Psichosocialinė reabilitacija yra svarbi paslauga, padedanti asmenims, turintiems psichikos sveikatos problemų, atgauti socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Kam skirta psichosocialinė reabilitacija ir kokie yra jos tikslai
Socialinė reabilitacija - tai socialinio poveikio priemonių visuma, skatinanti asmens socialinį savarankiškumą, mažinanti veiklos ribojimą, siekiant atkurti ir užtikrinti lygias teises, socialines funkcijas ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei užtikrinti tam tikrą socialinę padėtį. Socialinės reabilitacijos vienas svarbiausių tikslų - asmens socialinė adaptacija, pagalba siekiant socialinės, ekonominės, psichologinės nepriklausomybės naujomis gyvenimo sąlygomis.
Socialinė reabilitacija siekiama grąžinti žmogui ne tik gebėjimą gyventi socialinėje aplinkoje, bet ir atkurti ją, taip pat žmogaus gyvenimo sąlygas, kurios dėl tam tikrų priežasčių buvo apribotos ar sutrikdytos. Socialinio statuso grąžinimas apima aktyvaus gyvenimo socialinėje aplinkoje prielaidų sudarymą, socialinio stabilumo užtikrinimą, savivertės ir atsakomybės už savo tolesnį gyvenimą suformavimą.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų turinys ir etapai
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
Vertinimo etapas
Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas. Gali būti vertinami ambulatoriškai besikreipiantys ar psichiatrijos stacionare gydomi pacientai. Jeigu gydytojas psichiatras rekomenduoja psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, jis užpildo siuntimą. Siunčiant pacientą psichosocialinės reabilitacijos paslaugų, turi būti atliktas psichologinis ištyrimas, kurio apimtis nustatoma individualiai (apima dėmesio, atminties, mąstymo, kitų pažintinių funkcijų, asmenybės vertinimą, esant poreikiui - intelekto, emocinės būklės ar kt.).
Taip pat skaitykite: Psichosocialinė reabilitacija: procesas
Planavimo etapas
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius, pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas. Individualų psichosocialinės reabilitacijos planą sudaro pagal paslaugas teikiančioje įstaigoje patvirtintą pavyzdį.
Vykdymo etapas
Vykdymo etapas (konsultavimas ir grupiniai užsiėmimai): Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių. Psichologinė arba psichosocialinė pagalba. Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas. Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas. Pagalbos paslaugos.
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė ir tipai
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė ir apimtis priklauso nuo reabilitacijos tipo:
| Reabilitacijos Tipas | Trukmė | Paslaugų apimtis |
|---|---|---|
| Stacionarinė | Iki 15 lovadienių | 50 val. |
| Ambulatorinė trumpalaikė | Iki 40 kalendorinių dienų (12 apsilankymų) | 50 val. |
| Ambulatorinė ilgalaikė | Iki 9 mėn. (papildomai 25 apsilankymai) | Iki 100 val. |
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti aktyvaus stacionarinio gydymo metu, psichiatrijos dienos stacionare ar ambulatorinio gydymo metu. Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų. Psichosocialinė reabilitacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė. Trumpalaikė: Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Ilgalaikė: Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė - iki 40 k. d. Bendra nepertraukiamos psichosocialinės reabilitacijos trukmė turi neviršyti 18 mėnesių.
Paslaugų teikimo tvarka, dokumentacija ir priėmimas
Įstaigos vadovas nustato psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo tvarką įstaigoje, įskaitant specialistų komandos sudėtį, taikytinus metodus, priemones, vedamą dokumentaciją ir naudojamą įrangą. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos atvejo vadybos principu.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas reabilitacijos centre
Skyrus stacionarines ar ambulatorines psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, pildomas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (forma 027/a) ir suteikiama informacija apie atitinkamo profilio paslaugas teikiančias įstaigas (padalinius). Kartu pildoma pažyma psichosocialinės reabilitacijos paslaugai gauti (forma Nr. 070/a-LK). Per informacinę sistemą gavusi formą Nr. 070/a-LK, TLK pateikia pranešimą apie sutikimą kompensuoti psichosocialinės reabilitacijos išlaidas (forma Nr. 2011T) arba pranešimą apie atsisakymą kompensuoti medicininės reabilitacijos išlaidas.
Priimdama pacientą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi patikrinti asmens tapatybę. Jei pacientui turi būti teikiamos stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, ASP įstaiga turi patikrinti, ar TLK dėl šio asmens per informacinę sistemą pateikė pažymą, patvirtinančią paciento teisę į medicininės reabilitacijos išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (forma Nr. 2011T), ir informacinėje sistemoje ją susieti su forma Nr. Į stacionarines psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikiančias ASP įstaigas pacientai privalo atvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo stacionarinio gydymo pabaigos.
