Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys, o pažinimas - žmogaus minties santykis su tikrove. Pažinimo tikslas - pasiekti objektyvią tiesą, o pažinimo struktūrą ir mechanizmą nagrinėja gnoseologija. Žmogus pažinimo procese suvokia reiškinius, įsisąmonina aplinkinį pasaulį.
Iki I. Kanto dėmesio centre yra pats santykis, o pasak jo, žmogiškojo pažinimo kamienai yra juslumas ir intelektas. Juslumas teikia objektus, o intelektas juos apmąsto. Intelektas be juslumo yra aklas, bestruktūris chaosas, o juslumas be intelekto yra fantazuojantis, nes neturi objekto.
Pažinimas susijęs su praktine veikla, leidžia formuluoti naujas sąvokas, dėsnius, teorijas. Kasdieninis patyrimas nėra visiškai patikimas, ypač jeigu remiasi kokiu nors tikėjimu. Tačiau nereikėtų pervertinti kasdieninio patyrimo, nes jis gali būti susijęs su paties tikslo - pažinti objektyvią realybę, rasti tiesą - siekimu.
Moksliniuose tyrimuose vadovaujamasi hipoteze, logika, siekiant suformuoti teorinę sistemą ir numatyti dar nežinomus reiškinius. Pažinimo pagrindu laikomas patyrimas (empirizmas) arba protas (racionalizmas). Galiausiai šie abu pažinimo lygiai buvo sujungti, nes neseka loginis pažinimas, šie du procesai visada eina greta.
Mokslas kaip Žinių Forma
Mokslas - tai ne tik elementas, bet ir aukščiausia žmonijos žinių forma bei viena iš sąmonės formų. Tai sisteminti objektyvias žinias apie tikrovę, susitemintų organizuotų ir struktūrizuotų žinių visuma. Mokslas priklauso nuo gamybinės materialinės veiklos ir atspindi vystymosi procesus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Mokslas dažnai sutapatinamas su žiniomis, tačiau tai nėra nepakeičiamų tiesų sąvadas. Mokslas yra milžiniškas, sukauptas žmonijos žinių lobis, nuolatinis raidos procesas ir teisingai atspindimus žmogaus sąmonėje. Vienas iš mokslo ypatumų yra griežtas jo teiginių ir išvadų įrodymas.
Universitetas mokslina, t.y. padeda gabiems jaunuoliams pasiekti mokslo aukštumų. Individualizavimas šiuo atveju eina lygiai kiekvieno asmens atskirai. Metams bėgant, mokslas rutuliojosi netolygiai, vienos sritys pralenkdavo kitas, tuo sukeldamos didelius revoliucinius persitvarkymus.
Berlyno universitetas, įkurtas Vilhelmo fon Humbolto, pasižymėjo išskirtiniu bruožu - čia buvo sprendžiamos mokslinės problemos. Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys, todėl svarbu išskirti ir apibrėžti tyrimo koncepciją, t.y. suprasti, kokia pagalba reikalinga.
Tyrimo Metodologija
Metodologija - tai mokymas apie metodą. Metodologija aiškina humanitarinių mokslų tyrimo metodus ir techniką. Svarbu išskirti ir apibrėžti tyrimo koncepciją, t.y. suprasti, kokia pagalba reikalinga ir t.t.
Empirinis tyrimas yra informacijos gavimas esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto. Stebėjimas - tai objektyvios tikrovės ryšių atspindys, leidžiantis sudaryti empirinį mokslo pagrindą. Stebėjimo metu fiksuojamos objekto savybės, nustatoma reikšmė ir funkcija, formuluojama teorija.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Stebėjimo duomenys leidžia nustatyti koreliacinius (tarpusavio) ryšius ir atlikti apibendrinimus. Svarbu, kad stebėjimo duomenys būtų patikrintas jų reprezentatyvumo laipsnis. Stebėjimas gali būti tiesioginis arba netiesioginis, naudojant įvairius informacijos gavimo šaltinius.
Tyrimo Metodų Svarba ir Validumas
Metodo reikšmė - didžiulė, nes jis žymiai palengvina tyrimą. Mokslui rutuliojantis, tobulėjo ir tyrimo metodai. Kiekvienas tyrimo metodas turi turėti teorinį pagrindą, t.y. remtis objektyviais dėsningumais, būti moksliškai pagrįstas. Svarbu, kad tyrimo metodai būtų informatyvūs ir patikimi (validūs).
Validumas išreiškia tai, kad matuojama būtent tai, kas norima matuoti. Tyrimo duomenis galima palyginti su kitais, objektyvesniais duomenimis, pavyzdžiui, su fizinės būklės rodikliais.
