Šių metų balandžio - gruodžio mėnesiais Vaikų linija įgyvendino „Friends“ patyčių ir žeminančio elgesio prevencinę programą 4-iose Vilniaus mokyklose. Programos įgyvendinimo pradžioje buvo atlikta mokinių ir mokyklos darbuotojų apklausa, padedanti įvertinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio mastą mokykloje, vėliau apklausų rezultatai naudojami prevencinių veiksmų mokykloje planavimui.
„Programos įgyvendinimas vyko gana įtemptu mokykloms laiku. Šių mokslo metų pradžia mokyklų darbuotojams atnešė daug neapibrėžtumo, susijusio su gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, atnaujintomis ugdymo programomis, kolegų mokyklose stoka. Rudenį vyko mokytojų streikai, kuriais buvo siekiama gerinti mokytojų darbo sąlygas, girdėjome apie keletą smurto protrūkių, įvykusių mokyklose tarp mokinių arba prieš mokytojus. Tad tikrai svarbu ir vertinga, kad tokiu įtemptu laiku mokyklos, su kuriomis bendradarbiavome, rado jėgų ir laiko ne tik „gesinti gaisrus“ ir spręsti tarp vaikų kylančias žeminančio elgesio situacijas, bet užsiimti patyčių prevencija“, - sako Vaikų linijos psichologė.
Šiame kontekste „Friends“ programa Lietuvoje papildytą tėvams skirtų mokymų blokų tėvams palaikymą, sukurtų Švedijoje ir adaptuotų mūsų aplinkai, siekia užtikrinti visos mokyklos bendruomenės įtraukimą į prevenciją. Tyrimai ir patirtis rodo, kad sėkminga prevencija remiasi visos mokyklos bendruomenės įtraukimu, įskaitant ir tėvus.
Elektroninės patyčios Lietuvoje: mastas, ypatumai ir rizikos valdymas
Elektroninių patyčių mastas Lietuvoje auga, o realios patyčios tarp vaikų viršija prieš keletą metų atliktų tyrimų rodiklius. 2022 metais daugiau nei trečdalis vaikų prisipažino tyčiojęsi iš kitų virtualioje erdvėje, o apie dešimtadalis patyrė patyčias internetinėje erdvėje. Tyrimai rodo, kad elektroninės patyčios dažnai laikomos norma, o atsakomybės difuzija kūrėjų ir platintojų tarpe kartais stabdo reakciją.
Internetas su savo ypatumais suteikia patyčioms galimybę pasiekti plačią auditoriją ir 24 valandas per parą būti lengvai prieinamoms. Todėl svarbu ugdyti vaikų ir paauglių gebėjimą atpažinti grėsmes, naudoti privatumo nustatymus, saugoti asmeninę informaciją, ir, svarbiausia, žinoti, kaip tinkamai reaguoti - kreiptis į suaugusį asmenį, išsaugoti įrodymus ir pasiruošti pasitraukimui ar blokavimui sužalojančio turinio atveju.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šiuo kontekstu pasikartojančios rekomendacijos tėvams: kalbėtis apie elektronines patyčias, paaiškinti, kuo jos skiriasi nuo fizinių, ir kartu su vaiku apžvelgti mygtukus pranešimams apie netinkamą turinį. Mokyklos ir tėvai turėtų bendradarbiauti kuriant saugią internetinę aplinką, o mokyklos turi įdiegtus įrankius greitam reagavimui į patyčių atvejus, tokius kaip „Patyčių dėžutė“ ar panašūs mechanizmai.
Tėvų ir mokyklų vaidmuo prevencijoje
Vaikų linijos atstovė teigia, kad tėvams verta įtraukti vaikus į kasdienę diskusiją apie interneto naudojimą ir Internetą dalintis laiku. Tėvų vaidmuo - būti šalia vaikų, kai kyla nerimas dėl interneto turinio, o mokyklos turi skirti dėmesio prevencinei edukacijai, ne tik reagavimui į incidentus. Prevencija turi būti sisteminga, tęsiama per visą mokyklos gyvenimą.