Specialistų komanda ir atsakomybės
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas. Gydytojas psichiatras yra atsakingas už individualaus psichosocialinės reabilitacijos plano sudarymą, papildymą ir (ar) koregavimą, plano įvykdymo rezultatų įforminimą ir pakartotinės psichosocialinės reabilitacijos skyrimą (rekomendavimą). Esant nustatytoms indikacijoms, į psichosocialinę reabilitaciją asmenį siunčia gydantis gydytojas psichiatras. Pacientui reikia turėti gydytojo siuntimą (F027/a).
Metodai ir priemonės: tarpdalykinių modelių svarba
Šis darbo modelis integruoja akademinę, socialinę ir terapinę sritis ir specialistai glaudžiai bendradarbiaudami padeda vaikams mokytis ir spręsti socialinius ir emocinius sunkumus. Vaikų dienotvarkė sudėliota taip, kad būtų skirtas laikas ir jų mokymuisi, ir žaidimui, ir terapiniam darbui, pavalgymui, laikui lauke ir socialinių įgūdžių ugdymui kasdienėse interakcijose. Vaikų „Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos“ programą lanko kasdien nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (9-15 val.). Vienu metu paslauga gali būti teikiama 6 vaikams. Priimami vaikai, kuriems yra paskirtas namų mokymas dėl elgesio ir/ar emocinių sutrikimų. Šioje struktūruotoje ir suplanuotoje grupės veikloje atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Kiekvienam vaikui atliekamas psichodiagnostinis ir bendro funkcionavimo vertinimas ir sudaromas Pagalbos planas. Siekiama, kad kiekvieno vaiko specifiniai poreikiai būtų atliepti - tiek akademiniai, tiek socialiniai ir terapiniai. Planas sudaromas ir peržiūrimas kartu su vaikais ir jų tėvais/globėjais. Mokytojai ir socialinis pedagogas reguliariai bendrauja su vaikų mokyklomis, konsultuojasi su specialiaisiais pedagogais, renka ir sistemina informaciją apie vaiko gebėjimus, stiprybes ir silpnybes, tuo remiantis pritaiko ir individualizuoja mokymų turinį, kartu su vaiku dirbančia komanda parengia vaiko integracijos į mokyklą planą.
Psichosocialinė reabilitacija specifinėms grupėms
Socialinė reabilitacija neįgaliesiems reikalauja socialinio veiksmo ir daugiausia visuomenė atsakinga pakeisti aplinką taip, kad neįgalūs asmenys galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Siekiant plėtoti asmenų, turinčių negalią, socialinį dalyvavimą, iš valstybės biudžeto kiekiais remiami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai, kuriuos įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos, o savivaldybės organizuoja šių projektų įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims
Regėjimo negalią turinčių asmenų reabilitacija
Tyrimo metu atsiskleidė trys ypatumai apibūdinantys asmenų, turinčių regėjimo negalią, socialinį statusą: „Buvimas niekuo“; „Buvimas invalidu“; „Buvimas žmogumi su negalia“. Asmenys, turintys regėjimo negalią, apibūdindami socialinės reabilitacijos paslaugų turinį, sąlygojantį jų socialinį dalyvavimą atskleidžia, jog galimybė dalyvauti kūrybinėje, meninėje ar sporto veikloje padeda atsiskleisti kaip asmenybėms ir tenkina bendravimo poreikį, taip pat prisideda prie pasitikėjimo savimi didinimo bei asmeninių įgūdžių gerinimo. Siekiant pokyčių paslaugų teikime svarbu įgalinti šeimą, suteikiant specifinių žinių apie negalią ir pagalbos būdus, skatinančius asmens savarankiškumą.
Psichosocialinės reabilitacijos taikymas po traumų ir sporto traumų
Reabilitacija po sporto traumų - tai ne tik fizinis, bet ir emocinis, psichologinis bei socialinis procesas. Psichologinė reabilitacija dažnai lieka šešėlyje, nors būtent psichologiniai veiksniai gali tapti didžiausia kliūtimi grįžtant į sportą. Psichologinės technikos, tokios kaip vizualizacija, tikslų nustatymas, pozityvus vidinis dialogas, gali ženkliai pagerinti reabilitacijos rezultatus. Trenerių, komandos draugų, šeimos narių palaikymas sukuria saugią aplinką, kurioje sportininkas gali atvirai kalbėti apie savo baimes ir abejones.
