Kilus ūmiam pavojui, skambinkite policijai telefonu 112. Ar jums arba kitiems gresia didelis pavojus? Tada turite kreiptis į policiją. Jei reikia neatidėliotinos pagalbos, skambinkite 112. Jeigu neatidėliotina pagalba nėra reikalinga, skambinkite 02800. Tada būsite nukreiptas į vietinę policijos apygardą, kuri imsis veiksmų ir patars, ką daryti.
Smurto formos: apibrėžimai
Smurtas gali būti fizinis, seksualinis ir psichologinis. Be to, nepriežiūra irgi yra laikoma smurto forma. Smurtas galimas įvairiomis situacijomis, kai žmonės būna kartu: namuose, mokykloje, darbe, taksi eilėje ar gatvėje. Smurtas galimas bet kuriuo gyvenimo momentu. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - tai fizinės jėgos naudojimas prieš kitą asmenį, siekiant padaryti jam žalą ar jį kontroliuoti. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas arba pasikėsinimas tai padaryti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Į šią sąvoką įeina mušimas, spardymas, smaugimas, daiktų mėtymas į žmogų ar kitokie fizinio puolimo veiksmai. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
Fizinio smurto formos ir pavyzdžiai: stumdymas, tampymas, purtymas; smūgiavimas, spardymas, kumščiavimas; degimas, plikymas; žalojimas aštriais daiktais ar ginklais; smaugimas; netinkamas vaistų naudojimas. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Fiziniai sužalojimai gali būti mėlynės, lūžiai, žaizdos; taip pat - lėtiniai skausmai, negalia, psichologinės problemos (nerimas, depresija, PTSS) ar net mirtis.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Psichologinis smurtas gali būti įvairių formų, kartais jį yra sunku įvardinti žodžiais. Keletas įprastų požymių yra kontroliavimas, manipuliavimas, nuolatinė kritika. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant: žeminimą: privačiai ar prieš kitus, šaipymasis, keiksmažodžių vartojimas, blogų dalykų sakymas apie artimus žmones, grasinimai; kontroliavimą: su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti, nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso; izoliavimą: ribojimas bendrauti su draugais ir šeima, kontrolė, kur asmuo eina ir ką daro; manipuliavimą: melavimas, kaltės vertimas, grasinimai, emocinis šantažas; kibernetinį smurtą: kontroliavimas, sekimas ir žeminimas pasitelkiant technologijas, ypač socialinę mediją.
Emocinis smurtas ir jo pasireiškimas
Emocinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Emocinis smurtas: nematoma žaizda - jis nepalieka žaizdų ant kūno, tačiau žaloja aukos psichiką.
Skirtumai tarp psichologinio ir fizinio smurto
- Matomumas: Fizinis smurtas palieka fizinius ženklus (mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės), tuo tarpu psichologinis smurtas dažnai nepalieka matomų žymių.
- Taktika: Fizinis smurtas yra tiesioginis fizinio skausmo sukėlimas, o psichologinis smurtas - tai kontrolė, manipuliavimas ir nuolatinis žeminimas.
- Poveikis: Abu smurto tipai gali sukelti psichologines problemas, bet psichologinis smurtas ypač kenkia savivertei ir ilgainiui veda prie depresijos, PTSS, nerimo.
- Prevencija ir atpažinimas: Fizinis smurtas gali būti lengviau atpažįstamas gydytojų, mokytojų ar kitų specialistų, o psichologinį smurtą reikia įvertinti subtiliai, atsižvelgiant į elgesio pokyčius.
Pasekmės sveikatai
Smurtas aukos sveikatai gali pakenkti įvairiais būdais. Svarbu pabrėžti, kad ne visoms smurto aukoms kyla sveikatos problemų: daugeliui viskas klostosi gerai. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau žinių apie ryšį tarp smurto poveikio ir fizinės sveikatos. Dažnai pasitaikančių fizinės sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, galvos svaigimas ir raumenų skausmas dažniau kyla smurto aukoms nei žmonėms, nepatyrusiems smurto. Sunkios fizinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys taip pat dažniau pasitaiko tarp smurto aukų.
Tiems, kas patiria smurtą, padidėja rizika susidurti su įvairiomis psichinės sveikatos problemomis, pavyzdžiui, depresija ir nerimu. Smurto aukoms taip pat yra didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitais svaigalais rizika. Smurtas yra glaudžiai susijęs su savęs žalojimu, įskaitant bandymus nusižudyti. Smurtas ir išnaudojimas gali sukelti potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus.