Hipotezės Formavimas
Hipotezė - tai mokslinio tyrimo etapas. Hipotezės nėra tiesiog faktai, o sukuriamos remiantis faktais. Jos numato naujus objektus, naujas tyrimų kryptis ir metodus. Hipotezės remiasi tam tikrais matavimais, apskaičiavimais. Hipotezė turi būti iš esmės patikrinta, t.y. paremta faktais ir dažniausiai ji neturi prieštarauti anksčiau nustatytiems faktams.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Hipotezės gali būti formuluojamos ir nepakankamai originalios, t.y. jos gali būti patikrintos tiriant skirtingą kontingentą ir t.t. Ji turi būti produktyvi, t.y. numatyti naujus faktus, kurių galimybė yra mažo pobūdžio, tačiau tą tikimybę reikia moksliškai pagrįsti.
Hipotezės sukūrimo pagrindas - turimos žinios. Be hipotezės tie faktai nepaaiškinami ir nenumatomi. Taigi hipotezė visų pirma reikalinga mums patiems, kreipiantis tyrėjo mintis reikiama linkme. Hipotezė padeda pasirinkti tyrimo metodą, pavyzdžiui, pedagoginių darbuotojų parinkimu.
Socialinių Faktų Nustatymas ir Analizė
Socialinių tyrimų metodologija - tai socialinių faktų nustatymo, jų sisteminimo ir analizės būdų sistema, priklausanti nuo metodų, procedūrų, gautų duomenų pobūdžio.
Pagrindiniai Tyrimo Metodai
Pagrindiniai socialinių tyrimų metodai - stebėjimas ir eksperimentas. Esminis eksperimento skirtumas yra keliamo tikslo esmė. Eksperimentas remiasi hipotezėje, t.y. daromos prielaidos apie galimus priežastinius ryšius.
Stebėjimas
Stebėjimas - tai reiškinių suvokimas, kuris turi būti intersubjektyvus ir objektyvus. Tai reiškia, kad stebėjimo rezultatai turi būti ne tik asmeninio patyrimo rezultatas, bet gauti ir kitų tyrėjų. Tačiau tai dar negarantuoja visiško objektyvumo, nes objektyvumas nepriklauso nuo skaičiaus.
Stebėjimas gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Stebėjimo duomenų interpretavimas apima duomenų perkėlimą į mokslo kalbą, jų sutvarkymą ir susisteminimą, siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę.
Eksperimentas
Eksperimentas - tai kontroliuojamas tyrimas, kuriame siekiama nustatyti priežastinius ryšius. Kontrolė veiksmingiausia, esant mažai atrankai. Eksperimentuotojo poveikis gali iškreipti tyrimo rezultatus, todėl svarbu užtikrinti objektyvumą. Eksperimentas dažniau naudojamas 1 asmeniui tirti.
Apklausa
Apklausa - tai vienas iš populiariausių socialinių tyrimų metodų, tačiau masinis jo taikymas gali sumenkinti jo reikšmę moksliniuose tyrimuose. Apklausos metu svarbu užtikrinti anonimiškumą, vengti praleidimo klaidų ir kt.
Interviu
Interviu - tai kitas informacijos rinkimo per apklausą būdas, kuris leidžia užmegzti tiesioginį kontaktą. Anketoje neturi būti nereikalingų klausimų, o klausimai turi būti aiškūs ir suprantami respondentams.
Testai
Testai - tai savotiški indikatoriai, leidžiantys gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Svarbu tiksliai nustatyti indikatoriaus ir indikato atitikmens. Negalima pateikti „dvigubų klausimų“, o klausimas neturi būti tendencingas, t.y. neturi numatyti atitinkamą atsakymą.
Klausimo struktūra turi būti paprasta ir aiški, kad palengvinti respondento darbą. Reikia vengti klaidingų prielaidų ir formuluoti klausimus tiesmukiškai. Atviri klausimai neturi galimų atsakymų variantų, o uždari klausimai turi iš anksto numatytus atsakymų variantus.
Turinio Analizė
Turinio analizė - tai informacijos, esančios įvairiuose dokumentuose, analizės metodas. Statistiniai duomenys - tai lentelės, piešiniai, grafikai, diagramos, kuriuose pateikiami skaitiniai duomenys arba aprašomi požymius teksto forma.
Istorinis Tyrimas
Istorinis tyrimas nėra tiesioginio stebėjimo metodas, nes viskas, kas tiriama, jau yra įvykę praeityje. Svarbu įvertinti šaltinio patikimumą ir nustatyti, ar jis patvirtina mūsų hipotezę, ar ne. Tai svarbus tyrimo etapas, nes viską reikia įvertinti, susieti.
Šis straipsnis apžvelgia socialinių tyrimų metodologijos pagrindus, pabrėžiant hipotezių formavimo, tyrimo metodų pasirinkimo ir duomenų analizės svarbą. Tinkamas metodų taikymas ir kritinis šaltinių vertinimas yra būtini siekiant patikimų ir validžių tyrimo rezultatų.
tags: #socialiniu #tyrimu #metodologija #savikontroles #testai