Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, įskaitant ką reiškia neteisėtas vaiko išvežimas, kokios yra išimtys ir kaip sprendžiami ginčai.
Šalys, pasirašiusios Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Neteisėtas Vaiko Išvežimas - Kas Tai?
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje.
Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Iki 2017 m. sausio 1 d. dažnai buvo stebima tokia ydinga praktika, kai tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, manydavo galįs vienašališkai keisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę.
Taip pat skaitykite: Išimtiniai atvejai
Teisiniai Instrumentai ir Jų Taikymas
Lietuvoje tarptautinio vaikų gobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija).
1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms. Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą.
Pagrindinė Taisyklė ir Išimtys
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.
Hagos konvencija numato kelias griežtas išimtis, nustatytas 12, 13 ir 20 straipsniuose. Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis. Tai yra problema, kuri sprendžiama įvairiais būdais.
Taip pat skaitykite: Teisės neteisėto kalinimo atveju
Pavyzdžiui, siekiant suvienodinti atskirų valstybių teismų praktiką, Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus šioje srityje padeda išgryninti Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Vaiko Prisitaikymas Prie Naujos Aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos.
Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Taigi, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad toks buvimas kitoje teritorijoje nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Todėl turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos ar darželio lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje.
Be abejo, Lietuvos teismai vertina ir vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą), analizuoja, ar egzistuoja natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su vaiką išvežusiu vienu iš tėvų. Pabrėžtina, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį būtina vertinti tuo metu, kai vyksta procesas (esamuoju laiku), nes tai leidžia preliminariai (realiai) daryti išvadas apie įvykusį pripratimą, adaptavimąsi prie tos aplinkos, kurioje vaikas praleido pastaruosius dvylika mėnesių.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą. Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, gyvenimo sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Taip pat skaitykite: Globos teisės teismas
Rizika Vaikui
Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan.
Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku.
Dažnai neteisėti išvežimai yra argumentuojami smurtine (alkoholizmas, psichologinė prievarta) vieno iš tėvų sukurta aplinka.
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą vaiko negrąžinimo sąlygą, yra nurodęs, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teises bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.).
EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju. Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala.
Kiti Pagrindai
Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti ir kiti vaiko negrąžinimo pagrindai, pavyzdžiui, asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas, arba vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Ginčų Sprendimas ir Teismų Praktika
Jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis.
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiamai - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Rekomendacijos ir Prevencija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą.
Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui.
Teisininko Komentaras
Norite išvykti su vaiku gyventi į užsienį, kai su vaiko tėvu ar mama esate išsiskyrę? Tėvai paprastai gerai žino apie vaiko kelionės dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai. Net jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu tėvu. Šio komentaro tikslas - atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria tokiomis situacijomis. Apie tai verta pakalbėti, nes vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų, dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
Tiek dėl nežinojimo, tiek ir spontaniškai („ai, išvažiuosim ir nieko man nepadarys“) pasielgti yra visiškai neprasminga, nes yra gana aiški situacija koks būtų teismo sprendimas, jeigu paliktas tėvas imtųsi teisinių veiksmų. Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą. Tokiu atveju, sprendžiama dėl kuo greitesnio vaiko grąžinimo, o pati byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), leidimo su vaiku išvykti gyventi į užsienį ar bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) yra nagrinėjama Lietuvos teismuose.
Iš kitos pusės, būtina žinoti ir tai, kad paliktam Lietuvoje tėvui nedelsiant nesiėmus teisinių veiksmų dėl vaiko išvežimo, o vėliau nusprendus pateikti reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vėlgi pagal ES reglamentą, jau teks kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, t.y. Kaip ir bet kuris ginčas, o ypač kai tenka bylinėtis užsienio valstybės teisme, žmogui reiškia reikšmingus laiko, energijos ir finansinius praradimus. nekalbant apie bylos baigtį ir teismo sprendimo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos) vykdymą užsienyje.
Vis dažniau šeimas kuria skirtingų tautybių ir pilietybių asmenys iš įvairiausių pasaulio vietų. Neretas atvejis, kad susidūrus su kultūros, religijos, papročių, kalbos ir kitais skirtumais santuokos yra nutraukiamos. Nutrūkus santykiams, dažnai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į gimtinę, kartu norėdamas pasiimti vaiką. Taip susiduriama su neteisėto vaiko išgabenimo į kitą valstybę problema.
Svarbūs aspektai:
- Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku).
- Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
- Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
- Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje.
- Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Pavyzdys iš teismų praktikos: Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje motina neteisėtai iš JAV į Lietuvą išvežė vaiką. Teismas nusprendė, kad vaikas turi būti grąžintas į JAV, nes ten yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas atsižvelgė į tai, kad tėvas nebuvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, o vaiko grąžinimas į JAV nepadarys jam psichologinės žalos. Teismas pabrėžė, kad svarbiausia yra vaiko interesai ir jo ryšio su abiem tėvais išsaugojimas.
Svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Taigi šylant orams neabejotinai visi planuojame vasaros atostogas. Planuoti reikia ir tada, kai neketinate iš jų sugrįžti. Hagos konvencija siekiama sukurti atmosferą, kurioje vaiko tėvai, planuojantys persikelti į kitą šalį su vaiku, ir jų advokatai žinotų ir patartų tėvams, kad vaiko grobimas nėra tikslingas. Pagrobtas vaikas bus grąžintas ir globos byla bus sprendžiama vaiko kilmės valstybėje.
Taigi Hagos konvencija siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo, užtikrinant, kad pagrobęs tėvas ar motina negalėtų įteisinti tokio vaiko išvežimo šalyje, į kurią vaikas pagrobiamas. Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Arba rinkite medžiagą apie tai, kad vaiko tėtis/mama šeimoje elgiasi netinkamai, dėl ko vaikui kyla grėsmė toje aplinkoje, kad jūs ieškojote pagalbos, bet ji nebuvo tinkama, todėl negrįžus iš atostogų vaiką būtų nesaugu grąžinti į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikų susilaukę asmenys grįžta į Lietuvą kartu su vaikais, nepaisydami ankstesnėje gyvenamojoje vietoje liekančio tėvo (motinos) valios, neišsprendę vaiko globos klausimų pagal tos užsienio valstybės, kurioje iki tol gyveno, teisę.
2023 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (Tarnyba) duomenimis:
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Prašymai dėl vaikų, galimai neteisėtai išvežtų ar laikomų užsienio valstybėse, grąžinimo į Lietuvą | 27 |
| Prašymai dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų ar laikomų Lietuvoje, grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes | 20 (dėl 27 vaikų) |
| Prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai atvežtų į Lietuvą, padidėjimas, palyginti su 2022 m. | 54% (7 prašymais daugiau) |
| Daugiausia prašymų dėl vaikų, galimai neteisėtai iš užsienio valstybių atvežtų į Lietuvą, gauta iš | Jungtinės Karalystės (8 prašymai dėl 12 vaikų) |
| Iš Lietuvos į užsienio valstybes grąžinta vaikų | 11 |
