Pasaulyje vyksta spartus visuomenės senėjimo procesas. Tai pažymima daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, kurioje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę ir seni žmonės. Jeigu esamos tendencijos išliks, manoma, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus apie 27 procentai gyventojų, vyresnių kaip 60 metų.
Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbo su pagyvenusiais žmonėmis ypatumus Eurazijoje, senatvės sampratą ir apibrėžimą, bei iššūkius, su kuriais susiduria senstantys žmonės.
Senėjimo ir senatvės teoriniai aspektai
Senėjimas, senėjimo procesas
Demografiniai tyrimai rodo nuolatinę planetos gyventojų senėjimo tendenciją. Lietuvai būdingos tendencijos, kurios stebimos ir kitose pasaulio valstybėse. Nors gyventojų amžiumi Lietuva kol kas yra viena jauniausių ES šalių narių, šiuo metu Lietuvoje stebimas itin spartus gyventojų senėjimo procesas. Todėl valstybei tenka skirti vis didesnį dėmesį pagyvenusių ir senų žmonių socialinėms problemoms spręsti.
Senatvės ir socialinio senėjimo samprata
Senatvės tema diskutuota jau antikos laikais. Ciceronas, pasitelkdamas metų laikų ir gamtos fazių kaitos analogiją, senatvę lygina su rudeniu. Senatvė taip pat turi savo ypatingą vertę. Pasak Šv. Jeronimo, "nurimus aistroms ji pagausina išmintį ir teikia brandesnius patarimus."
Anot L. Šikštelytės, senatvė - tai žmogaus amžiaus tarpsnis, gyvenimo ciklo dalis. Senas žmogus - socialinės aplinkos dalis. N. Mackienė pažymi, kad senatvę galima apibūdinti chronologiniu, funkciniu ir socialiniu amžiumi. Chronologiškai žmogus laikomas senu, kai išeina į pensiją arba tampa seneliu. Funkciškai žmogus tampa senu, kai, pvz., pablogėja jo atmintis.
Taip pat skaitykite: Pensijų dokumentų tvarkymas Lietuvoje
Ekonominiai ir socialiniai veiksniai, įtakojantys pagyvenusių ir senų žmonių padėtį visuomenėje
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę ir seni žmonės. Tarp visų problemų, su kuriomis šiandien tenka susidurti pagyvenusiems ir seniems žmonėms, yra viena, kuri, turbūt, labiau nei kitos žeidžia žmogaus orumą, - marginalizacija.
Yra nemažai veiksnių, kurie daugybę pagyvenusių ir senų žmonių stumia į visuomenės ir pilietinio gyvenimo paribį. Tai institucinio lygmens atsakomybės netekimas ir iš to kylantis socialinis nepilnavertiškumas, skurdas arba drastiškas pajamų bei finansinių išteklių sumažėjimas, kai nėra padorių gyvenimo sąlygų ir tinkamos slaugos garantijų, taip pat daugiau ar mažiau plintantis pagyvenusių žmonių išstūmimas iš savo šeimos ir socialinės aplinkos. Tačiau pats skausmingiausias marginalizacijos matmuo yra žmogiškųjų santykių trūkumas.
Sutuoktinio mirties, arba našlystės atveju taip pat pablogėja materialinė padėtis, žmogus išgyvena didelę moralinę traumą, nutrūksta sutuoktinis bendravimas, tai senam žmogui dažnai sukelia neviltį, beprasmiškumo jausmą.
Pagyvenusių ir senų žmonių užimtumas, mokymosi ypatumai
Nacionalinėje gyventojų senėjimo pasekmėms įveikimo strategijoje akcentuojama, kad vyresniems žmonėms turi būti sudarytos visavertės sąlygos dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje veikloje. Jiems turi būti suteiktos galimybės našiai dirbti, mokytis ir tobulėti, kol jie to nori ir tą gali.
