Pastaruoju metu Kėdainių ligoninė susiduria su įvairiais iššūkiais ir pokyčiais, kurie paliečia tiek personalą, tiek pacientus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius įvykius, susijusius su šia gydymo įstaiga.
Personalo pokyčiai ir iššūkiai
Direktoriaus pasikeitimai: Per pastaruosius metus Kėdainių ligoninėje įvyko keletas vadovų pasikeitimų. Vasario mėnesį buvo pusmetis, kai ligoninė turėjo naują direktorę. Rugpjūčio 28-ąją VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigas pradėjo eiti Asta Šakickienė.
Tačiau spalio 25 diena buvo paskutinė direktorės darbo diena, o Kėdainių rajono savivaldybė buvo priversta skelbti naują konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Tvirtinant Kėdainių ligoninės ataskaitą meras Valentinas Tamulis rėžė, kad dabartinė šios įstaigos direktorė Edita Vaškevičienė į šias pareigas paskirta po daugelio metų pagaliau įvykus skaidriam konkursui. Pirmadienį Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje nuskambėjo žinia, kad VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė nuo š. m. birželio 4 d. nebedirbs Kėdainių ligoninėje.
Gydytojų trūkumas ir atlyginimai: Visoje Lietuvoje jau seniai garsiai kalbama apie tai, kad gydymo įstaigose trūksta slaugytojų. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi darbo skelbimais, skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje trūksta apie 100 slaugytojų. Tačiau Kėdainiai - išimtis ir gali pasidžiaugti, kad čia situacija visai kitokia. Kad atvyktų dirbti į rajoną, gydytojai užsiprašo ir 5-6 tūkst. eurų atlyginimo.
Kėdainių ligoninės pertvarkos: Paskutinius kelerius metus Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui vadovavusi Rimantė Hofmanienė ne tik nebevadovauja skyriui, bet Kėdainių ligoninėje apskritai beveik nebedirbs. Kaip sakė R. Hofmanienė, šiuo metu ji atostogauja, tačiau gavusi pasiūlymą dirbti kito miesto ligoninėje, jį priėmė.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Netektys: Dar viena netektis medicinos padangėje - mirė buvusi ilgametė ligoninės Gydytoja Valerija Milda Nadušauskienė. Gydytojos gyvybė užgeso 2023 m. birželio 7 d. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialinio tinklo paskyroje. 2020 m. gruodžio 20 d. mirė ilgametis Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas-traumatologas Romas Činčiukas.
Paslaugų prieinamumas ir pacientų patirtys
Akušerijos-ginekologijos skyriaus uždarymas: Kėdainiuose nuo gegužės neliko Akušerijos-ginekologijos skyriaus ir buvo tikinama, kad problemų dėl to nebus - visos 20 tūkst. rajono moterų esą gaus paslaugas kitose pasirinktose ligoninėse - Jonavoje arba Kaune. Tačiau realybė, deja, čia jau kitokia. Grįžta laikai, kai moterys gimdys namuose? Sveikatos apsaugos reforma, kuria naikinamos paslaugos rajoninėse ligoninėse, jau neša savo vaisius. Be abejonės, prie to prisidėjo kasmet apie pusę milijono eurų kainavusio Akušerijos-ginekologijos skyriaus uždarymas bei solidi suma iš savivaldybės biudžeto.
Pagalbos suteikimas: Patyrus traumą, ypač susižeidus vaikui, skubama į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau Kėdainiuose su šeima besisvečiavusi kaunietė netveria pykčiu - stipriai lūpą prasikirtusiai dukrai Kėdainių ligoninėje nebuvo suteikta reikalinga pagalba.
Pacientų dėkingumas: Kėdainių ligoninės Reanimacijos skyriaus darbuotojai nuolat sulaukia nuoširdaus pacientų dėkingumo.
Skausmo klinika: Kėdainių ligoninėje vos antrus metus veikianti Skausmo klinika lūkesčius pateisino su kaupu. Klinikoje lankytojų skaičius nuolat auga, maža to, į Kėdainiuose dirbančius specialistus kreipiasi ir gyventojai iš kitų, net didžiųjų, Lietuvos miestų.
Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės
Higienos problemos: Kėdainių ligoninės pacientai liko nemaloniai nustebinti, kai visai nebijodamas spiginančios šviesos iš už spintelės palatoje išlindo tarakonas. Įstaigos vadovas Kęstutis Skauminas neslepia - šią problemą žino, ligoninėje reguliariai vykdoma dezinfekcija.
