Reumatas - tai bendras terminas, dažnai vartojamas apibūdinti įvairioms ligoms, kurios pažeidžia sąnarius, raumenis ar jungiamąjį audinį. Daugeliui žmonių ši būklė pirmiausia siejasi su sąnarių skausmu, sustingimu ir judėjimo sunkumais. Kai kuriais atvejais simptomai būna laikini, tačiau daliai pacientų liga tampa lėtinė ir progresuojanti.
Ką svarbu žinoti apie reumatą ir sąnarių skausmą
Reumatas nėra viena konkreti liga. Šiuo terminu dažniausiai apibūdinamos įvairios būklės, kurios pažeidžia sąnarius, raumenis, sausgysles ar jungiamąjį audinį. Viena dažniausių problemų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus, yra būtent sąnarių skausmas ir sustingimas.
Sanarių reumatas dažnai susijęs su uždegiminiais procesais organizme. Uždegimas gali pažeisti sąnarių kremzlę, aplinkinius audinius bei sutrikdyti normalų judėjimą. Dėl to atsiranda skausmas, tinimas ir sumažėjęs judrumas. Kai kuriais atvejais reumatinės ligos yra autoimuninės. Tai reiškia, kad imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti paties žmogaus sąnarius.
Dažniausi simptomai
Reumatinės ligos dažniausiai prasideda palaipsniui. Iš pradžių žmogus gali jausti tik nedidelį sąnarių maudimą ar rytinį sustingimą, tačiau laikui bėgant simptomai dažnai stiprėja ir pradeda trukdyti kasdienei veiklai. Reumatinės ligos dažnai susijusios su uždegimu, autoimuniniais procesais ar organizmo imuninės sistemos sutrikimais.
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Ką gali rodyti? |
|---|---|---|
| Sąnarių skausmas | Maudimas ar gėlimas judant ir ramybės metu | Uždegiminį procesą |
| Rytinis sustingimas | Sunku pajudinti sąnarius po miego | Reumatinę ligą |
| Sąnarių tinimas | Patinę ir jautrūs sąnariai | Aktyvų uždegimą |
| Judesių ribotumas | Sunku pilnai sulenkti ar ištiesti sąnarį | Sąnarių pažeidimą |
| Nuovargis | Nuolatinis energijos trūkumas | Lėtinį uždegimą |
| Sąnarių deformacijos | Pakitusios sąnarių formos | Pažengusią ligos eigą |
Uždegiminis sąnarių skausmas dažniausiai skiriasi nuo paprasto nuovargio ar perkrovimo - jis linkęs kartotis, stiprėti rytais ir trukti ilgą laiką, - teigia reumatologas dr. Vytautas Rimkus. Dalis žmonių reumatinius simptomus apibūdina kaip kaulų ir sąnarių gėlimą. Kaulu sanariu gelimas reumatas dažniausiai sustiprėja rytais, po ilgesnio nejudrumo arba keičiantis orams.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Kokios ligos dažniausiai priskiriamos reumatinėms?
Reumatologija - mokslo ir medicinos sritis, nagrinėjanti įvairias skeleto, raumenų ir sistemines autoimunines jungiamojo audinio ligas. Šios srities didžiąją dalį sudaro autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, ankilozuojantis spondilitas, sisteminė raudonoji vilkligė, miozitai bei kt. Dalį ligų sudaro ir medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip kristalinės artropatijos, podagra ar osteoporozė.
Kas sukelia reumatines ligas?
Reumatines ligas gali sukelti įvairūs veiksniai, todėl ne visada įmanoma nustatyti vieną konkrečią priežastį. Daugeliu atvejų svarbų vaidmenį turi imuninės sistemos sutrikimai, genetinis polinkis bei ilgalaikiai uždegiminiai procesai organizme. Viena dažniausių priežasčių yra autoimuninės ligos. Tokiais atvejais imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti sąnarių audinius, todėl vystosi uždegimas ir palaipsniui pažeidžiama kremzlė bei aplinkiniai audiniai.
Amžiniai pokyčiai taip pat turi didelę reikšmę. Senstant kremzlės tampa mažiau elastingos, todėl sąnariai greičiau dėvisi. Dėl to daliai žmonių atsiranda lėtinis sąnarių skausmas ir judėjimo problemos.
| Veiksnys | Kaip veikia sąnarius? | Rizikos lygis |
|---|---|---|
| Autoimuniniai procesai | Sukelia lėtinį sąnarių uždegimą | Aukštas |
| Amžiniai pokyčiai | Skatina kremzlės dėvėjimąsi | Padidėjęs |
| Antsvoris | Didina sąnarių apkrovą | Aukštas |
| Mažas fizinis aktyvumas | Silpnina raumenis ir sąnarių stabilumą | Vidutinis |
| Rūkymas | Didina uždegiminių ligų riziką | Padidėjęs |
| Sąnarių traumos | Gali paskatinti ilgalaikius pažeidimus | Vidutinis |
Reumatinės ligos dažnai vystosi daugelį metų, todėl žmonės ilgą laiką ignoruoja pirmuosius simptomus, kol atsiranda ryškesni sąnarių pažeidimai, - aiškina reumatologė dr. Lina Kavaliauskienė.
Diagnozė: kada kreiptis ir kokie tyrimai atliekami?
Labai svarbu, kad reumatoidinis artritas būtų diagnozuotas kuo anksčiau. Taigi jei kurį laiką juntate sąnarių jautrumą, skausmą, patinimą, rytinį sustingimą kreipkitės į gydytojus. Ankstyva uždegiminės lėtinės ligos diagnostika labai svarbi gydymo rezultatams.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Liga diagnozuojama pagal pasireiškiančius simptomus ir eigą, tačiau kartu yra būtini ir laboratoriniai tyrimai. Reumatoidinis faktorius (RF) - reikalingas ligos diagnozei. Bendras kraujo tyrimas - parodo, ar yra anemija (mažakraujystė) ir uždegimas, kurie būdingi reumatoidiniam artritui. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - kuo liga aktyvesnė, tuo eritrocitų nusėdimo greitis labiau padidėjęs.
Kaip diagnozuojamas reumatoidinis artritas? | Johnso Hopkinso reumatologijos klinika
Gydymo principai
Reumato gydymas priklauso nuo konkrečios ligos formos, uždegimo aktyvumo bei sąnarių pažeidimo masto. Pagrindinis gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, slopinti uždegimą ir kuo ilgiau išsaugoti sąnarių funkciją.
Dažniausiai pirmiausia naudojami priešuždegiminiai vaistai, kurie padeda sumažinti skausmą bei tinimą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti stipresnius vaistus, veikiančius imuninę sistemą, ypač jei nustatomas reumatoidinis artritas ar kita autoimuninė liga. Beveik visiems sergantiems šia liga žmonėms reikalingas patogenetinis gydymas, kuris slopintų imuninės sistemos išsireguliavimą, uždegiminius procesus.
Svarbios vaistų grupės ir priemonės:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - simptomams mažinti.
- Steroidiniai hormonai (gliukokortikoidai) - stiprus priešuždegiminis poveikis, bet galimi šalutiniai reiškiniai.
- Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai (metotreksatas, sulfasalazinas ir kt.) - slopina imuninę sistemą, stabdo ligos progresą.
- Biologiniai vaistai - gydymas specifiniams imuniniams mechanizmams taikyti, dažniau skiriami kartu su cheminiais preparatais.
Daugeliui pacientų kineziterapija ir fizinis aktyvumas yra svarbi gydymo dalis. Tinkamai parinkti pratimai padeda išlaikyti sąnarių judrumą, stiprina raumenis bei mažina sustingimą. Kai kuriems žmonėms naudinga: kūno svorio mažinimas, reguliari mankšta, ergonomikos koregavimas darbe, sąnarių apkrovos mažinimas, šilumos ar fizioterapijos procedūros.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Chirurgija ir pažengusios stadijos
Pažengusiais atvejais, kai sąnariai stipriai pažeidžiami, kartais gali prireikti chirurginio gydymo ar sąnario keitimo operacijų. Paskutinėje artrozės stadijoje, kai sąnarys jau stipriai pažeistas, suardytas, ligonį gydo ir ortopedai, kurie sąnarius protezuoja. Šios srities technologijos vystosi nuolat, protezų kokybė gerėja.
Prevencija ir savipagalba
Nors ne visas reumatines ligas galima visiškai išvengti, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali padėti sumažinti uždegimo, sąnarių pažeidimų ir simptomų progresavimo riziką. Ypač svarbu rūpintis sąnarių apkrova bei bendra organizmo sveikata.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai ar lengva mankšta.
- Kūno svorio kontrolė: antsvoris didina apkrovą kelių, klubų bei stuburo sąnariams.
- Vengti rūkymo ir kontroliuoti lėtinį uždegimą.
- Laiku gydyti infekcijas, nes jos gali paskatinti sąnarių ligų paūmėjimą.
- Valgyti visavertį maistą, kuriame būtų pakankamai vitamino D ir medžiagų kremzlės statybai (kolagenas, chondroitinas).
Fizinis darbas nėra mankšta, todėl reguliariai mankštinkitės. Tinka nugaros raumenis stiprinantys, atsipalaidavimo pratimai, plaukiojimas. Pasistenkite atsikratyti antsvorio. Dirbdami darykite poilsio ir mankštos pertraukėles.
Komplikacijos ir neįgalumas
Negydomos uždegiminės ligos ilgainiui gali deformuoti sąnarius bei riboti judėjimą. Tai viena pagrindinių ligų, sukeliančių neįgalumą, mažinančių darbingumą. Reumatinėmis ligomis serga apie 120 mln. Europos gyventojų. Tai antra pagal dažnumą priežastis Europoje, dėl ko kreipiamasi į gydytoją.
Reumatoidiniu artritu serga apie vieną procentą visos populiacijos, moterys - du kartus dažniau nei vyrai. Reumatoidinis artritas - uždegiminė autoimuninė lėtinė liga. Ji dažnai prasideda riešų ir rankų pirštų sąnarių sustingimu, skausmu, tinimu, o ilgainiui apima daugelį sąnarių.
Dažnai užduodami klausimai
Ar tai dažnai pasitaikanti problema?
Autoimuninės ligos pakankamai retos. Reumatoidiniu artritu dažniausiai serga 1-2 proc. populiacijos, psoriazinis artritas nustatomas iki 1 proc. bendros populiacijos, o podagra apie 3 proc. suaugusiųjų.
Ar serga vaikai?
Taip, iki 18 m. amžiaus juos tiria ir gydo vaikų reumatologai, nuo 18 m. šį darbą perima suaugusiųjų reumatologai. Ūminis reumatas dažniausiai pasireiškia 4-9 metų vaikams ir atsiranda praėjus 2-4 savaitėms po streptokoko sukelto tonzilito ar faringito.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sustiprėjus skausmui, atsiradus sąnario patinimui, paraudimui, karščiavimui, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei skausmas nestiprus, tačiau nepasitraukia savaitę ar ilgiau, reikėtų pasirodyti gydytojui, kad liga nebūtų užleista.
tags: #reumatines #ligos #isvarzos #ir #neigalumas