Turu padalijimas po santuokos nutraukimo dažnai kelia daug klausimų ir emocijų, todėl svarbu žinoti, kaip veikia teisiniai principai skiriant bendrąjį ir asmeninį turtą bei kokios kompensacijos gali būti priteistos už dalį turto. Pagal santuokos nutraukimo turto pasidalinimo sutartį, pasidalinus turtą, tiek sutuoktiniui atitekusio turtas, tiek sutuoktinei atitekusio turtas vertė bei gauta kompensacija už dalį turto vertės, nebūtų laikoma jų pajamomis. Todėl mokestinių prievolių, susijusių su pajamų mokesčiu, sutuoktiniams turto pasidalinimo ir kompensacijos gavimo momentu nekiltų, neatsižvelgiant į tai, kad dalis kompensacijos išmokama ne iš karto, o dalimis. Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo atveju vieno sutuoktinio iš kito sutuoktinio gauta kompensacija už dalį turto vertės, taip pat nėra laikoma pajamomis.
Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis dėlto tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus. Per pusę visas turtas dalijamas ne visada. Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Su paskola įgyto būsto dalybų scenarijai
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus. Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip. Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos. Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuiktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniu gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tačiau tai - rizikingas kelias, nes tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Turtiniai dalykai: finansinis turtas ir pensijos
Finansinis turtas, sukaupta pensija - taip pat bendri. Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam. Egzistuoja ir kitas finansinio turtų dalybų kelias: sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis. Prie finansinio turto priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Taip pat skaitykite: UAB turto dalybos
Skolos ir įsipareigojimai
Buvusiems sutuoktiniams teks pasidalinti ir skolas. Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių. Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka, tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Vaiko išlaikymo išlaidos ir jų dalys
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos? Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų. Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro apie 777 eurus po mokesčių. Teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma. Tačiau tai yra orientacinis dydis; vaiko poreikiai gali būti didesni, jei vaikui yra ypatingų gabumų, būrelių ar sporto užsiėmimų. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje šį turtą iš esmės pagerinus, ir šeimos gyvenamajam būstui pagerinti padovanotų lėšų pripažinimą asmenine nuosavybe, bei teisės normų, reglamentuojančių kompensacijos, priteistos iš sutuoktinio už jam tekusią didesnę turto dalį, sumokėjimo termino atidėjimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir išspręsti klausimus dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, be kita ko, priteisti ieškovei ūkinį pastatą ir pirtį, o atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei natūra priteistą atsakovui priklausančią 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto; atsakovas prašė priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už jai tekusią mažesnę turto dalį. Kasaciniame skunde nagrinėta ir tai, kad teismai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, o išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad kompensacijos dydis turi būti nustatomas taikant daiktinės teisės nuostatas, reglamentuojančias įprastines ir ypatingąsias išlaidas; taip pat nurodė, kad kompensacijos dydis už turto pagerinimą gali būti nustatomas ir pagal statybos teisės normas dėl paprastojo ir kapitalinio remonto. Taigi teismai turi įvertinti visas aplinkybes ir turto įsigijimo faktus, kad būtų teisingai paskirstyti įgyti turtiniai privalumai ir įsipareigojimai.
Kaip teismai sprendžia konkrečius atvejus
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl bendro sutuoktinių turto pripažinimo ar priteisinimo kompensacijų, turi būti vertinamas visas įrodymais pagrįstas vaizdas: turtas galėjo būti pagerintas bendromis lėšomis arba darbu; pradinių lėšų kilmė; ir ar pagerinimai yra esminiai, ar ne. Įrodymai turi būti vertinami sistemingai, o sprendimas turi atsižvelgti į šalių gyvenimo sąlygas, ketinimus ir lūkesčius. Ši praktika taikoma tiek sprendžiant dėl daugiau ar mažiau esminių kapitalinių darbų atlikimo, tiek dėl darnos ar ištuokos metu įgytų dovanų bei paskolų grąžinimo. Tokios nuostatos yra išdėstos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kurios pabrėžia, kad turtas gali būti nustatomas kaip bendras ar asmeninis tik remiantis išsamia visų įrodymų analize.
Teisiniai pagrindai ir praktiniai patarimai
Skyrybų procesas dažnai vyksta kartu su turto padalijimu, todėl svarbu žinoti Civilinio kodekso nuostatas: CK 3.81 - bendrojo sutuoktinių turto režimas gali būti nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį; CK 3.88 - bendras turtas yra dažniausiai tas, kuris įgytas santuokos metu; CK 3.89 - po santuokos sudarymo dovana gautas turtas gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jei dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.90 - vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendru, jei turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar darbu. Be to, teismai turi įvertinti, ar pagerinimai buvo esminiai ir ar jų vykdymas įvyko santuokos metu, taip pat turi būti svarstoma kompensacijos klausimas, kai turtas buvo pagerintas neesminiais darbais arba kai pagerinimai vyko iki santuokos ar po jos.
Taikant šias normas, sprendžiant, ar turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ar asmenine nuosavybe, svarbu įvertinti ir tai, ar turtas buvo pagerintas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių lėšų, ar tai buvo įtrauka į šeimos biudžetą, o gal tai buvo dovana iš artimųjų. Nepaisant to, teismai dažnai laikosi nuostatų, kad šeima, kaip bendra institucija, dažnai naudoja lėšas bendriems tikslams, todėl įrodymai apie dovanas ar lėšų kilmę turi būti įvertinti atsargiai. Šioje srityje teismai kreipia dėmesį į tai, ar dovana buvo skirta šeimai, ar tik vienam asmeniui, ir ar dovanojimo metu buvo nurodyta teise į bendrąją jungtinę nuosavybę.
Taip pat skaitykite: Pavardės keitimo tvarka Lietuvoje
Praktiniai pavyzdžiai ir dažnai užduodami klausimai
- Jei butas įsigytas santuokos metu - dažnai laikomas bendru turtu ir dalijamas pagal lygių dalių principą, išskyrus atvejus, kai teismas nustato kitaip dėl vaikų poreikių ar sutuoktinio sveikatos būklės.
- Jei butas paveldėtas - dažnai laikomas asmeniniu turtu, nebent įrodyta, kad pagerinimai buvo padaryti bendromis lėšomis ar darbo pagalba.
- Jei namas įsigytas iki santuokos, bet vėliau rekonstruotas santuokos metu - teismai gali pripažinti dalį turto bendrąja nuosavybe arba skirti kompensaciją už pagerinimus, priklausomai nuo įrodymų.
- Jei paskola paimta santuokos metu, ji dažnai laikoma bendru įsipareigojimu; dalijantis turtą gali būti nagrinėjama ir skolų pasidalijimo klausimas.
Taip pat skaitykite: Santuoka Senovės Romoje