Šiandien VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko VU Teisės fakulteto tradicinė Teisės mokslo pavasario konferencija. Čia rasite išsamią teisinės aplinkos apžvalgą.
Apžvalgoje pateikiama leidybos pokyčiams įgyvendinti aktuali teisinė informacija svarbi ne tik leidėjams.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas, pagrįstas autorių turtinių teisių apribojimais, ir naujas elektroninių knygų paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kurio nuostatos įsigalios 2025 m. birželio 28 d., yra suderinti su tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Leidybos paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu galioja leidybos paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas, sudarantis sąlygas atgaminti kūrinius asmenims su negalia prieinama forma, taikant autorių turtinių teisių apribojimus.
Tokių apribojimų sąlygos ir pagrindiniai principai numatyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, suderinti su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutarties, priimtos 2013 m. birželio 27 d. Marakeše, nuostatomis ir Europos Sąjungos teisės aktais: 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1563 ir 2017 m. rugsėjo 13 d.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Autorių teisių įstatymo 25 str. reglamentuoja autorių teisių apribojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad autorių turtinių teisių apribojimo sąlygomis prieinamos formos kūriniais gali naudotis tik neįgalieji, Autorių teisių įstatyme pateikiama sąvoka „Neįgalusis naudos gavėjas“, kuri aiškiai parodo, kokių asmenų naudai įstatymas leidžia apriboti autorių turtines teises. Pagal Autorių teisių įstatymo 2 str. neįgalusis naudos gavėjas - tai asmuo, kuris yra aklas, turi regos sutrikimų, dėl kurių negali skaityti spausdintų kūrinių tokiu pačiu mastu kaip regintis asmuo, arba turi mokymosi sutrikimų, dėl kurių negali skaityti, arba dėl fizinės negalios negali laikyti ar vartyti knygos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Autorių teisių įstatymas leidžia taikyti autorių turtinių teisių apribojimus atgaminant kūrinius neįgaliesiems naudos gavėjams pritaikyta forma tik tais atvejais, jeigu tie kūriniai nebuvo specialiai sukurti ir išleisti šiam tikslui.
Siekiant užtikrinti prieinamos formos kūrinių teisėtą sklaidą Lietuvoje ir įsipareigojimus keistis prieinamos formos kopijomis Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis, kurios yra Marakešo sutarties šalys, Lietuvoje sukurta šios veiklos įgyvendinimui skirta institucinė sistema, kurią sudaro Lietuvoje įsteigti įgaliotieji subjektai (pvz., bibliotekos, švietimo įstaigos, kitos ne pelno organizacijos).
Lietuvoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas ir viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais (internete), platinti ir teikti panaudai neįgaliesiems naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvoje esantys neįgalieji naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto (Autorių teisių įstatymo 25 str.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Tiek leidėjams, tiek autoriams ar jų turtinių teisių perėmėjams svarbu atkreipti dėmesį į Autorių teisių įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuri užtikrina kūrinių prieinamumo sąlygų įgyvendinimą. Autorių teisių įstatymo 25 str. numatyta, kad autorių turtinės teisės nepažeidžiamos, kai atgaminami ar platinami kūriniai prieinama forma, jeigu tai daroma nekomerciniais tikslais, siekiant, kad neįgalieji naudos gavėjai turėtų galimybę gauti kūrinius jiems prieinamu formatu.
El. prekyba: praktiniai patarimai ir įrankiai, kurie padės dirbti pelningai
Naujos su prieinamumo reikalavimais susijusios leidybos teisinės aplinkos sąlygos
Naujos su prieinamumo reikalavimais susijusios leidybos teisinės aplinkos sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme, kurio nuostatos suderintos su 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.
Prieinamumo reikalavimų įstatymo tikslas - užtikrinti, kad į Europos ekonominės bendrijos rinką (toliau - rinka) būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Leidybos paslaugoms prieinamumo reikalavimai taikomi pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 2 str.
Elektroninė knyga ir speciali programinė įranga yra paslauga, kurią sudaro knygos elektroninę versiją perteikiančios skaitmeninės rinkmenos, prie kurių galima prisijungti, kurias galima naršyti, skaityti ir naudoti, ir kurių prieigai yra skirta speciali programinė įranga, įskaitant nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas ir mobiliąsias programas, išskyrus elektronines skaitykles (Prieinamumo reikalavimų įstatymo 3 str.
Elektroninės skaityklės nepatenka į paslaugų reguliavimo sritį. Joms taikomi gaminių prieinamumo reikalavimai. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 3 str. elektroninė skaityklė - tai specialios paskirties įrenginys, skirtas tik elektroninių knygų rodymui.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Institucinė sistema ir rinkos priežiūra
Kitoms ministerijoms ar jų įgaliotoms institucijoms Prieinamumo reikalavimų įstatyme pavesta dalyvauti formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką atitinkamai pagal savo veiklos sritis.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ANTA) atsakinga už metodinės pagalbos teikimo koordinavimą.
Prie ANTA numatyta patariamoji institucija - Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija (toliau - Komisija), kurios personalinė sudėtis patvirtinta ANTA direktoriaus įsakymu.
Į Komisijos sudėtį įtraukti LAB atstovai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai.