Žiniasklaidos ir technologijų pažanga atneša naujas rizikas, bet kartu ir galimybes - AI sukurti turiniai gali būti netikri, todėl svarbu ugdyti jų kritinį mąstymą ir skatinti atsakomybę internete.
Patyčių formos ir rizikos rizikos veiksniai
Patyčios vyksta socialiniuose tinkluose, žaidimų ir susirašinėjimo platformose. Formos apima įžeidžiančias žinutes, šmeižtą, paskyrų įsilaužimą ir netinkamo turinio platinimą. Aukos patiria didelį stresą; anonimiškumas kartais apsunkina skriaudėjo identifikavimą. Dažniausiai mergaitės patiria seksualinį priekabiavimą ir šmeižimą; berniukai ir vaikai iš socialinės rizikos šeimų dažniau tyčiojasi.
Elektroninių patyčių aukų dalis Lietuvoje sudaro apie 16 proc. vaikų, o patyčios internetu yra priežastis sutrikusiam miegui ir sumažėjusiai savivertei. Tyrimai pabrėžia, kad tėvų stebėjimas internetiniame gyvenime dažnai yra nepakankamas ir reikia įtraukti tėvus į prevencijos procesą.
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
Rekomendacijos tėvams ir mokytojams
Patyčių įrodymų išsaugojimas (pvz., ekrano nuotraukos) ir nepateikimas atsakymo, nes skriaudėjai dažnai nori reakcijos. Svarbu, kad vaikas kalbėtų su suaugusiuoju ir kreiptųsi pagalbos. Tėvai turėtų laikytis subalansuoto požiūrio: neperlenkti lazdos su griežtais apribojimais prie įrenginių, nes tai kartais skatina izoliaciją ir pablogina mikroklimatą šeimoje. Mokyklos turi aktyviai įtraukti tėvus į prevenciją ir skatinti nuoseklų, bet lankstų požiūrį į interneto naudojimą.
Informacijos ir pagalbos kanalai
Jeigu įtariate ar patiriate patyčias, galite kreiptis į Vaikų liniją tel. 116 111 ar lankytis jų svetainėje. Taip pat svarbu kreiptis į policiją vartojant seksualinę ar smurtinę veiklą internete. Krizių įveikimo centrai Lietuvoje teikia pagalbą tiems, kuriems reikia skubios psichologinės pagalbos, o nuolatinė psichologinė pagalba teikiama per Skype ar asmeniškai.
Rizikos grupių šeimų vaikų pagalba
Vaiko ir šeimos centre „Duok ranką“ teikiama kompleksinė pagalba vaikams ir jų šeimoms, įtraukiant psichologinę, socialinę, teisinę ir edukacinę paramą. Taip pat teikiama pagalba dėl smurto, priklausomybių bei sunkumų ugdymo procesuose. Centre dirba individualūs specialistai ir įtraukiami kiti specialistai - raidos, psichoterapijos ir kt.
SOS vaikų namų programos atstovai praneša, kad socialinės rizikos šeimos gali būti įvairios ir ne visos iš jų yra „negeros“ ar „asocialios“. Paaiškinama, kad pagalba turi būti prieinama visoms šeimoms, kurios susiduria su sunkumais - nuo smurto ir priklausomybių iki ekonominių iššūkių; tikslas - padėti šeimoms išlikti stabiliai ir suteikti vaikams saugią aplinką.
Milžinišką dėmesį skiriama tam, kad vaikai, augantys rizikos šeimose, gebėtų formuoti teigiamus santykius, įgyti gebėjimus spręsti konfliktus ir siekti savarankiškumo artimoje aplinkoje. Pavyzdžiai - Matukas ir jo šeima - rodo, kad ilgalaikė, nuosekli pagalba gali keisti vaiko ir šeimos gyvenimą, mažinant konfliktus ir skatinti vaiką jaustis saugiu bei mylimu.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas