Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Tačiau išeiti į pensiją galima ir anksčiau, ir vėliau, nei numato įstatymas. Tiesa, išankstinė pensija (su kai kuriomis išimtimis) mažina gaunamų pinigų sumą, tuo metu atidėta pensija pinigų sumą didina.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su pensiniu amžiumi, būtinuoju stažu, išankstine ir atidėta pensija, pensijų indeksavimu ir naujinimu 2025 metais.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
Pensinis Amžius 2025 m.
Jau daugelį metų pensinis amžius kasmet ilginamas, kad 2026 m. vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 metai. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėn. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d. (taip pat ir gimusieji anksčiau). Moterų pensinis amžius kitais metais bus 64 metai ir 8 mėn. Į pensiją galės išeiti moterys, gimusios nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d. (arba anksčiau).
Kaip minėta, pensinis amžius ir moterims ir vyrams 2026 m. bus 65 metai.
Būtinasis Stažas 2025 m.
Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai. Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Anksčiau galiojo taisyklė, kad, nesukaupus būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis proporcingai mažinama. Tačiau šiuo metu tokia taisyklė netaikoma, o turintys minimalų 15 metų stažą gauna tokią pačią bendrąją pensijos dalį, kaip ir sukaupusieji būtinąjį stažą.
Pensijų sistemos schema Lietuvoje.
Išankstinė Pensija
Į pensiją galima išeiti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tačiau tokiu atveju žmogus turi turėti būtinąjį stažą, negauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ir nedirbti.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,32 proc., padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išankstinę pensiją gauna visus 5 metus (60 mėnesių), jo pensija bus 19,2 proc. (60 mėn. x 0,32 proc.) mažesnė, palyginti su ta, kurią gautų, jeigu į pensiją išeitų sulaukęs pensinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos praktika
Kitąmet pensija taip nebus mažinama, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jis bus sukaupęs 41 metus stažo (šiemet - 40 metų ir 9 mėnesius).
Atidėta Pensija 2025 m.
Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.
Pensijų Indeksavimas 2025 m.
Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos.
Įstatymu patvirtintas 2025 m. pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,1063. Tai reiškia, kad pensijos bus padidintos 10,63 proc. Be to, numatomas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014. Tai reiškia, kad individualioji pensijos dalis bus papildomai padidinta 1,4 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinės reklamos poveikis šeimai
Pensijų Naujinimas 2025 m.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 80 tūkst. iš visų 628 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Kitaip tariant, beveik 13 proc. šalies pensininkų toliau dirba. Jų pensija kiekvienais metais ne tik indeksuojama, kaip nedirbančių pensininkų, tačiau taip pat naujinama dėl per metus sumokėtų papildomų įmokų.
Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus. Kiek sukaupia stažo ir apskaitos vienetų, kiekvienas gali matyti asmeninėje „Sodros“ paskyroje.
Naujas senatvės pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio senatvės pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepą. Kartu su naujo dydžio senatvės pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs senatvės pensijų dydžių skirtumas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 598 eurai. Prognozuojama, kad kitais metais po indeksavimo ir naujinimo ji pakils iki 673 eurų. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą dabar yra 641 euras. Planuojama, kad kitąmet ji didės iki 721 euro.
Psichologiniai aspektai ir pasiruošimas senatvei
Viena žinomiausių demensijos apraiškų - Alzhaimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje.
Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie.
Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
Svarbu, kad jau nuo mažens vaikai bendrautų su senyvo amžiaus žmonėmis, suprastų ir pajustų jų sukauptos patirties svarbą ir naudą. Nereikia nuo vaikų slėpti ir problemų, su kuriomis susiduria seni žmonės, - sveikatos suprastėjimo, judesių sulėtėjimo ir pan. Augdami ir šalia matydami senus žmones, vaikai geriau pažins gyvenimo tėkmę.
Dažniausiai pasitaikantys vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai:
- Demencija (įskaitant Alzhaimerio ligą)
- Psichikos sutrikimai, susiję su somatiniais susirgimais
- Psichologiniai sutrikimai, patiriami išėjus į pensiją (nerimas, liūdesys, depresija)
Patarimai, kaip pasiruošti senatvei ir išsaugoti psichinę sveikatą:
- Planuokite savo laiką ir veiklas iš anksto
- Puoselėkite pomėgius ir atraskite naujų
- Bendraukite su artimaisiais ir draugais
- Būkite fiziškai aktyvūs
- Sveikai maitinkitės
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą
Pasaulio Banko analizė: Lietuvos situacija - daugelio šalių siekiamybė
Pasaulio banko pristatytoje analizėje „Apverstoji piramidė. Pensijų sistemai Europoje ir Centrinėje Azijoje kylantys demografiniai iššūkiai“ Lietuva minima prie tokių šalių kaip Latvija, Albanija, Rusija, Kazachstanas bei Kirgizijos respublika. Jose vyrų gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją kiek didesnė nei 15 metų. Vakarų Europos šalyse tokie rodikliai buvo apie 1970 m.
ES šalių pensinis amžius
Šiuo metu pensinis amžius skirtingose Europos Sąjungos šalyse skiriasi. Žemiau pateiktoje lentelėje galite pamatyti pensinį amžių skirtingose šalyse:
| Šalis | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Metai |
|---|---|---|---|
| Austrija | 65 | 60 | 2018 |
| Bulgarija | 64 (ir 7 mėnesiai) | 62 (ir 2 mėnesiai) | 2024 |
| Kroatija | 65 | 63 (ir 6 mėnesiai) | 2024 |
| Čekija | 63 (ir 4 mėnesiai) | 58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai) | 2018 |
| Danija | 67 | 67 | 2022 |
| Estija | 63 (ir 9 mėnesiai) | 63 (ir 9 mėnesiai) | 2019 |
| Vokietija | 65 (ir 7 mėnesiai) | 65 (ir 7 mėnesiai) | 2015 |
| Airija | 65 | 65 | 2024 |
| Italija | 67 | 67 | 2019 |
| Latvija | 64 (ir 6 mėnesiai) | 64 (ir 6 mėnesiai) | 2023 |
| Nyderlandai | 66 (ir 4 mėnesiai) | 66 (ir 4 mėnesiai) | 2019 |
| Rumunija | 65 | 61 | 2019 |
| Ispanija | 65 (ir 3 mėnesiai) | 65 (ir 3 mėnesiai) | 2015 |
| Švedija | 65 | 65 | 2020 |
| Jungtinė Karalystė | 66 | 66 | 2021 |