Ruduo ateina tyliai, pripildydamas pasaulį šiltais atspalviais ir kviesdamas mus atsigręžti į save. Šiuo laikotarpiu mes, socialiniai darbuotojai, dažniau susimąstome apie savo profesiją, darbo prasmę ir įtaką kitų gyvenimams.
Kasdienio darbo realybė ir profesijos prasmė
Dirbu socialine darbuotoja jau devynerius metus, o pastaruosius penkerius - kaip atvejo vadybininkė. Per šį laiką supratau, kad ruduo simbolizuoja ne tik gamtos pokyčius, bet ir gyvenimo sudėtingumą. Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą.
Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn. Kiekviena šeima turi savo istoriją, savo skausmą, savo viltį. Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas.
Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus. Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje. Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis.
Sunkumus patiriančios šeimos ir socialinio darbo specifika
Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra svarbi ir jautri socialinio darbo sritis, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms įveikti socialinius, psichologinius ir ekonominius sunkumus bei sudaryti sąlygas visaverčiam jų funkcionavimui visuomenėje. Sunkumus patiriančios šeimos - tai šeimos, susiduriančios su kompleksinėmis socialinėmis problemomis, tokiomis kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, vaikų nepriežiūra, psichologiniai sunkumai ar socialinė atskirtis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tokiose šeimose dažnai trūksta tarpusavio ryšio, emocinio saugumo, bendravimo su giminėmis ar bendruomene. Tėvai neretai nesugeba tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais, o tai neigiamai veikia vaikų raidą. Vaikai tokiose šeimose dažnai patiria nesaugumo jausmą, stokoja būtiniausių gyvenimo sąlygų, patiria emocinį ar fizinį smurtą, o kartais ir seksualinę prievartą.
Svarbu suprasti, kad visos sunkumus patiriančios šeimos nėra vienodos - kiekviena jų susiduria su skirtingais iššūkiais, todėl reikalinga individualizuota socialinė pagalba. Socialinio darbuotojo veikla orientuota į pagalbos teikimą, šeimos stiprinimą ir įgalinimą. Socialinis darbuotojas turi būti pagalbininkas, gebantis suprasti kliento situaciją, užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, bendradarbiauti planuojant pokyčius.
Praktiniai pavyzdžiai iš darbo su jaunimu
Donatas Nagumanovas Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ dirba daugiausia su jaunuoliais iš globos namų, kurie jau nebesimoko, bet dar nedirba. „Man tai vis dar nėra lengva. Nuolatos jaučiu pasipriešinimą ir turiu įrodinėti, kad žmogus man rūpi ir noriu jam gero“, - pranešime žiniasklaidai atvirauja jis.
Nuo pirmųjų susitikimo minučių Donatas bando jaunuoliams įrodyti, kad jie yra saugūs, nepalikti likimo valiai, o suaugusiaisiais galima pasitikėti. Ir kad jis - vienas tokių patikimų žmonių. „Dažniausiai tai yra jaunuoliai, kurie neturi jokių socialinių ryšių, stiprių santykių, į kuriuos galėtų atsiremti. Dažnas jaunuolis, su kuriuo bendrauja D. Nagumanovas, nepažįsta savo emocijų, nemoka jų įvardinti, todėl paprasčiausias kelias - išlieti jas per agresiją."
Lengviausia atsidurti gatvėje, jeigu su tokiomis problemomis susiduriantys žmonės laiku negauna pagalbos, nepradeda pasitikėti suaugusiaisiais, tiesiausias kelias jiems - į gatvę, kur jie pasijaučia esantys svarbūs, užmezga ryšius, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Emocinė našta, stresas ir profesinis perdegimas
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti, o dažnai reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti.
Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio.
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos. Nepastovios ar neaiškios darbo ribos socialinį darbuotoją gali „išmušti iš vėžių“ ir pastūmėti į „perdegimą”. Nuolatinis nuovargis, ilgalaikis stresas, sumažėjusi motyvacija, empatijos stoka - visa tai neigiamai veikia ir šalia esančius žmones, todėl socialiniame darbe būtinos intervizijos.
Įveikos priemonės ir prevencija
Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Streso valdymas socialiniame darbe nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias, kartais, socialinis darbuotojas priima per suasmenintai ir reaguoja per jautriai. Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmes ir patiriamo streso įveikos galimybes.
