Jau dvylika metų Lietuvoje neįgaliesiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Ilgametė praktika parodė šių paslaugų reikalingumą bei jų efektyvumą. Profesinė reabilitacija - viena iš priemonių sėkmingai neįgaliųjų integracijai į visuomenę užtikrinti.
Neįgaliųjų integracija į visuomenę
Profesinės reabilitacijos priemonėmis padedama darbingumą praradusiems neįgaliesiems sugrįžti į darbo rinką ir visavertį gyvenimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos po to, kai medicininės reabilitacijos metu stabilizuojama neįgalaus asmens sveikatos būklė, atstatomas gebėjimas savarankiškai tvarkytis kasdienėje veikloje.
Diskusija Apie Profesinės Reabilitacijos Paslaugų Organizavimą ir Teikimą
Teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas pasiekti rezultatai bei šių paslaugų tobulinimo kryptys buvo aptartos šių metų gruodžio 11 d. vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Aktualūs profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo klausimai“. Diskusiją organizavo profesinės reabilitacijos metodinio centro funkcijas vykdanti VšĮ „Vilties žiedas“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į apskrito stalo diskusiją susirinko Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų atstovai. Apskrito stalo diskusija vyko Palangos reabilitacijos ligoninėje. Ši įstaiga buvo viena pirmųjų, pradėjusių teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems. Šiuo metu čia teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems su judėjimo-atramos aparato pažeidimais, sergantiems nervų ir kvėpavimo sistemų ligomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo funkcijos
„Sėkmingos medicininės reabilitacijos, neįgaliųjų grįžimo į normalų gyvenimą jau nebeįsivaizduoju be profesinės reabilitacijos“, - sakė VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninė“ direktorė Romantė Aleknavičienė. Įgyvendinant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus įstaigoje buvo profesinės reabilitacijos vykdymui pritaikyta aplinka, įrengti mokymo kabinetai, išplėstas profesinio mokymo programų, atitinkančių neįgaliųjų poreikius, spektras.
Dalyvavusių Asmenų Skaičius ir Įsidarbinimo Rodikliai
Dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2014 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 626 asmenys, 2015 m. - 711, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys. Profesinės reabilitacijos programoje dalyviams teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė pažymėjo, kad šiemet Lietuvoje įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą 73,7 proc. profesinės reabilitacijos programą baigusių neįgaliųjų, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau.
Tačiau didėjant dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje skaičiui, profesinės reabilitacijos centrai gali priimti nebe visus norinčius. Per šiuos metus jau yra pasiekti profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje su Lietuvos darbo birža nustatyti maksimalūs dalyvių skaičiai į paklausiausias mokymo programas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos sistemos analizė
Problemos ir Siūlymai
Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos susiduria ir su kita problema: paslaugų įkainiai yra per maži, nebeatitinka rinkos kainų. Šiai nuomonei pritaria ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai. „Vis dar girdime pasisakymų, kad profesinė reabilitacija - per brangi paslauga. Tačiau apie 50 proc. asmens profesinės reabilitacijos kainos sudaro neįgaliajam mokamai stipendijai skirtos lėšos“, - teigė A.Kandratavičienė.
Diskusijos metu profesinės reabilitacijos centrų atstovai paprašė Neįgaliųjų reikalų departamento kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl teisės aktų, reglamentuojančių profesinės reabilitacijos paslaugų kainos apskaičiavimą, pakeitimo, kuris leistų priartinti paslaugų įkainius prie rinkos kainų dydžio.
Kaip parodė profesinės reabilitacijos paslaugų centrų pateikta informacija, šiuo metu profesinės reabilitacijos dalyvių maitinimui, jų apgyvendinimui skiriamos lėšos daugiau kaip du kartus mažesnės už panašių paslaugų kainas kituose sektoriuose, pavyzdžiui, medicininėje reabilitacijoje.
Ko gi reikėtų, kad profesinės reabilitacijos programa nesustotų ties tuo, kas pasiekta, o būtų tobulinama toliau?
Kas yra profesinės reabilitacijos paslaugos?
Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė išsakė Lietuvos darbo biržos siūlymą organizuojant profesinės reabilitacijos paslaugas labiau įvertinti darbo rinkos poreikį. „Viena iš priemonių - trišalė sutartis tarp darbdavio, neįgalaus asmens ir darbo biržos. Trišalės sutartys galėtų būti įtrauktos į profesinės reabilitacijos teisinį reglamentavimą“.
Taip pat skaitykite: Profesinių mokyklų socialinės stipendijos
D. Jurkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad neįgalieji dar mažai naudojasi darbo biržos siūloma subsidijos verslui programa. „Šiemet buvo skirta 15 tūkst eurų paramos verslui programai, tačiau neįglieji šia galimybe naudojasi labai retai, jiems trūksta informacijos, gąsdina formalumai.
Profesinės reabilitacijos įstaigų atstovai siūlo pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir įvesti darbdaviams neįgalių asmenų įdarbinimo kvotas, kartu mažinant neįgaliuosius įdarbinančiųjų mokamų mokesčių naštą.
Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios VšĮ „Profesijų spektras“ direktorės Aldonos Baziliauskienės nuomone, bendradarbiavimas su darbdaviais turėtų būti žymiai platesnis. „Mes negalėsime užtikrinti profesinės reabilitacijos efektyvumo be darbdavių įtraukimo. Turime atgaivinti 2010 m. metais įsteigtos Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos veiklą, į ją įtraukti darbdavius, dalintis informacija, bendromis jėgomis siekti rezultato - ilgalaikio neįgalaus asmens įsitvirtinimo darbo rinkoje“ - siūlė A.Baziliauskienė. VšĮ „Profesijų spektras“ direktorė įsipareigojo artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl konfederacijos veiklos vystymo.
Profesinis Orientavimas
Nagrinėjama profesinio orientavimo neįgaliųjų profesinėje reabilitacijoje tema ypač aktuali, nes Lietuvoje jau ilgą laiką kreipiama dėmesio į jaunuolių profesinį orientavimą ir orientavimą karjerai organizacijose, o neskiriama deramo dėmesio darbingo amžiaus asmenų perkvalifikavimo problemoms, juo labiau neįgaliųjų, kaip specialiųjų poreikių grupės, profesinio orientavimo sričiai.
Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų visuma Lietuvoje vadinama profesiniu orientavimu, tačiau jis dažnai suprantamas gan skirtingai. Vieniems profesinis orientavimas reiškia mokiniui teikiamą patarimą, kuo būti ir kokią profesiją rinktis, kitiems - priemonę paskatinti mokinius rinktis profesinį mokymą arba aukštąjį mokslą, paklausią specialybę. Skirtingus požiūrius formuoja individualūs lūkesčiai ir istorinė šių paslaugų raida, be to, skirtinga profesinio orientavimo paslaugų apibrėžtis Lietuvos teisės aktuose.
Profesinis orientavimas
Skiriamos šios profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugos dalys: Neįgaliųjų profesinio orientavimo ir konsultavimo metodika leidžia asmeniui pasirinkti profesiją pagal jo norus, interesus, gebėjimus, profesijos reikalavimus, įsidarbinimo galimybes. Būtina organizuoti neįgalaus asmens galimybes atitinkantį profesinį rengimą.
| Metai | Dalyvavusių asmenų skaičius | Įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą | Išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau |
|---|---|---|---|
| 2014 | 626 | - | - |
| 2015 | 711 | - | - |
| 2016 | 778 | - | - |
| Šiais metais | 1007 | 73,7% | ~50% |
tags: #lukesciai #profesineje #reabilitacijoje