Ilgalaikis poveikis ir reviktimizacija
Tie, kas yra patyrę smurtą vaikystėje, patiria daugiau smurto ir suaugę (taip vadinamą reviktimizaciją). Asmenys, patyrę smurtą tiek vaikystėje, tiek suaugę, turi didesnę riziką turėti sveikatos problemų nei tie, kurie su smurtu susiduria tik vaikystėje arba tik suaugę. Ilgalaikis, didelio masto smurtas, pavyzdžiui, vaikui augant su labai smurtaujančiu ir kontroliuojančiu tėvu, gali sukelti sudėtingą psichologinę žalą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo psichologija: pritaikymo būdai
Nepriežiūra ir higiena
Nepriežiūra reiškia, kad nėra patenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai. Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Smurtas artimoje aplinkoje gali turėti įtakos aukos higienai. Smurtautojas gali sąmoningai trukdyti aukai pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, neleisti jai praustis, skalbti drabužius ar gauti reikiamas higienos priemones. Higienos nepriežiūros požymiai gali būti: netvarkinga išvaizda, nešvarūs drabužiai, nemalonus kūno kvapas, dantų problemos, odos ligos.
Smurto prieš asmenis su negalia kontekste specifinis smurtas gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis ir nepriežiūra. Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.
Atpažinimas: simptomai ir elgesio pokyčiai
Psichologinio smurto požymiai: kontroliavimas, manipuliavimas, nuolatinė kritika. Kaip atpažinti fizinį smurtą padeda fiziniai ženklai: mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės ir pan. Ar prieš moterį smurtaujama psichologiškai, pavyzdžiui, galima pastebėti, kai ji gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją.
Vaikų atveju: kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į psichologinį smurtą
Smurto ratas ir kodėl aukos lieka
Smurto ratas yra modelis, kuris paaiškina, kodėl aukos lieka smurtiniuose santykiuose. Smurto ratas susideda iš kelių etapų: įtampos kaupimas: smurtautojas tampa irzlus, piktas ir kontroliuojantis; smurto protrūkis: smurtautojas smurtauja fiziškai, psichologiškai ar emociškai; medaus mėnuo: smurtautojas atsiprašo, žada pasikeisti ir elgiasi meiliai; ramybės laikotarpis: santykiai atrodo normalūs, tačiau įtampa pamažu kaupiasi. Šis ratas kartojasi, todėl aukai vis sunkiau palikti smurtautoją.
Kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Prevencija, pagalba ir institucijų vaidmuo
Jei esate smurto ir išnaudojimo auka, jums gali būti suteikta pagalba. Sužinojęs, kad kažkas patiria ar gali patirti smurtą ar išnaudojimą, galite padėti. Smurtiniams ir seksualiniams nusikaltimams galite užkirsti kelią, pranešdami apie juos policijai ar vaiko gerovės tarnyboms arba padėdami aukai užsitikrinti saugumą, pavyzdžiui, krizių centre, ligoninėje ar kitoje saugioje vietoje.
Jei patyrėte smurtą ar seksualinį išnaudojimą, pagalbos taip pat galite kreiptis į vietinį skubios medicininės pagalbos skyrių. Apie smurtą ir išnaudojimą galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju. Jūsų šeimos gydytojui taikomas konfidencialumo įsipareigojimas, ir jam be jūsų leidimo neleidžiama dalytis informacija apie jus su kitais asmenimis, nebent būtų iškilęs pavojus jūsų gyvybei ir sveikatai. Jūsų šeimos gydytojas dažnai gerai žino jūsų sveikatos ir gyvenimo situaciją, jis gali būti geras pokalbio partneris, nes turi bendravimo su žmonėmis, išgyvenančiais sunkumus, patirties. Šeimos gydytojas prireikus pasiūlys vertėją žodžiu. Jei reikia, šeimos gydytojas gali jus nukreipti kitam specialistui arba jus informuoti, kur galėtumėte gauti pagalbos, pavyzdžiui, krizių centre ar šeimos konsultavimo centre.
Pagalbos karštoji linija yra nemokamas pagalbos telefonas vaikams ir jaunuoliams, nukentėjusiems nuo smurto, prievartos ar nepriežiūros. Karštosios linijos telefonas veikia visą parą. Taip pat galite susisiekti per gyvo pokalbio programėlę („chat“), sms žinute ar el. paštu. Vaikai gali skambinti, jei jie yra skriaudžiami, o suaugusieji gali skambinti, jei jiems reikia patarimų arba jei jie žino apie vaikus, kurie yra skriaudžiami. Skambinkite vaikų ir paauglių karštąja linija 116 111 (norvegų kalba).
Smurto ir išnaudojimo aukoms teikiama daug įvairių pagalbos paslaugų. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti įveikti smurto pasekmes ir atkurti psichinę sveikatą. Krizių centrai teikia apgyvendinimą, teisinę pagalbą ir psichologinę konsultaciją. Pagalbos linijos skirtos suteikti emocinę paramą ir informaciją smurto aukoms. Savitarpio pagalbos grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.
Darbovietės prevencija ir teisiniai aspektai
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Psichologinis smurtas įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).
