Psichologinė priklausomybė nuo žmogaus: simptomai ir įveikimo būdai

Psichologinė priklausomybė nuo žmogaus - sudėtingas reiškinys, kurį sudaro emociniai, elgesio ir socialiniai komponentai. Priklausomybė tarsi leidžia žmogui atsijungti nuo realių problemų, sukuria alternatyvų gyvenimą, alternatyvius siekius. Pradžioje tai suteikia šiokį tokį malonumą bei sumažina psichologines kančias.

Kas yra priklausomybė ir kodėl ji atsiranda

Priklausomybė - tai pirminė, lėtinė, neurobiologinė liga, kurios vystymąsi ir išraišką lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Priklausomybės atsiradimo priežastys nėra tiksliai nustatytos, todėl žmogiškųjų problemų bei santykių tyrinėtojai priklausomybės šaknų ieško remdamiesi savo specializacija.

Manoma, jog tai lemia skirtingi veiksniai, tokie kaip patirtos krizės, trauminės vaikystės patirtys, gretutiniai psichikos sutrikimai, genetika, biologija ir socialinė aplinka. Jų veikiamas žmogus natūraliai nori ir ieško būdų vaduotis iš nemalonios psichikos būsenos.

Verta atkreipti dėmesį: visi priklausomi asmenys savo priklausomybės kelią pradėjo nuo teigiamų patirčių: pavartotos medžiagos ar lošimo teikiami potyriai pradžioje buvo įdomūs ir nesukeliantys skausmo, praradimų. Tačiau ilgainiui, nelabai aiškią ribą peržengus, viskas apsiverčia aukštyn kojom ir tampa kančia, griūva gyvenimas.

Psichologinės priklausomybės nuo žmogaus pagrindiniai požymiai

• Gyvenimas „sukasi“ aplink priklausomybės objektą: mintys, norai, poelgiai - viskas krypsta link santykių su tam tikru žmogumi.
• Asmuo stengiasi santykiais spręsti savo gyvenimo problemas arba juos slopina - iškilus sunkumams mintys krypsta: kaip susisiekti, susitikti ar išvengti jo praradimo.
• Didėjanti izoliacija arba slėpimasis: asmuo slepia tikrąsias jausenas, elgesį, bandydamas išlaikyti tam tikrą įvaizdį.
• Neigimas ir saviapgaulė: kol žmogus nepripažįsta ir nesusitaiko su priklausomybe, jis visiškai yra priklausomas nuo savo „šeimininko“. Priklausomybė yra labai susijusi su neigimu ir perdėtu pasitikėjimu savo jėgomis.
• Gyvenimo sričių nuosmukis: santykiai šeimoje, darbas, socialinė veikla nueina į antrą planą.
• Emocinė nestabilumas: nuolatinis diskomfortas, vidinis skausmas, polinkis „savaitei atsipalaiduoti“ arba „tiesiog pasikalbėti“ virsta nuolatiniu poreikiu.

Emocinė priklausomybė nuo priklausomo žmogaus

Emocinė priklausomybė - tai situacija, kai kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomas nuo santykių su priklausomu asmeniu. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija. Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą.

Taip pat skaitykite: Socialinė reabilitacija Anykščiuose

Ankstyvi ženklai - kaip pastebėti priklausomybę laiku

Ar galime užbėgti įvykiams už akių pastebėjus pirminius sutrikimo ženklus, kol dar žmogus neatsidūrė visiškam dugne? Taip, galima. Tačiau tyrinėti turime ne ką blogo žmogui padarė ar daro priklausomas asmuo, o ką jis iš to gauna. Stebėkite savo bičiulius ir artimuosius: gal jis greičiau „apsvaigsta“ emocionaliai, gal reikia daugiau kontakto, gal ieško dažnesnių progų elgtis taip, kad laikinai sumažintų vidinį skausmą.

Apie 75 procentai psichikos sutrikimų žmonėms išsivysto iki 25 metų amžiaus, tarp jų ir priklausomybės sindromas. Noras keisti nemalonią būseną dažnai prasideda paauglystėje, todėl turime ypač stebėti paauglius, kurie linksta į tam tikrus santykių modelius ar elgesį, ir ieškoti priežasčių, kurios juos veda priklausomybės link.

Priklausomybės santykis su visuomene ir šeima

Reikia įvardinti ir socialinį kontekstą: polinkis priklausomybėms tam tikra dalimi yra paveldimas, tačiau kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į socialinės aplinkos svarbą. Vaikai visuomet mokosi iš tėvų kaip reikia gyventi, kaip elgtis, mąstyti, ko siekti.

Ar esame priklausomybių visuomenė? Ulrick Giesekus teigė, kad aiškių ribų tarp „blogų įpročių“ ir „sunkios priklausomybės formos“ nėra. Reikia vadovautis tuo, kad sunkūs priklausomybių sutrikimai visuomenėje tiek pat dažni, kaip ir „menki kasdieniški potraukiai“.

Diagnozė ir gydymas: kas gali padėti

Formalus priklausomybės diagnozavimas priklauso gydytojui. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Tačiau priklausomiems žmonėms yra būdingas neigimas ir neretai nei gydytojas, nei kiti specialistai negali žmogui įteigti ar kaip nors kitaip padėti pripažinti diagnozę.