Dažna klaida - pernelyg ilgas imobilizavimas. Senoji paradigma „ilsėkis, kol sugis” užleidžia vietą ankstyvam kontroliuojamam judėjimui. Pavyzdžiui, čiurnos trauma gali būti susijusi su klubo stabilumo problemomis, o peties skausmas - su stuburo judesio sutrikimais. Mityba - vienas labiausiai ignoruojamų reabilitacijos aspektų. Baltymų suvartojimas tampa ypač svarbus traumos gijimo metu. Traumuotiems audiniams reikalingas padidintas baltymų kiekis - apie 1,6-2,0 g/kg kūno svorio per dieną. Uždegimą mažinantys maisto produktai, tokie kaip imbierai, kurkuminas, žaliosios arbatos ekstraktas, gali papildyti įprastinį gydymą.
Alternatyvūs ir inovatyvūs metodai
Alternatyvūs reabilitacijos metodai - kontroversiška tema. Akupunktūra, nors dažnai laikoma pseudomokslu, turi nemažai mokslinių įrodymų, patvirtinančių jos efektyvumą mažinant skausmą ir gerinant judesių amplitudę. Krioterapija (šalčio terapija) visame kūne tampa vis populiaresnė tarp elitinių sportininkų.
Technologijos keičia reabilitacijos veidą. Nešiojami įrenginiai leidžia stebėti judėjimo parametrus realiuoju laiku, suteikdami objektyvius duomenis apie reabilitacijos progresą. Virtuali realybė (VR) atveria naujas galimybes, ypač psichologinei reabilitacijai. Dirbtinis intelektas pradeda transformuoti individualizuotą reabilitaciją. Skausmo edukacija tampa esminiu elementu. Gyvenimo būdo modifikacijos - miego kokybės gerinimas, streso valdymas, mitybos optimizavimas - tampa ne mažiau svarbios nei fiziniai pratimai. Funkcinis testavimas, o ne kalendorinės datos ar subjektyvūs pojūčiai, turėtų lemti, kada sportininkas pasiruošęs grįžti į sportą. Laipsniškas grįžimas, o ne „viskas arba nieko” principas, sumažina pakartotinių traumų riziką.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų pagrindinės rūšys
- Savarankiško gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas.
- Motyvacijos įgyti išsilavinimą ir dirbti didinimas.
- Meninių, sportinių ir kitų gebėjimų lavinimas.
- Psichologinė pagalba.
Šias priemones įgyvendina viešosios, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios specifinių socialinių problemų sprendimo srityje, sveikatos priežiūros, švietimo, profesinio rengimo įstaigos, psichologinės tarnybos, iš dalies - žiniasklaida. Socialinė reabilitacija yra visuomenės ir asmens sąveika, apimanti socialinės patirties perdavimą, asmens įtraukimą į socialinius santykius ir socialinės elgsenos keitimą.
Paslaugų teikimo principai ir lankstumas
Atsižvelgiant į asmens poreikius, pažangos vertinimo rezultatus ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas ar papildomas. Paslaugų skaičius vienam asmeniui gali būti keičiamas, atsižvelgiant į asmens būklę ir indikacijas. Keičiant paslaugų skaičių, keitimą būtina pagrįsti įrašant gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr. 003/a) arba Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr.).
Praktiniai aspektai darbui su vaikais, patyrusiais traumą
Dažnai šie vaikai yra išgyvenę sudėtingas traumuojančias patirtis ankstyvoje vaikystėje, dažnai šios traumos yra susijusios su artimiausiais suaugusiais, kuriais vaikai pasitikėjo. Dėl tokios savo patirties šie vaikai demonstruoja nerimą keliantį elgesį, sukelia sunkumus su jais dirbantiems žmonėms ir būna atstumti - „išmesti“ iš mokyklų, būrelių, draugų rato. Tokiems vaikams svarbu kurti saugią, struktūruotą ir individualizuotą aplinką, kurioje būtų skiriamas laikas mokymuisi, žaidimui, terapiniam darbui ir socialinių įgūdžių ugdymui.
Į ką atkreipti dėmesį planuojant psichosocialinę reabilitaciją
- Detalus vertinimas ir psichodiagnostika, apimanti pažintines funkcijas, elgesio ir emocinę būklę.
- Individualaus plano sudarymas ir periodinis jo peržiūrėjimas.
- Tarpdisciplininis specialistų komandos bendradarbiavimas (psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas, pedagogai).
- Integruoti akademinę, socialinę ir terapinę veiklas.
- Inovatyvių technologijų panaudojimas ir gyvenimo būdo aspektais grįstas požiūris.
Psichosocialinė reabilitacija yra svarbi paslauga, padedanti asmenims atkurti socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šio proceso sėkmė priklauso nuo kokybiško vertinimo, individualaus plano, specialistų komandos bendradarbiavimo ir nuoseklaus plano vykdymo.
tags: #psichosocialines #reabilitacijos #modeliai #schollar