniu kontekstu. Taip pat šiuolaikinėse institucijose vis dar galima sutikti terminus „aklieji“ ar „aklųjų“ sąvankose, nors šie žodžiai pamažu nyksta. Tačiau visiškai atsisakyti žodžio „aklas“ šiuo metu sudėtinga. Kartais šis terminas vartojamas medicinos srityje (pvz., „visiškas aklumas“), taip pat pasitaiko teisės aktuose ir organizacijų pavadinimuose.
Taip pat, dalis regos negalią turinčių žmonių save identifikuoja pagal šią tapatybę, o senesnio pobūdžio terminai, tokie kaip „senatvinė demencija“ ar „senatvinė silpnaprotystė“, vis dar naudojami kai kuriose situacijose. Jei abejojate, kuriuos terminus pasirinkti, turėtumėte paklausti asmens ar asmenų grupės, kaip jie pageidauja, kad į juos būtų kreipiamasi. Žmonės su negalia gali save vadinti įvairiai, todėl svarbu gerbti asmens pasirinkimą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo nustatymas: praktinis vadovas
Negalios sampratos modeliai ir jų įtaka vartojimui
Pagal medicininį negalios modelį, negalia yra laikoma sveikatos būkle, kurią reikia išspręsti arba išgydyti. Pagal šį modelį, asmenys, turintys negalią, nėra laikomi teisių turėtojais. Pagal globėjišką negalios modelį, negalia yra laikoma „problema“ arba negalios neturinčių artimųjų „našta“. Tokie požiūriai formuoja stereotipus, kurie gali riboti žmonių su negalia galimybes dalyvauti visuomenėje. Tačiau žmogus su negalia, kuriam reikia pagalbos, nėra našta. Našta - tai pagalbos mechanizmų, kurie padėtų šiems žmonėms visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, stoka.
Europos ir tarptautiniuose dokumentuose akcentuojama, kad svarbu vengti žeminančio vaizdavimo. Žmonių su negalia teisių užtikrinimas reiškia lygiavertę visų teisių naudojimą, įtraukiant prieinamumą, universalų dizainą, įvairių komunikacijos formų įvairovę ir kt. Taip pat svarbu vengti etiketiavimo pagal diagnozes, pvz., „disleksikas“, „šizofrenikas“ ar „dementikas“ - tai reiškia medicininį modelį, kuris neturi būti pateikiamas viešojoje erdvėje.
Galioja nuostata, kad asmenys su negalia gali būti skirtingos tapatybės; jie turi teisę save vadinti pagal tai, kas jiems priimta. Todėl svarbu gerbti jų pasirinkimą ir vengti mažybinių ir jiems nepriimtinų frazių. Tačiau kai kuriose situacijose tikslus terminų vartojimas gali būti svarbus institucijų teisiniams ir administraciniams tikslams, pvz., formuojant teisės aktų tekstus ar įstatymų paaiškinimus.
Teisiniai aspektai ir įstatyminė bazė
Nauja įstatymo redakcija „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas“ panaikino senąsias sąvokas ir atnaujino teisinę terminiją. Tačiau kontekstualiai vis dar egzistuoja diskusijos ir poreikis nuosekliai taikyti naująją terminologiją tiek teisės aktuose, tiek visuomenės kalboje. Taip pat įsiviešpatavo Jungtinių Tautų konvencija dėl neįgaliųjų teisių, kuri Lietuvai įpareigoja įgyvendinti žmogaus teises žmonėms su negalia ir skatinti pagarbą jų prigimtiniam orumui.
Konvencija deklaruoja, kad negaliai atsiranda dėl ilgalaikių fizinių, psichosocialinių, intelekto ar jutimo sutrikimų ir kliūčių aplinkoje. Taigi, negalia nėra žmogaus būtinas apibrėžimas, o tai yra santykinis socialinis iššūkis, kurį įmanoma sumažinti ar pašalinti per prieinamumo priemones ir universalų dizainą. Lietuva ratifikavo konvenciją 2010 metais, o jos įgyvendinimas vyksta per nuoseklų teisės aktų keitimą ir praktinį įrankių kūrimą.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo tarnybos slapukai
Statistika ir praktiniai pavyzdžiai
- Remiantis 2022 m. duomenimis, Lietuvoje registruota apie 223 000 asmenų su negalia.
- Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir raumenų-skeleto sistemos ligų.
- Vis dar kelia iššūkių neįgaliųjų transportas ir viešųjų paslaugų prieinamumas bei visuomenės požiūris į negalią.
Praktiniai patarimai institucijų ir visuomenei
Šios gairės yra rekomendacinio pobūdžio: jos skatina vienodinti ir nuosekliai vartoti pagarbią kalbą, tačiau visada reikia gerbti asmens su negalia pasirinkimą, kaip jam (jai) labiausiai priimtina save apibūdinti. Neleistina bausti ar gėdinti dėl netinkamų terminų vartojimo, nebent tai daroma siekiant pažeminti ar išaukštinti diskriminaciją. Formalyje ar oficialioje aplinkoje rekomenduojama vengti mažybinių kreipinių ir įtraukti akcentą į asmens orumą bei savivoką.
Šiomis gairėmis siekiama taip pat skatinti universalaus dizaino principų diegimą: didesnis prieinamumas, aiški komunikacija, įvairių būdų teikti informaciją ir paslaugas, kad žmonės su negalia galėtų visiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Praturtinti tekstą: galimos formos ir papildomi elementai
Galima įtraukiti trumpą lentelę su pagrindiniais terminais ir jų paaiškinimais, kuri gali padėti skaitytojams greitai susipažinti su naująja terminologija.
| Sąvoka | |
|---|---|
| Asmuo su negalia | Asmuo, turintis negalią ir negalintis savarankiškai dalyvauti visuomenėje be pagalbos ar pritaikytų sąlygų. |
| Negalia | Ilgalaikis arba laikinas būklės sutrikimas, ribojantis asmens savarankiškumą įvairiose gyvenimo srityse, kai tai yra sąlygota aplinkos kliūčių ir nepakankamo palaikymo. |
| Aukų sąvokos ir stigmos | Vengti žodžių kaip „auka“ ar „kapštama“; nereikia kurti stereotipų apie asmenis su negalia. |
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo tapatybę ir pasirinkimą, kaip save apibūdinti. Todėl rekomenduojama naudoti terminus „su negalia“ arba „turinti negalią“ ir, kai įmanoma, laikytis JT Konvencijos dvasios: žmogaus orumo pirmumas ir lygių teisių principas.
tags: #neigalumo #zodzio #vartojimas