Institucinis smurtas ir pažeidžiamos grupės
Instituciniu smurtu laikomas žeminantis, nepagarbus, atsainus valstybės institucijų darbuotojų elgesys, kylantis iš neigiamų nuostatų apie negalią ar apie labiau pažeidžiamą žmonių su negalia padėtį. Gyventojų kasdienės rutinos, saugumo jausmas ir gyvenimo kokybė labai priklauso nuo darbuotojų elgesio ir kompetencijos. Institucinio smurto prevencijos apybraižas galime rasti vidaus tvarkos taisyklėse. Jose visuomet nurodoma, kad smurtas netoleruojamas nei prieš paslaugų gavėjus, nei prieš darbuotojus. Visgi konkrečių priemonių, mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti aplinką be institucinio smurto, trūksta.
Moterys su negalia susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. U. Grigaitė teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitusi ir opi problema. Pasaulinė statistika rodo, kad bent 1 iš 3 moterų tai patiria bent kartą per savo gyvenimą, o moterys su negalia - dar dažniau. Viena pavojingiausių vietų moterims yra jų pačių namai. Dauguma žmonių visuomenėje smurtą artimoje aplinkoje atpažįsta kaip socialinę, žmogaus teisių ar lyčių nelygybės problemą, bet reikia nepamiršti, kad kartu tai yra ir milžiniška visuomenės sveikatos bei psichikos sveikatos problema.
Prevencijos spragos ir reikalingi veiksmai
G. Klidziūtė pažymi, kad smurtui dėl lyties nėra skiriama pakankamai dėmesio. Nors socialinės globos įstaigose egzistuoja nemažai mechanizmų, kuriuose išskiriama smurto prevencija, aprašoma reakcija į jį, taikomais veiksmais ir pagalbos būdais neatsižvelgiama į faktą, kad moterys neproporcingai dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje. Teikiant psichikos sveikatos paslaugas dažniausiai remiamasi nacionaliniais teisės aktais, vidinėse tvarkose smurtas atspindimas tik pirminiame lygmenyje.
Vienas esminių trūkumų planuojant prevenciją ir reagavimą yra tai, jog į smurto apibrėžimą žiūrima pakankamai bendrai - nėra vertinama skirtingų smurto formų raiška ir poveikis. Smurtas yra labai kompleksinis ir daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl skirtingų priežasčių, nuo kurių praktikoje priklauso ir skirtingos prevencijos priemonės, atpažinimas, reakcija bei pagalba. Todėl specialistams būtinai reikia reguliariai kelti savo kompetenciją bei didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Parengta įgyvendinant projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“.
Kaip elgtis, jei įtariate smurtą
Esate sužeistas ar jums grasinama? Ar bijote patirti smurtą, ar bijote dėl savo gyvybės? Ar įtariate, kad kažkas patiria smurtą ir grasinimus? Tada turite kreiptis į policiją. Prašom plačiau pasiskaityti apie tai, kuo policija gali jums padėti, ir apie policijos darbą smurto artimoje aplinkoje atveju (politiet.no, norvegų kalba).
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, kreipkitės pagalbos. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Sudarykite saugos planą. Suplanuokite, kaip pasitrauksite iš smurtinės situacijos. Palikite smurtautoją. Tai gali būti sunkiausias žingsnis, bet jis būtinas jūsų saugumui. Rūpinkitės savimi. Po smurto patirties svarbu rūpintis savo fizine ir psichine sveikata.
Kaip kalbėtis su vaiku apie smurtą
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
Santrauka pagalbos galimybių
- Skubios pagalbos telefonas 112 arba 02800 (kai neatidėliotina pagalba nereikalinga).
- Vaikų ir paauglių karštoji linija 116 111 (galima gyvo pokalbio, sms ar el. paštu).
- Skubios medicininės pagalbos skyrius ir šeimos gydytojas (konfidencialumas, nukreipimas).
- Krizių centrai, psichologai, savitarpio pagalbos grupės, socialinės paslaugos.
- Darbdavio atsakomybė už saugią darbo aplinką (Darbo kodeksas).
Kaip atpažinti psichopatinę asmenybę ir nepapulti į jos manipuliacijų spąstus?
| Smurto forma | Pavyzdžiai | Pasekmės |
|---|---|---|
| Fizinis | Mušimas, spardymas, smaugimas, daiktų mėtymas | Sužeidimai, lėtiniai skausmai, negalia, psichologinės problemos |
| Psichologinis | Kontrolė, žeminimas, izoliavimas, manipuliavimas | Žema savivertė, depresija, nerimas, PTSS |
| Seksualinis | Prievartiniai seksualiniai veiksmai, skaitmeninis išnaudojimas | Trauma, lytinė sveikata, psichologinės problemos |
| Nepriežiūra | Nesuteikimas higienos, maisto, medicininės pagalbos | Infekcijos, bloga higiena, fizinės ir psichinės ligos |
Smurtas yra labai kompleksinis ir daugialypis reiškinys, atsirandantis dėl skirtingų priežasčių, nuo kurių praktikoje priklauso ir skirtingos prevencijos priemonės, atpažinimas, reakcija bei pagalba. Svarbu prisiminti, kad nesate vieni. Pagalba yra prieinama, ir jūs galite nutraukti smurto ratą.
tags: #psichologinio #smurto #fizinio #smurto #higienos