Taip pat skaitykite: Slaugos psichologijos metodai

Remiantis neuromokslo pasiekimais, objektyvus rodiklis būtų skenavimas funkciniu magnetiniu rezonansu (fMRI) ir galvos smegenų sistemos tyrimas. Tačiau kol kas tokie tyrimai yra atliekami tik ilgus metus priklausomiems asmenims, vadinasi, ne diagnozuojant, o ieškant ligos reiškimosi ypatybių ir galimų gydymo būdų. Aiškių, patikimų rodiklių diagnozavimui (tokių kaip smegenų sistemos struktūriniai pakitimai ar kai kurių jų dalių aktyvumas) kol kas nėra.

Gydytojas psichiatras bendraudamas su pacientu vadovaujasi diagnostiniais kriterijais: pacientui sunku kontroliuoti elgesį ar poreikį, palaipsniui dingsta domėjimasis kitomis gyvenimo sritimis, žmogus elgiasi nepaisydamas žalingų pasekmių, juntama fiziologinė arba emocinė „abstinencija“, gali vystytis tolerancija.

Gydymo būdai ir pagalba

• Valstybės finansuojamas gydymas: Lietuvoje Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia gydymą - nuo ambulatorinio medikamentinio iki stacionaraus psichosocialinio gydymo.
• Konsultacijos su kvalifikuotais specialistais: kilus įtarimui dėl priklausomybės, tiek pats asmuo, tiek artimieji gali pasikonsultuoti.
• Psichoterapija ir šeimos terapija: disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija; šeimos nariai mokomi prisiimti atsakomybę už save ir nustatyti ribas.
• Reabilitacija ir priklausomų asmenų bendruomenės: teisminės praktikos pavyzdžiai rodo, kad pasitaiko priverstinio ar pusiau priverstinio siuntimo į gydymą per teismo sprendimą ar probacijos tarnybą.
• Palaikomosios grupės ir savipagalbos organizacijos: grupinis palaikymas dažnai padeda išlaikyti motyvaciją pokyčiams.

Formalių priklausomybių gydymo metodų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir patirtimi, nėra labai daug, o netradicinės priemonės dažnai taikomos be aiškių įrodymų. Sveikimo procesas reikalauja laiko, paciento pastangų ir kitų žmonių pagalbos.

Kaip elgtis artimiesiems - praktiniai patarimai

1. Gelbėkite save pirmiausia: rūpinkitės savo sveikata, poreikiais, interesais.
2. Venkite kankinio pozos ir moralizavimo; kaltinimai, grasinimai ar skyrimosi grimas nėra tinkama išeitis.
3. Mokykitės atpažinti manipuliacijas, saviapgaulę ir aiškiai nustatyti ribas.
4. Ieškokite profesionalios pagalbos: kvalifikuoti psichologai ir psichoterapeutai gali padėti spręsti kopriklausomybės problemas.
5. Skatinkite artimą asmenį kreiptis pagalbos, bet priimkite, kad pasirinkimas kartais gali būti ne visai savanoriškas.

Prevencija ir visuomenės vaidmuo

Kalbant apie prevenciją, labai svarbu matyti vieni kitus, kalbėtis, šviesti jaunus žmones taikant prevencinius mokymus mokyklose tiek vaikams, tiek jų tėvams pasitelkiant specialistus. Susidūrus su pasekmėmis mes sumokėsime daug didesnę kainą ir tai taps visuomenės problema.

Reikėtų prisiminti, jog žmogus nesirenka būti priklausomas - priklausomybės, kuri žaloja gyvenimą, pats asmuo sąmoningai nesirenka. Todėl visuomenė ir šeima turi aktyviai dalyvauti prevencijoje ir pagalboje.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu

Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje

Valstybės finansuojamą gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Taip pat teikiamos konsultacijos priklausomybių konsultantų, ambulatorinio gydymo įstaigose ir įvairiuose paramos tinkluose. Kilus įtarimui dėl žalingo vartojimo ar priklausomybės, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.

Vietinės iniciatyvos: Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo „Priklausomybių mažinimo programą“. Esant poreikiui, kviečiame apsilankyti Gyventojų, turinčių priklausomybes, konsultavimo kabinete adresu J.T. Vaižganto g. 93A, Plungė. Kontaktai: 8 638 01831 (Ilona), 8 638 01296 (Rita).

Pagalbos tipas	Ką suteikia	Kam kreiptis
Ambulatorinis gydymas	Medikamentai, konsultacijos	Priklausomi asmenys
Stacionarus psichosocialinis gydymas	Ilgesnė reabilitacija, grupės terapija	Asmenys su rimtomis priklausomybės pasekmėmis
Šeimos psichoterapija	Darbas su kopriklausomybe, ribų nustatymas	Šeimos nariai
Palaikomosios grupės	Emocinė parama, patirties dalijimasis	Visiems

Santrauka - ką svarbu prisiminti

• Priklausomybė yra sudėtinga problema, susijusi su neurologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
• Emocinė priklausomybė nuo žmogaus gali griauti šeimų gyvenimą ir reikalauja specializuotos pagalbos.
• Ankstyvas požymių pastebėjimas, švietimas ir prevencija ypač svarbūs paaugliams ir šeimoms.
• Gydymas reikalauja laiko, pastangų ir dažnai kelių specialistų įsitraukimo; netradicinės arba neįrodytos priemonės gali būti neveiksmingos arba žalingos.
• Artimieji turi rūpintis savimi, nustatyti ribas ir ieškoti profesionalios pagalbos.

tags: #psichologine #priklausomybe #nuo #zmogaus