Koronaviruso atvejai: Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje keliolikai pacientų nustatytas koronavirusas. Nors dauguma serga besimptome, lengva forma, keli pacientai iškelti į kitą skyrių, o du, pasak laikinai einančios pareigas Kėdainių ligoninės direktorės Ritos Kuodienės, nevakcinuoti pacientai mirė. Sekmadienį į Kėdainių ligoninę patekusiems dviems pacientams buvo nustatytas koronavirusas. Abu jie perkelti į Kauną, o vienos pacientės pirmasis tyrimas atėjo neigiamas. Jai liga nustatyta tik iš antro karto.
Finansinė situacija
Kėdainių ligoninė ilgus metus dirbo nuostolingai. Šiųmetėje pateiktoje ligoninės ataskaitoje matyti tai, kad ligoninė ėmė užsidirbti pinigų, sumažino nemažą dalį skolų.
Kitos aktualijos
- Smurto atvejai: Kėdainių policija trečiadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ligoninėje per naujuosius siautėjusio ir gydytoją pastūmusio paciento. Ankstyvą sausio 1-osios rytą - žiaurus smurto protrūkis Kėdainių ligoninėje. Neblaivus, agresyviai nusiteikęs vyriškis užpuolė gydytoją, o jį sutramdė tik policijos pareigūnai. Ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė tv3.lt pasakoja, kad toks atvejis - ne pirmas. Medikams nuolat tenka susidurti su tokiais iššūkiais.
- Ekstra gimdymas: Prieš šventes nuskambėjo žinia apie Kėdainių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje neeilinį įvykį - priimtą ekstra gimdymą. Pranešama, kad į Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių atvyko nėščioji, kuriai buvo nubėgę vandenys ir prasidėjusi gimdymo veikla.
- Hemodializės paslaugos: Gruodžio 1-ąją baigiasi ilgus metus trukusi hemodializę teikiančios įmonės „Diaverum klinikos“ patalpų nuomos sutartis su ligonine.
- Karščiai: Vietoje kondicionierių langai užtraukiami žaliuzėmis, daromi skersvėjai, drėkinamos marškos. Taip Kėdainių ligoninėje gelbėjamasi nuo karščio stengiantis nors kiek suteikti pacientams komforto kaitriomis dienomis.
Bendrosios praktikos gydymo įstaigų apžvalga Lietuvoje
Bendrosios praktikos gydymo įmonės Lietuvoje triskart rečiau rizikuoja patirti bankrotą, nei vidutiniškai visų kitų sektorių įmonės, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Dauguma gydymo organizacijų išsiskiria veiklos stabilumu, tačiau akivaizdūs poliariniai skirtumai - yra uždirbančių dešimtis milijonų eurų per metus, yra deklaruojančių nulines pajamas. Beveik 100 šio sektoriaus įmonių veikė nuostolingai.
2023 m. sausio duomenimis, Lietuvoje veikia 1223 bendrosios praktikos gydymo įmonės, teikiančios gyventojams medicinos priežiūros paslaugas. Dauguma jų turi uždarųjų akcinių bendrovių bei viešųjų įstaigų statusą, taip pat yra mažųjų bei komanditinių ūkinių bendrijų. Šią veiklą vykdančių įmonių skaičius išlieka stabilus ir nuo 2019 m.
Taip pat skaitykite: Apie naujos kartos slaugytojus
Didžiausios bendrosios praktikos gydymo įstaigos pagal darbuotojų skaičių:
- VŠĮ Kauno miesto poliklinika (1652)
- UAB „InMedica“ (1154)
- VšĮ „Centro poliklinika“ (986)
- UAB „Affidea Lietuva“ (915)
- VšĮ Antakalnio poliklinika (803)
- UAB „MediCA klinika“ (702)
- VšĮ Karoliniškių poliklinika (674)
- VšĮ Šeškinės poliklinika (592)
- VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (578)
- UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (554)
Didžiausios bendrosios praktikos gydymo įstaigos pagal pajamas (2021 m.):
- „InMedica“ (35,9 mln. Eur)
- „Affidea Lietuva“ (32 mln. Eur)
- „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (24,5 mln. Eur)
- „MediCA klinika“ (22,3 mln. Eur)
- „Artmedica“ (16 mln. Eur)
- „Northway medicinos centrai“ (14,8 mln. Eur)
- Bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema“ (10,2 mln. Eur)
- „Northway chirurgijos centras“ (8,8 mln. Eur)
- „Diaverum klinikos“ (8,7 mln. Eur)
- Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika (7,9 mln.)