Profesijos prestižas, atlyginimas ir darbuotojų trūkumas
Vis dėlto socialinio darbo profesijos prestižas auga. Pastaraisiais metais į socialines tarnybas ateina daug profesionaliai apmokytų jaunuolių, kurie moka dirbti su į keblią gyvenimo situaciją patekusiais piliečiais. Dėl daugybės objektyvių veiksnių socialinio darbo profesijos prestižas yra prieštaringas. Visų pirma, dėl mažo darbo užmokesčio, neadekvataus pastangoms padedant gyvenimiškas problemas išgyvenantiems žmonėms.
Tiek patys socialiniai darbuotojai, tiek gyventojai supranta, kad socialinio darbo profesijos atstovai susiduria su labai sudėtingu klientų kontingentu, susiduria su profesine rizika, patiria psichologinę įtampą, dažnai yra linkę į profesinį perdegimą. Tačiau daugelio jų atlyginimas prilygsta mokamam už nekvalifikuotą darbą. Socialinio darbo profesijos prestižas tam tikro skaičiaus žmonių akyse yra žemas ir dėl jos sudėtingumo, didelių fizinių ir psichinių jėgų darbo sąnaudų, poreikio nuolat susisiekti su daugelio sunkių problemų „nešėjais“ ir dažnai žmonių tragedijos.
Antra problema - mažas skaičius žmonių, norinčių tęsti mūsų darbą. Trečias profesijos sunkumas - profesinis perdegimas. Bendraudamas su disfunkciniais, stresą patiriančiais, kenčiančiais žmonėmis, už kurių sveikatą ir gyvybę socialinis darbuotojas neša moralinę atsakomybę, darbuotojas dažnai atsiduria stresinėje situacijoje. Ir tik stipri asmenybė gali „įjungti“ savisaugos mechanizmą.
Ką daryti, norint kelti prestižą ir pritraukti specialistus
Norėdami sustiprinti savo profesijos prestižą, socialiniai darbuotojai patys turi jausti pasididžiavimą savo darbu ir jo rezultatais, ginti profesines vertybes ir profesijos veiklos pagrindus tarp kolegų kituose socialinės srities sektoriuose. Socialinio darbo profesijos dalykai įneša realų indėlį į valstybės ir visuomenės gerovę užtikrinant esminius socialinius poreikius - socialinės apsaugos, socialinės sanglaudos, socialinės sveikatos ir gerovės, socialinio vystymosi srityse. Būtent tai yra pagrindinis pagrindas visuomenėje palaipsniui vis labiau pripažinti socialinio darbo svarbą, darbo patrauklumą socialinėje srityje ir profesijos prestižo augimo garantą.
6 socialinio darbuotojo pokalbio klausimai ir atsakymai (kaip sėkmingai pasirodyti socialinio darbuotojo pokalbyje)
Švietimas, kvalifikacija ir profesinis tobulėjimas
Reikia baigti socialinio darbo arba artimos srities bakalauro studijas. Praktika studijų metu - svarbi dalis: atlikti praktiką įvairiose socialinėse įstaigose, tokiuose kaip vaikų namai, senelių globos namai ar priklausomybės turinčių asmenų reabilitacijos centrai. Po bakalauro studijų galima gilinti žinias ir įgūdžius, pasirinkus specializaciją. Pavyzdžiui, tai gali būti darbas su vaikais, senjorais, žmonėmis su negalia ar priklausomybėmis sergančiais asmenimis.
Kai kuriose šalyse socialiniams darbuotojams reikalingos licencijos arba sertifikatai, kad galėtų praktikuoti savo darbą. Baigus studijas ir įgijus reikiamą kvalifikaciją, socialinis darbuotojas pradeda dirbti pasirinktoje srityje.
Įvairios socialinio darbo sritys ir prevencinės priemonės
Socialiniai darbuotojai gali dirbti įvairiose srityse ir organizacijose, tačiau kai kurie pasirenka dirbti kaip laisvai samdomi darbuotojai. Laisvai samdomas socialinis darbuotojas teikia paslaugas pagal sutartį, dirbdamas su įvairiomis organizacijomis, vyriausybinėmis institucijomis ar asmeniniais klientais. Dažniausiai tai apima konsultacijas, projektų valdymą ar psichosocialinę pagalbą.
