Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę - socialinę pagalbą.
Socialinis darbas yra dinamiška ir nuolat besikeičianti sritis, reikalaujanti iš specialistų ne tik teorinių žinių, bet ir gebėjimo jas sėkmingai pritaikyti praktikoje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinio darbo metodai, jų taikymo galimybės ir svarba siekiant teigiamų pokyčių individų ir bendruomenių gyvenime. Socialinio darbo metodas - tai planingas ir tikslingas socialinio darbuotojo veikimas, siekiant tvaraus pokyčio individo gyvenime.
Radikalaus socialinio darbo poreikis ir paskirtis
Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialiniai plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Socialinis darbuotojas - ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.
Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais. Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, - sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą.
Principai ir etika radikaliame socialiniame darbe
Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, tai tuomet ir džiuginančių rezultatų gali pasiekti, tačiau jei tarp socialinio darbo atstovo ir kliento nėra tvirto abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio tuomet ir rezultatai nedžiugins. Socialinis darbas yra dinamiška ir nuolat besikeičianti sritis, reikalaujanti iš specialistų ne tik teorinių žinių, bet ir gebėjimo jas sėkmingai pritaikyti praktikoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio darbo klientų ypatumas reikalauja, kad metodai būtų kuo mažiau nutolę nuo kasdienybės, kad jie būtų suprantami, suvokiami klientui, jų nešokiruotų. Metodiškas socialinio darbuotojo veikimas visuomet yra intervencija į asmens gyvenimą. Socialiniam darbuotojui lieka tik nuspręsti kokiu būdu ši intervencija bus vykdoma - individualiai dirbant su klientu ar pasitelkus grupinio darbo metodą, teikiant konsultacijas ar teikiant terapines priemones, vadovaujantis socialinio tinklo ar patyrimo ugdymo metodu.
Individualus darbas su klientu
Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui.
Dirbdamas individualų darbą, socialinis darbuotojas dirba su asmenybe, turinčia problemų, kuri tampa jo profesionalios veiklos instrumentu. Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę. Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykiai pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti šioje srityje profesionalumo.
Individualios socialinės pagalbos jaunuoliui proceso eigoje reikalaujama parengti bei užpildyti daug įvairių dokumentų. Teikdamas individualią pagalbą klientui - jaunuoliui, atsižvelgdamas į jo problemą bei situaciją, socialinis pedagogas gali atlikti šiuos vaidmenis: tarpininko, advokato, pagalbininko, psichoterapeuto, eksperto, visuomeninio veikėjo ir kt.
Darbo su grupe metodas
Darbas su grupe yra vienas iš socialinio darbo metodų, taikomų mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių darbuotojų. Šis metodas naudojamas tose situacijose, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugybe panašių situacijų. Darbo su grupe metodas labai efektyvus veiklos metodas dirbant su nepasitikinčiais savimi, nedrąsiais, bendravimo įgūdžių stokojančiais, bei probleminio elgesio vaikais ir paaugliais.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Šio metodo pagalba klientas mokomas savarankiškumo, jam suteikiama galimybė pažvelgti į problemą skirtingais aspektais. Grupės nariai išmokomi pajusti atsakomybę už savo veiksmus, kitus narius. Grupės darbo metu ne tik vyksta esamų konkrečių problemų aptarimas, bet jaunuoliams suteikiama galimybė dalyvauti problemų sprendimo procese išsakant nuomonę ir atrandant jiems tinkamus sprendimo būdus.
Taigi, grupinio darbo metodas yra naudingas ir veiksmingas metodas, sprendžiant įvairias jaunuolių problemas. Darbas su grupe padeda ugdyti bendravimo įgūdžius ir spręsti problemas kartu. Darbas su grupe reikalauja didelių socialinio darbuotojo pastangų.
Grupės raidos fazės
- Pradinė grupės fazė. Šiai fazei būdinga: primityvus priešinimasis, negatyvus lyderiavimas, pasyvumas, nieko neveikimas, nuobodulys irzlumas, nerimas. Šioje grupės raidos fazėje socialinio pedagogo vaidmuo yra pats svarbiausias.
- Vidurinė fazė. Pilnai funkcionuojančios grupės fazė. Nuo vadovavimo bei kompetencijos priklausys tolimesnis grupės funkcionavimas.
Darbas su šeima
Šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai individo adaptacijai visuomenėje. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės. Tačiau, šeima gali būti ir nepalanki terpė sėkmingai vaiko - jaunuolio socializacijai.
Gana dažnai jaunuolio psichologiniai - socialiniai sunkumai yra sąlygoti šeiminių santykių, jo vaidmens šeimos struktūroje, bendravimo su juo stiliaus. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima atlieka išsamią šeimos analizę (pvz. šeimos, struktūra, šeimos poreikiai, vyraujančios šeimos problemos, šeimos narių santykiai jos viduje, ir už jos ribų). Socialinio darbuotojo darbe su šeima išskiriamos šios paramos sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo.
Edukacinę pagalbą sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukavimas vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti. Psichologinė parama - socialinio darbuotojo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: palaikymo ir korekcijos. Korekcija - reikalinga tada, kai šeimoje, vaikų - jaunuolių atžvilgiu naudojama psichologinė prievarta (gąsdinimai, užgauliojimas, žeminimas), privedanti prie nervinių fizinių ar psichinių sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant - tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Koordinacinė parama nukreipta į įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios šeimos o kartu ir kliento - jaunuolio problemas aktyvizaciją. Informacinė pagalba - šeimų bei kliento - jaunuolio informavimas, konsultavimas socialinės apsaugos klausimais.
