Reali senyvo amžiaus žmogaus gyvenimo tikrovė dažnai reiškia, kad senyvame amžiuje galimos aprūpinimo galimybės priklauso nuo sveikatos būklės, socialinių ryšių ir valstybės teikiamų paslaugų. Socialiniai ryšiai ir jų kokybė lemia senatvės gyvenimo kokybę, o tai yra svarbus aspektas tyrimuose, kuriuose analizuojama socialinė gerovė ir gyvenimo kokybė vyresnio amžiaus žmonių kontekste. Senyvo amžiaus asmens socialiniai ryšiai kūrėsi per šeimą, draugus, kaimynus ir platų socialinį tinklą; šie ryšiai suteikia paramą bei gali skatinti aktyvų dalyvavimą visuomenėje, tačiau tuo pačiu kartais jų tyrimas daugiausia koncentruojasi į psichologinį ir socialinį aspektą.
1. Senėjimo samprata ir jos svarba Lietuvoje
Demografiniai procesai Lietuvoje perduoda įtemptą dinamiką: gimstamumo mažėjimas ir išliekančiai ilgesnės gyvenimo trukmės tendencijos lemia pagyvenusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių didėjantį skaičių. 1 pav. Kaip skelbia 2008 m. duomenys, vidutinė gyvenimo trukmė didėja, o 2030 metais tikėtina jos tolesnis augimas. 1.1. Demografai pagyvenusiems žmonėms laiką apibrėžia du veiksniai: gyvenimo trukmės ilginimasis ir gimstamumo sumažėjimas. 1.2. Lietuvoje pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių socialiniai ryšiai analizuojami įvairiais požiūriai: psichologiniais, sociologiniais ir demografiniais aspektais.
2. Socialiniai ryšiai ir jų svarba senatvėje
2.1. Pagrindinės teorijos pabrėžia socialinio ryšio svarbą žmogaus gerovei. Homansas (1961) teigia, kad žmogaus veiksmai yra susieti su socialiniais mainais ir atsakymais; naudos ir vertės principai padeda suvokti, kodėl žmonės palaiko ryšius. 2.2. Socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietas individas ar grupė, kuri teikia paramą ir palaikymą įvairiose gyvenimo situacijose. Socialiniai ryšiai gali būti draugystėmis, giminyste ar profesionaliu bendradarbiavimu; intensyvumas ir kryptingumas lemia pagalbos prieinamumą. Socialiniai vaidmenys vaikams, šeimos nariams, draugams ir bendruomenėms kinta su amžiumi, o vyresnio amžiaus žmonėms būtina prisitaikyti prie naujų vaidmenų arba jų trūkumo.
2.1. Socialiniai santykiai: vaidmenys ir jų įtaka
Autoriai pabrėžia, kad socialiniai vaidmenys yra formuojami aplinkos ir laikotarpio įtakos; vyro ir moters vaidmenų formavimas priklauso nuo lytinės identifikacijos ir kultūrinio konteksto. Socialiniai vaidmenys gali būti formalizuoti ar neformaliai pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmogaus poreikių. Vyresniems žmonėms svarbu jaustis suprastiems savo socialiniame ratelyje ir būti įtrauktiems į bendruomeninę veiklą, tačiau visuomenė kartais reikalauja laikytis tam tikrų normų, kurios gali apriboti senių veiklos galimybes. Tiek šeimos, tiek draugų ratas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant socialinį prisirišimą ir emocinę paramą.