Svarbią vietą institucinėje sistemoje užima rinkos priežiūros institucijos, kurių užduotis prižiūrėti, kad į rinką būtų teikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir teikiamos tik prieinamumo reikalavimus atitinkančios paslaugos. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 6 str. 4 d. rinkos priežiūros institucija Lietuvoje yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Paslaugas teikiantys ekonominės veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad Prieinamumo reikalavimų įstatyme nurodytos paslaugos atitiktų prieinamumo reikalavimus.
Prieinamumo reikalavimų įstatymas numato paslaugų teikėjams pareigą parengti bendrąjį paslaugos teikimo sąlygų aprašą. Elektroninių knygų paslaugų atžvilgiu tokiame apraše turėtų būti pateikta informacija, kaip paslauga atitinka Prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priedo IV skyriaus 11.6 punkte nurodytus prieinamumo reikalavimus. Tokia informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama raštu ir žodžiu, taip pat ir asmenims su negalia prieinamu būdu (Prieinamumo reikalavimų įstatymo 13 str. 2 dalis).
Išimtys ir pereinamasis laikotarpis
Nors Prieinamumo reikalavimų įstatymo 7 str. numatyta, kad labai mažoms įmonėms netaikomi tam tikri prieinamumo reikalavimai, leidybos sektoriuje ši išimtis gali būti ribota.
Labai mažos įmonės sąvokos apibrėžimas pateikiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 10 dalyje: labai maža įmonė - įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln.
Prieinamumo reikalavimų įstatymas taip pat numato galimybę paslaugų teikėjams pasinaudoti išlyga prieinamumo reikalavimų taikymui, kuri galimai būtų aktuali paslaugas teikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Jeigu leidybos įmonės norėtų pasinaudoti Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatyta išlyga, siejama su esminiu paslaugos keitimu ir neproporcinga našta, jos turėtų atlikti vertinimą, ar organizacinė ir finansinė jiems tenkanti našta nebus didesnė už tikėtiną naudą.
Neproporcingos naštos vertinimo kriterijai numatyti Prieinamumo reikalavimų įstatymo 2 priede.
Prieinamumo reikalavimų įstatymo 30 str. 3 dalyje numatyta įstatymo taikymo išlyga siejama su įstatymo įsigaliojimu, t. y. numatytas Prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatų taikymo pereinamasis laikotarpis, kurio galiojimas baigsis 2030 m. PAPILDYTA. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimu, pereinamasis laikotarpis galios tik gaminiams, bet ne paslaugoms, t. y. visos rinkoje nuo 2025 m. birželio 28 d. esančios el. knygos ir speciali programinė įranga turės atitikti prieinamumo reikalavimus.
2022 m. gruodžio 8 d. priimtas Prieinamumo reikalavimų įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki jo įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. birželio 28 d., galios be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos - 2030 m.
Jeigu leidybos paslaugų sutartyje, sudarytoje iki 2025 m. birželio 28 d., numatytas sutarties pratęsimas, ji turės būti pritaikyta Prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatoms.
Derinant šių dviejų su prieinamumo reikalavimais susijusių leidybos paslaugų teisinių sistemų reikalavimus, svarbu atkreipti dėmesį, kad taikant autorių turtinių teisių apribojimus, prieinama forma gali būti atgaminami tik tie kūriniai, kurie nebuvo specialiai sukurti ir išleisti šiam tikslui.
Nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios naujas elektroninių knygų prieinamumo teisinis reglamentavimas.
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 20-1, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV- 1633, TAR 2022-12-22 Nr. 26385).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie pokyčiai tėvams, auginantiems mažus vaikus, įsigalios nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos.
Europos Komisija specialiu komunikatu pasiūlė konkrečius veiksmus dėl tolesnės socialinės apsaugos sistemų koordinavimo skaitmenizacijos Europoje.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji Kolegija teisėjų balsų santykiu dvylika prieš penkis 2022 m. liepos 7 d. byloje Sanchez c. France (peticijos Nr. 45581/15) konstatavo, kad Prancūzija nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250/2023.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 18 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-5/2024.
Po to, kai dirbo Austrijoje kaip savarankiškai dirbantis asmuo, CC 1987 m. išvyko į Vokietiją, kur dirbo pagal darbo sutartį iki 2018 m. gegužės mėn.
Kilus klausimams, susisiekti galima el. paštu [email protected].
Svarbiausi Prieinamumo reikalavimų įstatymo aspektai:
- ANTA atsakinga už metodinės pagalbos teikimo koordinavimą gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimais.
- Prie ANTA numatyta patariamoji institucija - Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija. Į Komisijos sudėtį įtraukti LAB atstovai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai.
- Prieinamumo reikalavimų įstatymas numato paslaugų teikėjams pareigą parengti bendrąjį paslaugos teikimo sąlygų aprašą ir jį viešai skelbti.
- Labai maža įmonė - įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln.
- Prieinamumo reikalavimų įstatyme taip pat numatyta išlyga, kuri gali būtų aktuali paslaugas teikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms.
- Leidybos įmonės, kurios norėtų pasinaudoti išlyga, siejama su esminiu paslaugos keitimu ir neproporcinga našta, turėtų atlikti vertinimą, ar organizacinė ir finansinė jiems tenkanti našta nebus didesnė už tikėtiną naudą. Neproporcingos naštos vertinimo ataskaita turi būti saugoma 5 metus.
- Prieinamumo reikalavimų įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki jo įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. birželio 28 d., galios be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2030 m.
tags: #lietuvos #socialines #apsaugos #teisinis #reglamentavimas #rasto