Džonas Rolsas (John Rawls), vienas iškiliausių XX a. politikos filosofų, ne tik pasiūlė “teisingumo kaip sąžiningumo” teoriją, bet ir išsamiai analizavo pilietinio nepaklusnumo ir socialinio pasipriešinimo problemas šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje. Jo atliktas tyrimas lemtingai paveikė vakarietišką politinės filosofijos diskursą ir tapo atskaitos tašku daugeliui svarstymų apie teisę, dorovę, pilietinį paklusnumą ir maištą.
Džono Rolso gyvenimo faktai ir filosofinės ištakos
Rolsas gimė Baltimorėje, Merilande. Studijas pradėjo 1939 m. Prinstono universitete, kur 1943 m. įgijo bakalauro laipsnį humanitarinių mokslų srityje. Buvo susidomėjęs religija ir net mąstė apie dvasininko kelią. 1943-1946 m., Antrojo pasaulinio karo metu, jis paskirtas pėstininku tarnavo Ramiojo vandenyno regione. Po patirtų karo siaubų tapo ateistas, nusivylė karo tarnyba, atsisakė vykdyti tolimesnius įsakymus. Grįžęs studijas pratęsė tame pačiame Prinstono universitete, kur įgijo filosofijos magistro laipsnį, 1950 apgynė disertaciją moralės filosofijos srityje. Nuo 1962 metų iki pensijos buvo Harvardo universiteto politinės filosofijos profesorius.
Teisingumo teorija kaip pagrindinė Rolso minties ašis
Didžiausio atgarsio susilaukęs Rolso veikalas - „Teisingumo teorija“ (A Theory of Justice), išleistas 1971 m. „Teisingumas yra pagrindinė visuomeninių institucijų vertybė, kaip kad tiesa - pagrindinė minties sistemų vertybė.“ Rolsas oponavo utilitarizmui kaip moralės teorijai, kurios tikslas didžiausias laimės kiekis kuo didesniam žmonių skaičiui. Jo nuomone, teisingumas reikalauja, kad asmens teisės būtų neliečiamos ir negali būti paaukotos dėl visuomenės gerovės. Jis taip pat atskleidė, kad teisingume negalioja principas, jog blogesnė padėtis mažumai kompensuojama didesniu gėriu daugumai.
Nežinojimo šydas ir socialinio sutarties principai
Teisinga yra ta socialinė santvarka, dėl kurios piliečiai patys dorai susitarė. Nežinojimo šydas iš individų atima individualumą tokiu mastu, kad jie būtinai priims sutartinį sprendimą, kuris remiasi tik jų suinteresuotumu gauti kuo didesnę socialinių gėrybių dalį. Teisingumo garantuojamos teisės nepriklauso nuo politinių sandėrių ar visuomeninių interesų išskaičiavimo. Rolsas visose savo teorijose pabrėžė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teisingumu pagrįstą neliečiamybę, už kurią negali būti svarbiau net visuomenės gerovė.
Pilietinio nepaklusnumo samprata ir istorinės paralelės
Straipsnyje aptariami svarbiausi pilietinio nepaklusnumo problemos demokratinėje valstybėje analizės šiuolaikinėje teisės filosofijoje rezultatai. Apžvelgiama pilietinio nepaklusnumo formų raida ir jų šiuolaikinė įvairovė - nuo Henry David Thoreau laikų iki šiuolaikinių bandymų naudotis kibernetine erdve pilietiniam nepaklusnumui reikšti. Analizuojama pilietinio nepaklusnumo sąvoka, jo skirtumai nuo atsisakymo ir vengimo dėl sąžinės motyvų, pagrindiniai požiūriai, susiję su įstatymo ir moralinio įsitikinimo konfliktu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Įstatymo ir moralinio įsitikinimo konfliktas
Ypatingas dėmesys skiriamas klausimui, ar pareiga paklusti įstatymui gali būti laikoma moraline pareiga ir kaip pilietinio nepaklusnumo vertinimas priklauso nuo tos pareigos pagrindimo būdo. Idėja, kad paklusnumas įstatymui yra moralinė pareiga, kritiškai nagrinėjama, priimant J. Feinbergo išvadą, kad toks paklusnumas nėra nei „prima facie“ pareiga, nei gali būti išvedamas iš kitų moralinių pareigų. Rolsas tvirtina, jog „vienintelis atvejis, kai pateisinama klaidinga teorija, yra tada, kai nėra geresnės teorijos; analogiškai neteisingumas toleruotinas tik tada, kai jis būtinas norint išvengti didesnio neteisingumo.“
Pilietinio nepaklusnumo sąlygos liberaliame demokratiniame gyvenime pagal Rolsą
J. Rawls’ požiūriu, svarbiausia, kad demokratinėje visuomenėje gali egzistuoti fundamentalios vertybinės, religinių ar kitų įsitikinimų skirtumai, todėl svarbiausia užduotis yra rasti pagrindinius visuomeninio sutarimo kriterijus. Tokius kriterijus, kurie glūdi sveikame prote (common sense), ir demonstruoja, jog teisingumas garantuojamas ne įvairių grupių politiniais sandėriais, o realiomis, visuomenei priimtinomis normomis. Teisingumas kaip sąžiningumas reikalauja, kad principai, reguliuojantys visuomenę, būtų pasirinkti tarpusavio sutarimu, siekiant maksimalaus pranašumo kiekvienam nariui ir lygių teisių užtikrinimo.