Kaip teigia J. F. Gubrium, kokių nors veiklų pensinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė smarkiai pagerėja.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga Lietuvoje: teisinis aspektas
Pagyvenusių ir senų žmonių socialiniai ryšiai
Senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims
Kaip pažymi R.C. Atchley, senstant keičiasi socialiniai ryšiai tiek šeimoje, tiek ir visuomenėje. Šiuos pokyčius gali sukelti išėjimas į pensiją, sutuoktinio mirtis, suaugusių vaikų išėjimas iš namų, draugų rato sumažėjimas, socialinio reikšmingumo praradimas ir t.t.
Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumai
Pagyvenusių ir senų žmonių socialinių ryšių ypatumus, vienokiu ar kitokiu lygmeniu, analizavo tokie autoriai, kaip: D. Bartkutė, J. Kairys, N. Mackienė ir kt. autoriai. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad pagyvenusių ir senų žmonių socialinius ryšius įtakoja ir šalies kultūra, jos tradicijos bei ekonominis gerbūvis.
Buvusios socialinės padėties praradimas
Išėjus į pensiją, žmogus praranda dalį savo socialinių ryšių. Ta dalis, kuri neranda darbo arba negali dirbti dėl sveikatos būklės, labai dažnai pasigenda darbo ar bent kolegų, su kuriais bendrauta. Tai žeidžia jų orumą ir savigarbą.
Sutuoktinio vaidmens netekimas - našlystė
Sutuoktinio mirties, arba našlystės atveju taip pat pablogėja materialinė padėtis, žmogus išgyvena didelę moralinę traumą, nutrūksta sutuoktinis bendravimas, tai senam žmogui dažnai sukelia neviltį, beprasmiškumo jausmą.
Tėvystės vaidmens netekimas
Senstant, tarp svarbių asmenų atsiduria gydytojas, slaugytoja, panašaus amžiaus kaimynai. Vaikai palieka tėvus, tampa savarankiški, draugai ir artimieji vienas po kito pasitraukia iš gyvenimo. Pasenęs žmogus lieka vienas, pasmerktas vienatvei, kuri jį nepaprastai kankina.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama motinoms
Pagyvenusių ir senų žmonių kultūrinė veikla
Žinant senų žmonių psichologiją, ir išsiaiškinus esamus ar jau nutrūkusius socialinius ryšius, galima labai daug nuveikti, palaikant, ne tik senų žmonių dvasinę bei fizinę sveikatą, bet ir jų užimtumą. Svarbus aplinkinių dėmesys, elgesys ir požiūris į senus žmones, sugebėjimas juos suprasti, gerbti ir mylėti.
Kliūtys kelyje į ramią senatvę
Viena iš pagrindinių kliūčių - vienatvė senatvėje. Neretai seni žmonės jaučiasi pašaliniai, niekam nereikalingi, prislėgti. Tuomet vienatvės jausmas tampa dar sunkesnis. Svarbu, kad senam žmogui būtų užtikrinta įprastinė gyvenamoji aplinka, kurioje jis jaustųsi saugiai ir patogiai.
Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis
Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti jų orų gyvenimą. Būtina siekti, kad kuo ilgiau jie galėtų savarankiškai gyventi jiems įprastinėje aplinkoje, apsitarnautų, galėtų tenkinti savo kultūrinius bei dvasinius poreikius, kitaip tariant, oriai gyventų visavertį gyvenimą, dalyvautų bendruomenės gyvenime, sprendžiant jai opius klausimus, pagal savo galimybes būtų naudingi. Didėjant pagyvenusių ir senų žmonių skaičiui, didėja biudžeto išlaidos jiems išlaikyti.
Sveiko senėjimo mokslas: šeši ilgo ir sveiko gyvenimo raktai
Apibendrinant galima teigti, kad su gyventojų senėjimo procesu ir jo pasekmėmis susiduria ir ateityje susidurs visas pasaulis. Visuomenė sensta ir to pagrindinės priežastys - mažėjantis gimstamumas, ilgėjantis vidutinis žmogaus amžius, prigijęs vakarietiškas šeimos modelis. Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos šalyse, rengiamos specialios programos gyventojų senėjimo proceso pasekmėms apmalšinti.
tags: #rasto #darbas #slaugos #samprata #eurazijoje