Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Ji gali būti teikiama visose medicinos įstaigose, kai reikia kančios mažinimo ir psichologinio, socialinio bei dvasinio palaikymo. Tačiau svarbiausia - niekada nepamiršti pacientų orumo ir teisės būti išgirstiems.
Kas sudaro paliatyviąją pagalbą?
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigai - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvioji pagalba nėra vien vaistai; čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Paslaugų rūšys ir jų teikimo vietos
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus: liga progresuoja ir pavojinga gyvybei arba gydymo galimybės išnaudotos (išskyrus tam tikras chemoterapijos ar kaip kitų gydymo formų indikacijas). Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba yra skirta ne slaugos paslaugoms namuose, o pacientams, kuriems reikia ambulatorinės pagalbos planinės priežiūros. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą: ambulatorinę pagalbą teikia specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas). Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, bet jie gali grįžti į namus vakarais. Komandas koordinuoja slaugytojas. Jei reikia, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ (atsižvelgiant į indikacijas). PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, jeigu ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Specialistų komanda ir paslaugos namuose
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimas namuose gali būti atliekamas, išskyrus atvejus, kai pacientas gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Dienos stacionaro paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, o komandos darbą koordinuoja slaugytojas, įtraukiant, kai reikia, kitus specialistus (slaugytojo padėjėją, socialinį darbuotoją, psichologą, kineziterapeutą). Pagal poreikį gali būti įtraukiamas ir ASPĮ. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir įgyvendinimas vykdomas vadovaujantis Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimais ir juos apmokančiomis ligonių kasomis. Šias paslaugas PSD apdraustiems pacientams apmoka ligonių kasa, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 įstaigas, kuriose galima gauti šias paslaugas.
Reabilitacijos aspektai paliatyviosios pagalbos kontekste
Skyriuose taikomos reabilitacijos priemonės: kineziterapija, fizinė terapija, masažai, gydomojo masažo ir kineziterapijos metodai bei modernios slaugos priemonės (funkcinės lovos, priešpraguliniai čiužiniai su kompresoriais, kėlimo platformos, braižytos rekonstrukcijos). Taip pat vykdoma biosocialinių funkcijų atkūrimo veikla: masažas, kineziterapija, ultragarso terapija, elektrostimuliacija ir kt. Slaugos paslaugos vertinamos kas 30 dienų, siekiant užtikrinti aktualiausius poreikius. Jei pacientui taikoma dvasinė pagalba - teikiama pagal poreikį. Skyriuje dirbantis kolektyvas veikia komandiniu principu, teikdamas personalizuotas paslaugas nuo atvykimo iki išrašymo ar mirties. Tad paliatyvioji pagalba skyriuje apima medicininę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą, užtikrinant pacientų orumą ir savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Specialūs regioniniai pavyzdžiai
Šilutės ligoninėje nuo 2021 metų teikiamos stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos kaip dalis bendrojo skyriaus palaikomojo gydymo ir slaugos modelio. Ten dirba 27 darbuotojai, o turi 2 paliatyvios pagalbos lovas. Teikiamos paslaugos visą parą visomis savaitės dienomis. Licenciją šiai sričiai suteikė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pagrindinis tikslas - padėti pacientui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus ir išlaikyti kokybišką gyvenimą, taip pat suteikti paramą šeimai. Panašiai rengiantis aptarti paliatyviosios pagalbos principus pasauliniu mastu, skaičiuojama, kad kasmet paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozės Lietuvoje rodo, kad paliatyviosios pagalbos poreikis augs laikui bėgant, o didesnės problemos tiksliai atspindi regioninį kontekstą ir ligoninių iššūkius.
Esant poreikiui, pacientams gali būti reikalinga smegenų ir nervų sistema susijusi pagalba, taip pat paminėtosios paslaugos gali būti išplėtotos į atskirus padalinius. Paskutinės gairės pabrėžia ankstyvą paliatyviąją priežiūrą kaip būdą pagerinti gyvenimo kokybę, mažinti nerimą ir depresiją bei skatinti geresnį komunikavimą su gydytojais. Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais, o pirminė pagalba dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos. Akcentuojamas komandos darbas ir sklandus paslaugų tęstinumas, įtraukiant artimuosius į sprendimų priėmimą.
Hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena švenčiama spalio mėnesį, o praktikoje akcentuojama, kad paliatyvioji pagalba turi būti teikiama pagal poreikį ir tęsiama viso gydymo proceso metu. Lietuvoje Šilutės ligoninės patirtis ir regioniniai duomenys rodo, kad poreikis šioje srityje yra aktualus ir nuosekliai didėja, o įstaigos turi veikti komandiškai, užtikrinant kokybišką palaikomąją priežiūrą tiek pacientams, tiek jų šeimoms.
Praktiniai aspektai skyriaus darbe
- Nustatomas paciento slaugos poreikis ir sudaromas slaugos poreikio nustatymo klausimynas.
- Komanda įtraukia gydytoją, slaugytoją, socialinį darbuotoją, psichologą, kineziterapeutą ir kt.
- Praktinėje veikloje naudojamos modernios slaugos priemonės ir reabilitacijos metodai.
- Pacientų ir artimųjų emocinės bei dvasinės pagalbos teikimas, savanorių ir bendruomenės įtrauktis.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
tags: #reabilitacijos #paslaugos #slaugos #skyriuje