Pilietinis nepaklusnumas ir socialinės tvarkos tęstinumas
J. Rawls' nuomone, tikrasis politinės filosofijos demokratinės visuomenės kultūroje uždavinys yra atskleisti, suformuluoti ir padėti suvokti esmingesnius galimo sutarimo kriterijus. Rolsas pabrėžia, kad esminė teisingumo kaip sąžiningumo funkcija yra stabilumo užtikrinimas - principai turi būti tokie, kad piliečiai būtų moraliai pasirengę jų laikytis ir laikytų juos teisingais. Susitarimas dėl pagrindinių teisių, laisvių ir institucijų leidžia ilgainiui užtikrinti gilų socialinį integralumą ir mažina socialinių konfliktų riziką.
Rawlsas apie viešumą ir teisės viešpatavimą
Rawls taip pat pabrėžia viešumą kaip sąžiningumo aspektą: „visi piliečiai pripažįsta, kad bazinė struktūra yra teisinga, viešieji reikmenys, sprendimai ir valdymo procesai turi būti atviri visuomenės kontrolei bei viešumui.“ „Vieša politinio gyvenimo situacija: nieko nereikia slėpti“ - tai leidžia sumažinti manipuliavimo, slaptų suokalbių ar slapto dominavimo riziką ir užtikrina viešą bei skaidrų politinių procesų legitimumą.
Moralinis pasipriešinimas: ribos ir piliečių atsakomybė
Rawlsas skiria pilietinį nepaklusnumą nuo kitų pasipriešinimo teisėtai valdžiai formų - pvz., kriminalinio nusikaltimo ar sąžiningo atsisakymo paklusti (conscientious refusal). Pilietinis nepaklusnumas, pasak Rawlso, yra viešas, net smurtinis, tačiau pagrįstas sąžiningais motyvais ir tikslais bei pabrėžtinai orientuotas į diskusiją ir pagarbą teisėtvarkai bei demokratiniams principams. Tokie veiksmai dažnai pasireiškia tada, kai negalima tikėtis įstatymų pakeitimo įprastinėmis konstitucinėmis priemonėmis dėl vyraujančio neteisingumo arba ilgai užtrukusių reformų trukdžių.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Lectio Prima 2015-2016 | Nefilosofiniai pasvarstymai apie filosofiją
Pilietinis nepaklusnumas ir socialinis pasipriešinimas šiandien
Pilietinio nepaklusnumo strategijos šiandien evoliucionuoja - šiuolaikinės technologijos leidžia naujas pasipriešinimo formas, tokias kaip protestai kibernetinėje erdvėje. Straipsnyje išskiriamos ir apžvelgiamos šiuolaikinės šios reiškinio tendencijos, tokios kaip protestai, akcijos, socialinių tinklų kampanijos. Tačiau pagrindinė jų paskirtis išlieka ne pasipriešinti dėl pasipriešinimo, bet viešai ir etiškai atkreipti dėmesį į esminius neteisingumus bei reikalauti demokratinių permainų.
Rolso perspektyva: pilietinio nepaklusnumo svarba liberalizmo ir demokratijos stiprinimui
Pilietinis nepaklusnumas Rawlso teorijoje yra ne tik moralinė, bet ir socialinė svarbi veikla - tuo jis skiriasi nuo anarchistinio pasipriešinimo ar patrankinio įstatymo laužymo. Ši veikla yra esminis instrumentas tais atvejais, kai valstybės institucijos praranda legitimumą ir nebėra realių galimybių jas atkurti tradicinėmis priemonėmis. Rolsas pabrėžia, kad pilietinis nepaklusnumas turi prisidėti prie gilesnio susitarimo dėl teisingumo principų visuomenėje ir stiprinti pagrindines demokratines vertybes.
Liberalizmo pagrindai ir sutarimo galimybės
Pilietinis nepaklusnumas kaip teisinės valstybės ir liberalių vertybių išbandymas Rawlso teorijoje rodo, kad tikroji demokratinė tvarka gali būti stabili tik tada, jei išlieka galimybė teisėtai abejoti egzistuojančia teisės ar politikos eiga, o konfliktai sprendžiami ne jėga, o argumentu ir viešu, diskusijomis pagrįstu sutarimu. Rolso nuomone, demokratinio gyvenimo tęstinumas užtikrinamas nepertraukiamu bendru sutarimu, kurį grindžia viešas apmąstymas ir nuolatinis vertinimas.
Santrauka ir reikšmė šiuolaikinėms diskusijoms
Džono Rolso idėjos yra reikšmingos diskutuojant apie pilietinį nepaklusnumą ir socialinį pasipriešinimą šiuolaikinėje visuomenėje. Jo teorijos leidžia fundamentaliai apmąstyti, kada pilietinis nepaklusnumas tampa moraline ir politine būtinybe, kaip reikia vertinti teisės ir moralės konfliktus bei kaip išsaugoti socialinę tvarką, pagrįstą pagarba, lygybe ir viešumu. Rolso darbai - neatskiriama šiuolaikinio teisinio ir politinio mąstymo dalis.
- Pilietinio nepaklusnumo samprata ir raida
- Rawlso teisingumo teorija ir pilietinio pasipriešinimo pagrindai
- Moralinių ir teisinių konfliktų sprendimų scenarijai
- Modernios pilietinio nepaklusnumo formos ir iššūkiai
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #rawlsas #socialinis #pasipriesinimas