Darbas su asocialiomis šeimomis ir tęstumas
Socialinio darbuotojo darbo su jaunuolio mikro aplinka, veiklos dėmesio objektu tampa šeima, kuriose dažni amoralaus elgesio atvejai, teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Dažnai gyvenamoji aplinka neatitinka net minimalių higieninių sąlygų. Vaikų (klientų) auklėjimu, priežiūra nesirūpinama, dėl to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ar seksualinio smurto, prievartos aukomis.
Nedarniose, ypač asocialiose šeimose būtinas socialinio darbuotojo reguliarus lankymasis, nes tai padeda kontroliuoti, užkirsti kelią jaunuolio norui atsiskirti nuo šeimos ir išeiti į draugų ratą, kuriame bėgimas nuo esamų šeimyninių problemų skatina kvaišalų vartojimą, prievartą bendraamžiams, nusikalstamą veiklą. Šioms šeimoms reikalinga efektyvi kompleksinė tarpinstitucinė pagalba bei glaudus bendradarbiavimas su įvairių socialinių tarnybų specialistais.
Socialinis darbuotojas tikslingai įvertindamas savo darbą su klientu (jaunuoliu, esančiu iš asocialios aplinkos) bei naudodamas socialinio darbo metodus gali pasiekti optimalių darbo rezultatų. Tačiau reikia pabrėžti, kad socialinio darbo kompleksinis metodas neturi būti laikinas, bet turėti tęstinumą. Jaunuolis turėtų būti nukreipiamas, jo pačio sutikimu, dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose, kad asocialias draugų grupes pakeistų į turiningą laisvalaikį, naujus draugus kuriems yra svarbus jo požiūris į gyvenimą.
Pagrindiniai socialinio darbo metodai
L. Gvaldaitė, B. Švedaitė mokymo priemonėje Socialinio darbo metodai išskiria tokiu metodus kaip: konsultavimo metodas, darbo su klientų grupe metodas, socialinio tinklo metodas ir atvejo vadybos metodas. Toliau aptarsime keletą pagrindinių socialinio darbo metodų, kurie dažnai naudojami praktikoje.
| Metodas | Reikšmė | Taikymas |
|---|---|---|
| Konsultavimo metodas | Padeda identifikuoti problemas, rasti resursus ir priimti sprendimus | Individualus arba grupinis konsultavimas, šeimos konsultacijos, motyvacinis pokalbis |
| Darbas su grupe | Skatina patirties mainus, socialinius gebėjimus ir atsakomybę | Grupinės terapijos, palaikymo grupės, neformalios jaunimo grupės |
| Socialinio tinklo metodas | Stiprina kliento socialinę aplinką ir paramą | Šeimos, draugų, bendruomenės organizacijų įtraukimas |
| Atvejo vadyba | Koordinuoja paslaugų teikimą ir sprendimų įgyvendinimą | Individualių pagalbos planų sudarymas, tarpinstitycinė koordinacija |
Konsultavimo metodas ir motyvacinis pokalbis
Konsultavimo metodas yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo instrumentų. Tai procesas, kurio metu socialinis darbuotojas padeda klientui identifikuoti problemas, rasti resursus ir priimti sprendimus. Konsultavimas gali būti individualus arba grupinis, priklausomai nuo kliento poreikių ir situacijos.
Motyvacinis pokalbis - tai į klientą orientuotas direktyvus konsultavimas, kuriuo siekiama, kad klientai patys ištirtų savo situaciją, surastų ambivalenciją ir patys save paskatintų pokyčiams. Šis metodas yra orientuotas į tikslą ir dažnai taikomas asmenims, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Socialiniai darbuotojai konsultuodami priversti taikyti įvairias technikas ir jas profesionaliai derinti.
Socialinio tinklo ir atvejo vadybos metodai
Socialinio tinklo metodas orientuotas į kliento socialinės aplinkos stiprinimą ir panaudojimą. Socialinis darbuotojas padeda klientui identifikuoti esamus socialinius ryšius ir kurti naujus, siekiant užtikrinti jam reikiamą paramą ir resursus. Tai gali būti šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, bendruomenės organizacijos ir kiti asmenys ar grupės, galinčios padėti klientui.
Atvejo vadybos metodas apima koordinuotą įvairių paslaugų teikimą klientui. Socialinis darbuotojas įvertina kliento poreikius, sudaro individualų pagalbos planą ir koordinuoja jo įgyvendinimą, įtraukdamas įvairius specialistus ir organizacijas.
Profesionalumas ir visuomenės požiūris
Visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų. Tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Socialinis darbas, tai kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe.
Socialiniame darbe vieno metodo nepakanka. Svarbu yra gebėjimas tinkamai įvertinti, kokio pobūdžio intervencija asmeniui ar šeimai būtų geriausia, kitaip sakant kokių metodų derinys leistų pasiekti patvarų asmens arba šeimos pokytį. Nuspręsti, kokie intervencijos metodai yra tinkami šiam klientui ar klientų grupei, galime tik atskirai žvelgdami į kiekvieno kliento atvejį.
Socialinis darbuotojas dirba su įvairiomis žmonių grupėmis, teikdamas pagalbą ir paramą. Socialiniai darbuotojai veikia savo klientų kasdieninėje, buitinėje aplinkoje. Taigi, socialinio darbo metodai yra įvairūs ir nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą įvairiose situacijose atsidūrusiems asmenims ir šeimoms.
tags: #radikalusis #socialinis #darbas