Miokardo infarkto reabilitacija: eiga, etapai ir praktinės rekomendacijos

Reabilitacija po miokardo infarkto (MI) yra svarbi sveikimo proceso dalis, padedanti pacientams atkurti fizinę ir psichologinę sveikatą po širdies priepuolio. Tyrimai rodo, kad tinkamai organizuota reabilitacija gali žymiai sumažinti pakartotinio infarkto riziką, pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti pacientams grįžti į kasdienį gyvenimą. Ši reabilitacija apima fizinę mankštą, mitybos pokyčius, psichologinę paramą ir vaistų terapiją, siekiant pagerinti širdies funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Kam reikalinga reabilitacija ir kokią naudą duoda?

Reabilitacija po miokardo infarkto yra būtina, nes ji gerina gyvenimo kokybę, mažina mirtingumą nuo širdies ligų ir pagerina fizinę ištvermę. Reabilitacija žymiai sumažina mirtingumą nuo širdies ligų. Pacientams, dalyvaujantiems širdies reabilitacijoje, mažėja rizika susirgti širdies nepakankamumu ar patirti širdies ir kraujagyslių sutrikimus. Reguliarūs pratimai padeda pagerinti širdies funkciją ir fizinį pasirengimą.

Reabilitacijos etapai - eiga

Kardiologinė reabilitacija yra kompleksas skirtingų priemonių, taikomų pacientui po ūmių susirgimų (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina), taip pat po atliktų širdies intervencijų bei operacijų. Reabilitacija paprastai skirstoma į tris fazes:

  1. Stacionarinė (ankstyvoji, hospitalinė) fazė: pradedama nuo momento, kai pacientas įstoja į ligoninę. Dažniausiai pirmąsias paras taikomas griežtas lovos režimas, kurį nuo antros dienos palaipsniui plečia individualiai parinkta gydomoji gimnastika. Pradedami įprasti kvėpavimo pratimai, lengvi rankų ir kojų judesiai, pacientas sodinamas, vėliau leidžiama vaikščioti po skyrių.
  2. Stacionarinė reabilitacija ar sanatorinis periodas (ūminio periodo tęsinys, iki ~28 dienų): atliekami pratimai su didesniu krūviu, vertinamos fizinės galimybės (veloergometrija, slenkstančio takelio testas), randamas optimalus fizinis krūvis. Ryšium su dinamika pacientas perkeltas į aukštesnės arba žemesnės aktyvumo stadijos pratimų programą.
  3. Ambulatorinė ir palaikomoji fazė (po išrašymo): ambulatorinė reabilitacija vyksta poliklinikoje arba namuose po kardiologo ir gydomosios fizkultūros specialisto priežiūra. Antroji fazė trunka maždaug 36 savaites, o trečioji - ilgalaikė, siekiant išlaikyti tinkamą fizinį aktyvumą visą likusį gyvenimą.

Įvertinimas, planavimas ir stebėjimas

Pirmiausia atliekamas paciento sveikatos būklės įvertinimas, nustatant individualius reabilitacijos tikslus. Reabilitacijos metu nuolat vertinamas efektyvumas: širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, hemodinamika, širdies nepakankamumo požymiai; vertinamas paciento fizinio pajėgumo kitimas, atliekama veloergometrija ir slenkančio takelio testas. Nuolatinė paciento būklės stebėsena leidžia prisitaikyti prie pokyčių ir koreguoti pratimų planą.

Fiziniai pratimai ir kineziterapija

Kineziterapija - aktyvus gydymas judesiu. Fiziniai pratimai yra organizuota judėjimo forma, o fizinis krūvis yra stipriausias fiziologinis dirgiklis, nuo kurio suintensyvėja širdies darbas ir padidėja deguonies poreikis. Fiziniai pratimai pradedami nuo pirmųjų dienų, vėliau palaipsniui didinant krūvį. Jei nėra skausmų ar ritmo sutrikimų, pirmomis dienomis ligonis 2-3 kartus per dieną sėdimas, po 5-10 minučių. Trečią-septintą dieną atliekami lėto tempo pratimai, pratimai kojų, rankų, smulkių raumenų gerinimui. Tempas turi atitikti kvėpavimą; padidėjus pulso dažniui daugiau kaip 15-20 dūžių, daroma pertrauka.

Taip pat skaitykite: Miokardo infarkto etapai ir jų valdymas

Individualiai pritaikyti pratimai, palaipsniui didinantys fizinį krūvį, padeda pagerinti širdies funkciją ir fizinį pasirengimą. Sveikimo fazėje skiriama rytinė higieninė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas, lipimas laiptais. Gydomosios gimnastikos trukmė - 25-35 min., vėliau 45-60 min. Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8-12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia 7 MET krūvį.

Kojų raumenų vaidmuo

Reabilitologų taikinys - kojų skersaruožiai raumenys. Kuo labiau sustiprės šie raumenys, tuo bus geresnė kraujo apytaka ir daugiau įsisavinama deguonies. Neretai sakoma - tai antroji širdis patyrusiems ūminį miokardo infarktą. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinio aktyvumo didinimas keičia raumenų struktūrą ir mitochondrijų kiekį, gerina deguonies įsisavinimą.

Praktiniai patarimai ir saugos principai pratimų metu

  • Pratimai neturi sukelti stipraus skausmo, dusulio, galvos svaigimo ar tachikardijos.
  • Stebima subjektyvi būsena (nuovargis, silpnumas) ir objektivūs rodikliai (pulsas, kraujospūdis, EKG pokyčiai).
  • Jeigu pulso dažnis padidėja daugiau kaip 15-30 tvinksnių, daroma poilsio pertrauka.
  • Pratimus atlikti ne iškart po valgio arba po vonios; povalandinio ar po procedūrų laikytis rekomendacijų.
  • Laikytis individualaus pratimų plano ir palaipsniui didinti krūvį, stebint reakciją.

Kaip atnaujinti savo mankštos programą po širdies operacijos?

Psichologinė parama ir šeimos vaidmuo

Bet kokia liga yra stresas: hospitalizacija, gydymo poreikis, apribojimai keičia žmogaus psichiką. Dažna problema - baimė prieš fizinį aktyvumą. Svarbu įveikti baimes, formuoti adekvatų savęs vertinimą, įtraukti šeimą į konsultacijas. Nuo tada, kai pacientas ateina į pirmąsias konsultacijas su artimuoju, dažniau laikomasi rekomendacijų - šeimos palaikymas yra svarbi reabilitacijos sudedamoji dalis.

Mityba, rūkymo nutraukimas ir kiti gyvenimo būdo pokyčiai

Reabilitacija apima ne tik pratimų programą, bet ir gyvenimo būdo korekcijas: visiškas rūkymo nutraukimas, alkoholio mažinimas, kontrolė svorio ir sveika mityba. Reikėtų sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą, rinktis daugiau daržovių, vaisių, žuvies, neskaldytų grūdų, vengti kopėtinių, kepto ir sūraus maisto. Kontroliuoti cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius, reguliariai vartoti paskirtus vaistus. Papildomos priemonės - omega-3 (žuvų taukai) gali padėti sumažinti kraujo lipidus ir kraujospūdį.

Vaistų terapija reabilitacijos metu

Lekariškai kontroliuojama terapija paprastai apima:

Taip pat skaitykite: Kiek trunka nedarbingumas po infarkto?

  • bėta-adrenoblokatorius,
  • antiagregantus,
  • statinus,
  • nitropreparatus,
  • antiaritminius vaistus,
  • hipotenzinius vaistus.

Lekarinis režimas prižiūrimas gydytojo kardiologo: iki išrašymo susitikimai su gydytoju dažni, po to dažnumas mažėja (1-2 kartus per mėn. pirmus metus, vėliau rečiau).

Fizinio aktyvumo rekomendacijos kasdieniame gyvenime

Fiziškai aktyvūs pacientai turėtų būti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną. Universali priemonė - ėjimas (įskaitant šiaurietišką ėjimą), važinėjimas dviračiu, plaukimas. Intensyvesnis fizinis aktyvumas yra naudingesnis negu lengvas. Jei pacientas per savaitę pasiekia 300 minučių fizinio aktyvumo, reikalingą krūvį galima „išsportuoti“ per savaitę. Būtina skatinti pacientą savarankiškai mankštintis namuose - rytinė gimnastika, vandens procedūros, masažas ar rankšluosčio trynimas.