Socialinio darbo su sunkumus patiriančiomis šeimomis seniūnijose apima kompleksines veiklas - mokymus, renginius, prevencines akcijas, savanorystę ir šeimų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą. Buvo suorganizuoti mokymai sunkumus patiriančioms šeimoms, siekiant suteikti žinių apie priklausomybių žalą ir pagalbos galimybes. Mokymai skirti bendruomenės nariams. Aptarta, kaip krizės ir socialinės rizikos veiksniai pažeidžia šeimos pusiausvyrą ir trukdo sėkmingam funkcionavimui.
Komandinė parama, intervizijos ir darbo aplinka
Nedėkingas darbas? Ne! Kokia laimė, kai viskas pavyksta, ką norėjau padaryti, yra padaryta! Paaiškėjo, radau, pasiekiau! Atnešu gerų naujienų į savo globotinių namus ir girdžiu padėkos žodžius. Jie mane myli, tiki manimi, pasitiki manimi.
Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jūs. Orientuokitės į problemų sprendimą. Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
Jų metu susitikę socialiniai darbuotojai dalinasi savo patirtimi, idėjomis ir iššūkiais, atranda bendrų patirčių, galimų problemų sprendimų būdus. Svarbų vaidmenį atlieka ir supervizijos socialinių darbuotojų rate, jos padeda refleksuoti savo praktiką, spręsti problemas ir tobulinti savo įgūdžius. Taip pat svarbi atostogų kultūra, kolegų bei vadovų parama.
Visuomenės požiūris ir nuomonės tyrimo rezultatai
Visuomenės nuomonės tyrimas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter tyrimai“ apklausė 1013 respondentų. Kad socialinis darbas visuomenei naudingas arba labai naudingas, teigia 69 proc. apklaustų respondentų. Socialinis darbas nėra nei naudingas, nei nenaudingas 26%, socialinis darbas nenaudingas 5%.
| Teiginys | Procentas respondentų |
|---|---|
| Socialinis darbas naudingas arba labai naudingas | 69% |
| Socialinis darbas nėra nei naudingas, nei nenaudingas | 26% |
| Socialinis darbas nenaudingas | 5% |
60 proc. respondentų teigė žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje, gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Nuomonės, kad socialinis darbas visuomenei yra labai naudingas, dažniau laikosi 26-35 metų respondentai ir aukščiausių pajamų grupės atstovai. Iš susidūrusiųjų didelę naudą įžvelgė 29 proc. žmonių, iš nesusidūrusiųjų - 20 proc.
Motyvacija, iššūkiai ir profesijos prasmė
Manęs dažnai klausia, kodėl pasirinkau būtent šią - socialinio darbuotojo - profesiją? Žvelgdama pašnekovui į akis jaučiuosi kaip egzamine, tik gyvenimo egzamine. Atsakau, esu tikra, kad tai - mano profesija. Kokia yra socialinio darbuotojo profesija? Sunku? - Taip. Gali būti taip sunku, kad kartais norisi viską mesti, išvykti atostogų ir užsimiršti. Bet ateina laikas ir tu pradedi ilgėtis mielų senjorų, nerimauti dėl jų sveikatos.
„Suvokiau, kad nenoriu švaistyti savo talento ir gebėjimų dirbdamas biure - noriu išnaudoti savo potencialą. Ir tuomet jaučiau, kad gal man visai pavyktų“, - sako Donatas. Ir pavyksta jau 13 metų. Labiausiai nenuleisti rankų ir toliau padėti žmonėms jį motyvuoja Alternatyvaus mokymosi centre supanti komanda.
Socialinio darbuotojo profesijos privalumas, jos prestižas suteikia moralinį pasitenkinimą ir savo poreikio bei reikšmingumo pajautimą, kuris yra svarbus žmogaus gyvenime. Yra profesijų, kurios neatneša didelio kapitalo, bet yra reikalingos ir paklausios visuomenei. Ir viena iš šių profesijų yra socialinis darbuotojas, kuris šiuolaikinėje visuomenėje atlieka didelį vaidmenį.
tags: #socialinio #darbuotojo #minusai