Šiam reiškinio veikėjų pasiskirstymas nepriklauso nuo lyties. Taip, tendencijos vis dar yra, tačiau jos kinta. Įprasta manyti, kad psichologinį smurtą dažniau taiko vyrai, nes būtent jie anksčiau turėdavo daugiau galios elementų (jėga, finansai, kūdikio laukimo ir priežiūros nesuvaržymai). Tačiau dabarties laikmetyje daug kas pasikeitė ir sakyčiau, kad neįmanoma teisingai nustatyti proporcijos tarp psichologiškai smurtaujančių vyrų ir moterų tradicinėse porose. Juolab, jei prisiminsime, kad moterys iš prigimties yra keletą kartų psichologiškai stipresnės. Taigi jų naudojamas psichologinis smurtas dažnai būna ne toks akivaizdus, labiau užslėptas ir “įpakuotas“.
Bet kuris žmogus įpranta prie mažomis dozėmis gaunamo psichologinio smurto ir nepajunta, kuomet jis perauga į žalojantį, žeminantį, niekinantį nuolat keliantį įtampą etapą. Atrodo, kas čia tokio? Mes nuolat įsitempę, toks jau laikmetis - sakysite. Tačiau poros santykius mes pasirenkame ir kuriame laisva valia, todėl galime rinktis ir kaip juos kurti, nesiderindami prie vyraujančių tendencijų kitose gyvenimo srityse.
Nuo ko pradėti ir kaip keisti situaciją? Pirmiausia turime įvardinti ir atpažinti ir įvardinti, kas yra psichologinis smurtas. Trumpai vardinant šis reiškinys apima pasikartojančius ne fizinius spaudimo ar prievartos žodžius, kai siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę padėtį kitą asmenį. T.y., įvairiausias šantažas, ignoravimas ir nekalbėjimas, „tu man aš tau“ žaidimai, veikimas per jūsų silpniausias vietas, menkinimas.
Dažnai apibrėžiama, kad smurtas visada yra sąmoningas. Visgi šis reiškinys turi kelias stadijas, todėl tai gali vykti sąmoningai, tiek nesąmoningai arba viskas viename. Kaip nesąmoningai galima smurtauti? Nuo pat mažens augdamas žmogus įsidiegia bendravimo modelį, įvairias reakcijas iš tėvų bei kitos socialinės aplinkos. Taip žmogaus smegenyse susidėlioja tam tikros automatinės programos, kas veikia ir kas ne, kokie būdai padeda išgyvenimui santykiuose, asmeninių poreikių patenkinimui. Tokį žmogaus elgesio modelį lemia jo įsitikinimai, jo mąstymas, jo patirtis. Tik vėliau tai perauga į sąmoningą smurtavimą.
Didelė klaida smurto atveju dėmesį sukoncentruoti tik ties smurtautoju, jo smerkimu, kaltinimu ar baudimu. Visų pirma pradėkime nuo savęs. Vertėtų savęs paklausti, kodėl būtent aš patekau šį tokią situaciją? Vadinasi jūsų asmeninės ribos yra tokios, kurios leidžia kitam taip elgtis su manimi. Tam teks atsistoti į akistatą su savimi ir suprasti, kodėl iki šiol tų ribų nebuvo.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Kokie jūsų giluminiai įsitikinimai, kokios baimės neleido jų nustatyti? - Koks atsineštas bagažas jus slegia, kad nepajuntate ir toleruojate netinkamą, žalojantį elgesį su jumis? Tam reikėtų susitelkti labiausiai, tam kad atrastumėte tinkamiausius būdus nutraukti psichologinį smurtą. Kaip minėjau, pradedame nuo savęs, kad galėtume jaustis saugūs ir stabilūs. Tuomet net nereiks tiek pastangų, baimės nugalėjimo ir drąsos kitam neleisti su jumis taip elgtis.
Visada sakiau ir sakysiu: prisiimkime vidinę atsakomybę ir darykime viską, kas priklauso nuo mūsų, nesitikėdami, kad kiti pasiūlys tai, ko mums reikia. Lygiagrečiai atlikite veiksmus, kurie paveiks išorines aplinkybes. Kelias yra asmeninis stabilumas, o ne kitų taisymas. Kai jūs stabilus/-i, ilgainiui keičiasi aplinka, nes kitaip neįmanoma. Nespręskite vien tik išorinių dalykų, t.y. taisydamas vien kitą žmogų, mokydamas jį, pabėgimas nuo jo. Pastebėkite, kad pabėgti nuo visų žmonių neįmanoma. Geriausiu atveju vis tiek bent vienas jūsų nepaliks niekada - tai jūs pats. O jei pabėgsite nuo vieno, atsiras kiti. Nebūna taip, kad žmogus turintis savo ribas, jų neturi tik su vienu žmogumi. Kaip yra vienur, taip yra visur!
Bus atvejų, kai tikrai turėsite atsiriboti nuo psichologinį smurtą taikančių žmonių, tačiau tai padarysite tik dėl to, kad aiškiai nustačius vidines ribas tai atsitiks, kaip šalutinis efektas, o ne kaip pagrindinis sprendimas išvengti netinkamo elgesio su jumis. Suraskite, tą giluminę silpniausią vietą, kuri leidžia kitiems per ją manipuliuoti jumis. Nes šalinti reikia priežastis, ne tik pasekmes. Giluminių priežasčių identifikavimas jau nuima dalį įtampos. Tarsi iš šalies pamatote, kas vyksta ir tuomet galite paankstinti savo reakciją ir skirti deramą dėmesį priežasčių sprendimui, o ne pasekmių šalinimui.
Trumpa užuomina ir raktas pabaigai - SAVIVERTĖ. „Kasti“ reikia čia, t.y. Psichologinio smurto prevencija. Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Straipsnio temos: Nebandykite taisyti smurtautojų; Venkite savęs kaltinimo; Teikite pirmenybę savo poreikiams; Venkite bendrauti su smurtautojais; Nustatykite asmenines ribas; Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių; Duokite sau laiko pasveikti; Kreipkitės pagalbos į specialistą. Psichologinio smurto prevencija. Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos.
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Emocinis smurtas dažnai lieka nepastebėtas, nors gali būti labai traumuojantis. Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų.
Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smururą, kad nebūtų dar blogiau. Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau.
Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs. Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška. Dar viena priežastis - vaikų factorius - kai moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo. Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Taip pat smurtautojas gali turėti gerų savybių, tačiau nemokėti valdyti jausmų, todėl elgesys kito atžvilgiu gali būti žalingas.
Jei patiriate ar įtariate psichologinį smurtą, kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus arba į psichologą ar teisininką. Svarbu atpažinti, kad tai nėra norma ir jog pagalba gali padėti. Emocinis smurtas gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus, miego problemas ir fizinius negalavimus, todėl būtina imtis veiksmų ir užtikrinti saugumą sau ir vaikams. Taip pat svarbu įvertinti, ar pats nesate smurtautojas(-a) ir, pripažinus tai, ieškoti pagalbos keisti elgesį.
- Požymiai: įžeidinėjimas, izoliavimas, kontrolė, baimės kurstymas, manipuliavimas, nuolatinė kritika.
- Pasekmės: sumažėjusi savivertė, nerimas, depresija, miego sutrikimai, sunkumai kurti santykius ateityje.
- Pagalba: kreiptis į specialistus, teisinė pagalba, saugi vieta, socialinė ir psichologinė pagalba.
Psichologinio smurto požymiai ir situacijos Lietuvoje
Psichologinis smurtas gali pasireikšti šeimoje, poroje, draugų rate ar darbo aplinkoje. Jis gali būti suvokiamas kaip nuolatinė kritika, izoliavimas, baimė, menkinimas ar manipuliavimas. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Emocinis smurtas dažnai lieka nepastebėtas, todėl svarbu išmanyti požymius: įtikinėjimas, suvaikinimas, izoliavimas, tylėjimas, manipuliavimas ir kontrolė.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Emocinis smurtas dažnai pradedamas nežymiai, o vėliau didėja: jis gali būti naudojamas kaip „meilės išraiška“, kai iš tikrųjų siekiama visiškos kontrolės. Dažnai kyla klausimas, ar moterys ar vyrai dažniau smurtauja; tačiau realybė rodo, kad smurtas gali pasireikšti abiem pusėms. Emocinis smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių: savivertės sumažėjimą, depresiją, nerimą, potrauminio streso sutrikimą ir kt.
Jei pradedate įtarti, kad esate smurtaujamas(-a), įvertinkite savo ribas, kreipkitės į patikimus artimus žmones arba į specialistus. Svarbu iš karto įsivardinti situaciją ir pradėti veikti - ne tik „išspręsti“ smurtautojo problemas, bet ir apsaugoti savo emocinę bei fizinę saugumą. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į savo vertybes ir nusišalinti nuo žalingų santykių, kai tai įmanoma, o jei reikia - kreiptis į teisinę pagalbą.
Praktiniai žingsniai, kai patiriate emocinį smurtą
- Pasitikėkite savo nuojauta ir pripažinkite, kad tai yra emocinis smurtas.
- Nenorėkite būti kaltinti ar prisitaikyti prie smurtautojo.
- Išlikite ramūs; nekovokite emociškai, bet aiškiai išsakykite ribas.
- Ieškokite pagalbos pas artimuosius, draugus ar profesionalus (psichologą/psichoterapeutą).
- Užtikrinkite saugią erdvę, ypač jei planuojate išvažiuoti iš santykių ar globos situacijų.
Taip pat verta prisiminti: psichologinis smurtas dažnai slepiasi už žodžių rūšies ir kasdieninių elgesio modelių. Jei įtariate, kad esate ar buvote paveiktas(-a) psichologinio smurto, kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, psichologą ar teisininką. Atpažinimas, pagalba ir nauji saugumo bei savivertės stiprinimo veiksmai gali padėti atkurti pasitikėjimą savimi ir kurti sveikus santykius ateityje.
tags: #psichologinis #smurtas #santykiuose