2.2. Senatvės socialinė prasme: statuso praradimas ir pagarbos dinamika
Senatvė dažnai reiškia statuso laiptais kilti mažėjančias galimybes: tai lemia atitolinimas nuo darbo rinkos, sumažėjusį vaikų ir žmogaus pajėgumų įtraukties lygį. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių pagarbos lygis vis dar gali būti didžiai kintantis - dauguma respondentų teigia pagarbią nuomonę, tačiau realūs veiksmai dažnai neatitinka deklaracijų. Amžiaus normos ir socialiniai lūkesčiai lemia, jog didelis dalykas ką tik pasieks vienas žmogus gali būti sunkiai įmanomas kitiems. Socialiniai vaidmenys, jų įgyvendinimas ir jų pokyčiai priklauso nuo kultūrinio konteksto ir institucinių mechanizmų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
3. Socialinės apsaugos ir aprūpinimo teisiniai bei politiniai kontekstai
Socialinė apsauga yra viena iš svarbiausių sričių, reikalaujančių daug dėmesio ir biudžetinių lėšų. Socialinė politika suprantama kaip valstybės vykdomas pajamų paskirstymas ir socialinių klausimų reguliavimas siekiant socialinio teisingumo ir lygybės. Lietuvoje socialinio aprūpinimo sistema dažnai lyginama su socialine šalpa: pirmiausia užtikrinama minimali pragyvenimo drausmė tiems, kurie negali savimi pasirūpinti, o socialinė pagalba teikiama tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek tiems, kurių pajamos yra per žemos gyvenimui užtikrinti. Demokratinė ir ekonominė aplinka lemia skirtingų modelių taikymą: liberalusis, korporatyvinis, socialdemokratiškas ir katalikiškas modeliai - kiekvienas su savomis nuostatomis dėl socialinės apsaugos, lygybės ir universalumo principų.
4. Lietuvos socialinio aprūpinimo architektūra
4.1. Socialinio draudimo fondas Lietuvoje yra atskirtas nuo valstybės biudžeto, didžioji pensijų sistema veikia einamuosius įmokų principus. Bismarkinio tipo socialinio draudimo sistema užtikrina nedideles įmokas, tačiau išmokos gali būti mažos, priklausančios nuo įmokų dydžio ir laiko. 4.2. Korporatyvinis modelis Lietuvoje pasitelkiamas kaip priemonė paskatinti dalyvauti darbo rinkoje ir užtikrinti socialinį saugumą, kai darbuotojas gali būti apsaugotas per darbdavių ir profesinių sąjungų mechanizmus. Socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa yra dvi skirtingos, bet papildančios formos: viena užtikrina minimalius pragyvenimo klausimus, kita - pagalbą tiems, kurių pajamos yra nepakankamos.
5. Minimalūs ir papildomi pasauliniai modeliai bei jų įtakos Lietuvai
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir XX a. pastatytas sistemas, egzistuoja įvairūs modeliai: liberalusis - minimalus valstybės įsikišimas; korporatyvinis - stabilūs darbo santykiai; socialdemokratinis - didelė valstybės intervencija; katalikiškasis - pirmiausia šeima ir bendruomenė, o valstybė teikia paramą. Skandinaviškos šalys pasižymi aukštu universalumo ir solidarumo lygiu, o Vokietija - korporatyvinio modelio pavyzdžiu. Lietuvoje dominuoja mišrus požiūris, kuriame socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa glaudžiai susiję kuriant stabilesnę socialinę saugą. Socialinės apsaugos sistema remiasi bendromis principų taisyklėmis: nuopelno, kategorijų ir skurdo principais, taip pat įmokų ir paslaugų skyrimu pagal rizikas bei poreikius.
| Modelis | Pagrindiniai bruožai | Taikymas Lietuvoje |
|---|---|---|
| Liberalusis | Žemas valstybės įsikišimas, tikslinė parama | Ribotas, socialiniai tinklai ir savitarpio pagalba svarbūs |
| Korporatyvinis | Darbuotojų stabilumas, profesinės guilds | Dažnai įgyvendinamas per darbdavių ir darbuotojų santykius |
| Socialdemokratiškas | Lygybė, universalus aprūpinimas, didelė valstybės intervencija | Mišrus požiūris, universalūs suteikimai ir paslaugos |
| Katalikiškas | Šeimos, bendruomenės ir parapijų vaidmuo | Svarbu papildomo palaikymo šaltinis |
1) Minimalūs socialinės apsaugos principai: nuopelnų, kategorijos ir skurdo principai. 2) Socialinis draudimas - kontrakto principas: išmokos priklauso nuo anksčiau įmokėtų sumų, nepriklausomai nuo dabartinių pajamų. 3) Socialinė parama ir socialinis draudimas - skirtingos, bet tarpusavyje glaudžiai susijusios priemonės. 4) Lietuvoje socialinio aprūpinimo sistema remiasi Bismarkinio tipo įmokų principu, o pensijų sistema yra pagrįsta einamųjų įmokų sistema.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #aprupinimas #senatveje