Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius kiekvienoje įstaigoje skirtas sunkiausiems pacientams, todėl savaime suprantama, kad laisvų lovų jame dažnai būna nedaug. Prancūzų mokslininkai atliko prospektyvinį tyrimą: buvo stebima 10 intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių įvairiose įstaigose, kelis kartus 45 dienas iš eilės stebėti visi į šiuos skyrius nusiųsti pacientai. Iš viso į tyrimą įtraukti 1762 ligoniai, 430 iš jų po to atmesti, kadangi jų būklė buvo arba pernelyg gera gydymui šiuose skyriuose, arba prognozė buvo vienareikšmiškai bloga. Iš likusių pacientų 1139 buvo paguldyti į skyrių nedelsiant, 193 nepateko į skyrių arba buvo paguldyti vėliau. Šios pacientų grupės lygintos tarpusavyje vertinant mirtingumą po 29 ir po 60 dienų. Nedelsiant paguldytų į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių pacientų mirtingumas buvo mažesnis tiek po 29, tiek po 60 dienų, šis skirtumas išliko ir statistiškai atmetus visus kitus faktorius.
Šio tyrimo rezultatų įdomumo kiekiai rodo, kaip svarbu sprendimų priėmimo laiko aspektas ir lovų prieinamumas intensyviosios terapijos skyriuje. Klaipėdoje irgi pasitaiko, kad pritrūksta laisvų lovų Reanimacijos-anesteziologijos skyriuje; „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės reanimatologė Milda Laurinaitytė. Skyrius turi 9 lovas, bet kiek pacientų per metus paguldoma, gydytoja negalėjo tiksliai nurodyti. Tais atvejais, kai kritinės būklės pacientui šiame skyriuje vietos nepakanka, sprendžiama, kurį iš labiau sustiprėjusių pacientų perkelti kitur. Ar pacientą guldyti į Reanimacijos skyrių, portalo pašnekovės teigimu, sprendžia ne vienas gydytojas. Sprendimas priimamas bendru pacientą gydančių specialistų susitarimu.
Paprašyta pakomentuoti prancūzų atlikto tyrimo rezultatus, gydytoja sutiko, jog esant kritinei sveikatos būklei pacientui naudingiau, jei jis nedelsiant būtų paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių, tačiau pabrėžė, jog ir per ilgas užsigulėjimas šiame skyriuje sveikatos neprideda. „Viskas turi savo ribą, - sakė M. Laurinaitytė. - Atsiranda tikimybė užsikrėsti nozokomialine infekcija, anksčiau vadinta hospitaline. Tai yra antibiotikams atspari flora“.
Šio tyrimo tikslas - įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą darbo vietoje. Tyrimo uždaviniai: nustatyti pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius gydytojams ir slaugytojams bei palyginti jų sąsajas su sveikata. Tyrimo metodai: 2020 m. vasario mėn. gautas bioetikos leidimas (BEC-MF-265). Vasario-kovo mėn. atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Dalyvavimas savanoriškas. Tyrimo imtis - n=296 respondentai (atsako dažnis 86%). Duomenų statistinei analizei - SPSS 20.0. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrintos chi-kvadro kriterijumi (χ2). Ryšių įvertinimui - Spearmano koreliacijos koeficientas r. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kuomet p<0,05.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 37,5 proc. gydytojų (n=111) ir 62,5 proc. slaugytojų (n=185). Respondentų patiriamo streso lygis darbe yra vidutinis (gydytojų vidurkis 3,26 balai, slaugytojų 3,25 balai). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų streso lygio darbe nenustatėme. Pagrindiniai profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė. Gydytojų darbo kontrolė priklauso nuo lyties, o slaugytojų santykiai darbe - nuo darbo stažo. Respondentų amžius neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais bei vadovo parama; slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Taip pat, respondentų darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe. 50 proc. gydytojų ir 57 proc. slaugytojų savo sveikatą vertino gerai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų sveikatos vertinimo nenustatėme. Subjektyvi sveikata priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Fizinė sveikata didesnė nei psichinė; skirtumas statistiškai reikšmingas. Fizinė sveikata priklauso nuo amžiaus, o psichinė nuo darbo stažo. Psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai - su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama).
Taip pat skaitykite: Atsidavimas Santariškių reanimacijoje
Išvados: Profesinio streso lygis respondentų yra vidutinis. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys stresą darbe gydytojams ir slaugytojams, - aukšti darbo reikalavimai, mažas darbo kontrolės lygis ir įtempti santykiai darbe. Dauguma respondentų vertina savo sveikatą gerai; subjektyvi sveikata priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Psichinė sveikata blogėja esant dideliems darbo reikalavimams. Slaugytojų profesija yra viena iš labiausiai patiriančių stresą, kuriai keliami dideli profesiniai reikalavimai: reikia gebėti dirbti komandoje, teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas bei prižiūrėti pacientus visą darbo laiką. Ilgalaikis stresas mažina fizinę ir psichinę sveikatą, didina nerimo ir išsekimo riziką.
Remiantis tyrimu, streso mažinimui svarbu užtikrinti pakankamą resursų prieinamumą ir komandinį palaikymą, skatinti efektyvų pacientų gydymo planų komunikavimą, taip pat diegti intervencijas, kurios pagerintų darbo kontrolę ir socialinę paramą kolektyve.
Tinkamos intervencijos ir praktiniai patarimai
Siekiant sumažinti streso lygį, rekomenduojama:
- pagerinti darbo organizavimą ir personalo planavimą;
- skirti dėmesio komandiniam palaikymui ir konfliktų sprendimui;
- stiprinti vadovavimo paramą ir kolegų tarpusavio pagalbą;
- užtikrinti pakankamą resursų ir įrangos prieinamumą;
- diegiant prevencines priemones skatinti psichinės sveikatos išsaugojimą (poilsio įpročiai, psichologinė pagalba, stresą mažinančios technikos).
Taip pat svarbu stebėti nozokomialinių infekcijų riziką, kadangi užsikrėjęs pacientas gali papildomai kelti įtampą tiek slaugytojams, tiek gydytojams.
Streso valdymas: naudingas jūsų sveikatai
Turima literatūra rodo, kad slaugytojų patiriamas psichosocialinis stresas turi ilgalaikių pasekmių: prastėja fizinė ir psichinė sveikata, didėja nerimo, išsekimo ar depresijos rizika. Todėl prevencinės priemonės ir darbinės sąlygos yra kertiniai veiksniai siekiant išsaugoti sveikatą ir darbo efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo padėjėjo teisės
| Veiksnys | Svarba streso lygiui | Paskirtis intervencijoms |
|---|---|---|
| Darbo reikalavimai | aukštas | didinti darbo valandų valdymą, prioritetų nustatymą |
| Darbo kontrolė | maža | bendrų sprendimų įgyvendinimas, pacientų gydymo planų dalyvavimas |
| Santykiai darbe | įtempti | komandos formavimas, konflikto valdymas |
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užtikrinant laisvas lovas ir ankstyvą gydymo pradžią intensyviosios terapijos skyriuose, mažėja mirtingumo rodikliai ir didėja gydymo kokybė pacientams, o kai kuriais atvejais laikinas perkelimas gali būti būtinas, kad įstaiga išlaikytų galimybę gydyti kritines būkles.
Taip pat skaitykite: Priežiūra intensyvios terapijos skyriuje
tags: #reanimacijos #skyrius #slaugytoju #patiria #as #stresas