Specialios situacijos: grįžimas į darbą ir seksualinė veikla

Išsivysčius naujoms technologijoms miokardo infarktą išgyvenę apie 80-90 % darbingo amžiaus žmonių gali grįžti į darbą per 2-3 mėnesius. Norint grįžti į darbą, būtina atlikti atitinkamo intensyvumo pratimus, kurie pagerins fizinį pajėgumą ir raumenų jėgą. Lytinę veiklą leidžiama atnaujinti praėjus 6-12 savaičių, jei pacientas toleruoja ne mažesnį kaip 75 vatų fizinį krūvį; reikėtų vengti lytinių santykių po gausaus valgymo ar ekstremalių sąlygų.

Komplikacijų prevencija ir ilgalaikė priežiūra

Reabilitacijos tikslas - ne tik atkurti fizines funkcijas, bet ir užkirsti kelią pakartotiniam infarktui: koreguoti rizikos veiksnius (arterinį kraujospūdį, cholesterolį, rūkymą, nutukimą, mažą aktyvumą, diabetą), užtikrinti vaistų vartojimo discipliną ir nuolatinę medicinos priežiūrą. Be to, reikšmė teikiama profesinei reabilitacijai - pacientas ruošiama darbui jau sveikimo laikotarpiu, mažinamas depresijos ir nerimo lygis.

Reabilitacijos programos ir galimybės Lietuvoje

Lietuvoje egzistuoja geros sąlygos reabilitacijai: reabilitacijos ligoninės, sanatoriniai padaliniai ir ambulatorinės programos. Pavyzdžiui, įstaigos, tokios kaip LSMU ir Palangos reabilitacijos centrai, teikia įvairias paslaugas reabilitacijos srityje. Tačiau praktikoje pastebimas paradoksas - sąlygos reabilitacijai puikios, tačiau tik kas šeštas pacientas laikosi rekomendacijų po išrašymo.

Taip pat skaitykite: Kaip atgauti jėgas po infarkto

Kaip atpažinti infarkto simptomus ir suteikti pirmąją pagalbą

Tipiniai MI simptomai: stiprus, plešiantis skausmas, spaudimas už krūtinkaulio, trunkantis daugiau nei 20 min., skausmas plinta į rankas (ypač kairę), apatinį žandikaulį, krūtinę. Ligoniui gali būti šaltas prakaitas, dusulys, pykinimas, vėmimas, blykstanti oda, mirties baimė. Kai atsiranda šie simptomai, reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Prieš jos atvykstant: sučiulpti nitroglicerino tabletę arba purkšti aerozolį po liežuviu, sukramtyti aspirino tabletę (jei nėra kontraindikacijų), kviesti GMP. Jei pacientas praranda sąmonę ir nėra pulso, pradėti gaivinimą.

Santrauka praktiniams veiksmams po MI

  • Paskubomis kreipkitės į medikus, jei įtariamas MI.
  • Sekite gydytojų rekomendacijas dėl vaistų ir reabilitacijos programos.
  • Įtraukite šeimą - palaikymas gerina paciento pasiaukojimą ir laikymosi rodiklius.
  • Nuosekliai atlikinėti pritaikytus fizinius pratimus, didinant krūvį palaipsniui.
  • Koreguokite mitybą, mesti rūkyti, kontroliuokite svorį ir kraujospūdį.
  • Reguliariai lankykitės pas kardiologą ir reabilitologą, stebėkite savo būklę.
Etapas Pagrindinės užduotys Tipinė trukmė
Stacionarinė (ankstyvoji) Lovos režimo plėtra, pradinė gimnastika, kvėpavimo pratimai 1-7 dienos (priklausomai nuo būklės)
Stacionarinė reabilitacija / sanatorija Krūvio testai, individualus pratimų planas, ritmo stebėjimas Iki ~28 dienų
Ambulatorinė ir palaikomoji Ilgalaikis fizinis aktyvumas, gyvenimo būdo korekcijos, medikacija 36 savaitės ir visą likusį gyvenimą (palaikymas)

Miokardo infarkto raida priklauso ne tik nuo fiziologinės žmogaus būklės, bet ir nuo jo elgesio. Nugalėjus skubotumą ir įvedus pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, nuolat sportuojant, sumažėja emocinė įtampa ir gerėja bendras sveikatos išlikimas. Fizinis aktyvumas ir nuolatinis gydytojų nurodymų laikymasis iš esmės gali pakeisti gyvenimo kokybę po infarkto.

tags: #miokardo #infarktas #reabilitacija #kaip #vyksta