Pagal darbuotojų skaičių didžiausių bendrosios praktikos gydymo įstaigų dešimtuką sudaro: VŠĮ Kauno miesto poliklinika (1652), UAB „InMedica“ (1154), VšĮ „Centro poliklinika“ (986), UAB „Affidea Lietuva“ (915), VšĮ Antakalnio poliklinika (803), UAB „MediCA klinika“ (702), VšĮ Karoliniškių poliklinika (674), VšĮ Šeškinės poliklinika (592), VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika (578) ir UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (554).
Įmonių pateikti duomenys rodo, kad tokioms gydymo įstaigoms dažniau vadovauja moterys, sudarančios beveik 60 proc. vadovų. Vidutinis vadovo amžius siekia 54,2 m., o vidutinis medicinos įstaigos veikimo amžius viršija 19 m. 2022 m.
Pagal 2021 m. gautas pajamas, didžiausių bendrosios praktikos gydymo įstaigų dešimtuką sudaro šios uždarosios akcinės bendrovės: „InMedica“ (35,9 mln. Eur), „Affidea Lietuva“ (32 mln. Eur), „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (24,5 mln. Eur), „MediCA klinika“ (22,3 mln. Eur), „Artmedica“ (16 mln. Eur), „Northway medicinos centrai“ (14,8 mln. Eur), bendra Lietuvos ir Vokietijos UAB „Lirema“ (10,2 mln. Eur), „Northway chirurgijos centras“ (8,8 mln. Eur), „Diaverum klinikos“ (8,7 mln. Eur), Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika (7,9 mln.
Tačiau tarp 2021 m. finansinius rezultatus deklaravusių įmonių beveik 30 per metus negavo nė 10 tūkst. 315 bendrosios praktikos gydymo įstaigų iki šiol nepateikė 2021 m.
Dauguma bendrosios praktikos gydymo įstaigų išsiskiria veiklos stabilumu - nuo 2001 m. Lietuvoje bankrutavo 30 tokio tipo organizacijų. 2023 m. sausio pradžioje aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 3,3 proc. įmonių, kai kituose sektoriuose šis rodiklis vidutiniškai Lietuvoje siekia 9,5 proc.
Pagal vėlavimo atsiskaityti riziką aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms priklauso 6,6 proc. Bendrosios praktikos gydymo įstaigos registruoja palyginti nedaug skolų - šiuo metu iš viso šiame sektoriuje užfiksuota 112 skolų, kurių suma sudaro beveik 300 tūkst. Eur. Praėjusių metų pradžioje registruotų skolų kiekis buvo panašus (106), tačiau bendra jų suma buvo daugiau kaip dvigubai mažesnė - 135,5 tūkst.
„Pandemija metė rimtą iššūkį gydymo paslaugų sektoriaus atstovams, dėl padidėjusios paklausos teko žaibiškai didinti darbuotojų skaičių - palyginti su 2019 m. jų skaičius ūgtelėjo 11 proc., atitinkamai augo ir veiklos sąnaudos. Pernai savo pajamas deklaravusios gydymo įstaigos 2021 m. kartu gavo beveik 416 mln. Eur pajamų - tai beveik trečdaliu daugiau nei 2020 m. (315 mln. Eur), pusantro karto daugiau nei 2019 m. (291 mln. Eur), ir kone dvigubai daugiau nei 2018 m. (236 mln.
Didžiausią pelną 2021 m. deklaravo privačios sveikatos priežiūros įstaigos:
- „InMedica“ (5,6 mln. Eur)
- „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (4,9 mln. Eur)
- „Northway medicinos centrai“ (3,5 mln. Eur)
- „Affidea Lietuva“ (2,9 mln. Eur)
- „MediCa klinika“ (2,9 mln. Eur)
- „Lirema“ (2,2 mln. Eur)
- „Diaverum klinikos“ (1,9 mln. Eur)
- „Northway chirurgijos centras“ (1,8 mln. Eur)
- „B. Braun Avitum“ (1,4 mln.
Nors dauguma pajamas deklaravusių gydymo įstaigų veikė pelningai, vis dėlto beveik šimtas iš jų 2021 m. patyrė nuostolių. Didžiausių nuostolių 2021 m. patyrė šios uždarosios akcinės bendrovės: „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ (56 tūkst. Eur), „Smėlynės šeimos ambulatorija“ (67 tūkst. Eur), „Medicinos centras” (73 tūkst. Eur), „Akmenės sveikatos centras“ (81 tūkst. Eur), „GK klinika“ (82 tūkst. Eur), „Kira LT“ (129 tūkst. Eur), „Medispa LT“ (153 tūkst. Eur), „Colagena“ (174 tūkst. Eur), „InnMed“ (349 tūkst. Eur) bei „Tavo profilaktika“ (399 tūkst.
tags: #diaverum #slaugytoja #atlyginimas