Realizuodami savo profesinį potencialą, ne vienerius metus praleidžiame darbinėje aplinkoje, kurioje įsitraukiame į gyvenimą ne tik kaip specialistai, tačiau ir kaip žmonės. Toli gražu ne visuomet pavyksta atsiriboti nuo darbe vyraujančių aplinkybių, ypač jei jos veikia mus ilgą laiką. Kaip bebūtų gaila, dažnoje organizacijoje galime pastebėti įvairius darbuotojams stresą keliančius reiškinius, kurie gali pakenkti tiek organizacijos atmosferai, tiek pačių darbuotojų gerovei.
I. Organizuotas psichosocialinių rizikų vertinimas Lietuvoje
Organizacijos tyrimas atliekamas elektroninio anketavimo būdu. Rezultatas: surinkta informacija apie organizacijos darbuotojų psichosocialinę riziką. Metodas - tyrimas anketavimo būdu. Trukmė - apie 14 kalendorinių dienų. Trukmė - priklauso nuo įmonių, ataskaitų skaičiaus (nuo 2 sav.).
Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Ministro įsakymu dėl psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 2005 m. rugpjūčio 24 d. Nr. V-699/A1-241 bei Valstybinės Darbo Inspekcijos rekomendacijomis tyrimas atliekamas Lietuvai adaptuota streso valdymo standartų metodika.
Vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais ir tarptautiniais standartais, tokiais kaip ISO 45003, atliekamas išsamus psichosocialinių veiksnių vertinimas. Šis vertinimas apima sistemingą psichosocialinių rizikos veiksnių identifikavimą, tyrimą ir nustatymą, siekiant nustatyti streso darbe priežastis ir jų galimą poveikį darbuotojų sveikatai.
Naujosios vertinimo praktikos tikslas - užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie tyrimo tikslus, procesą ir naudą bei būtų pasirengę aktyviai dalyvauti. Išanalizuosime surinktus duomenis apie galimą riziką darbo aplinkoje, o pagal standartizuotas matavimo metodikas ir teisės aktų reikalavimus nustatysime rizikos lygį: priimtina, toleruotina ar nepriimtina. Darbuotojams pristatysime psichosocialinės rizikos vertinimo rezultatus ir planuojamus veiksmus, skirtus jų saugos ir sveikatos darbo vietoje stiprinimui.
Taip pat skaitykite: patarimai bendraujant su asmenimis, turinčiais proto ar psichikos negalią
II. Darbo aplinkos įtaka žmogaus realizacijai ir rizikos pobūdis
Darbo aplinka dažnai siejama su profesine veikla bei profesine žmogaus realizacija. Tačiau kartais darbo aplinkoje atsiranda daugybė problemų, kurios kenkia darbuotojų profesinei ir asmeninei savirealizacijai. Socialinių santykių darbo vietoje analizė apima konflikto, mobingo, diskriminacijos rizikas, kurios gali sukelti įtampą, pabloginti produktyvumą ir sukelti psichologines ar fizines problemas. Nuo tinkamo pasirengimo priklauso viso tyrimo sėkmė bei darbuotojų įsitraukimas.
Šiame etape pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie tyrimo tikslus, procesą ir naudą bei būtų pasirengę aktyviai dalyvauti. Tyrimas bus atliekamas apklausų būdu, užtikrinant konfidencialumą ir skatinti nuoširdžius atsakymus, naudojantis tiek popierine, tiek elektronine forma. Išsamiai išanalizuosime surinktus duomenis apie galimą riziką darbo aplinkoje, nustatysime pagrindines streso darbe priežastis ir įvertinsime galimą darbuotojų sveikatos pakenkimo riziką.
III. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo planas
Rizikos identifikavimas apima įvairius duomenų šaltinius: darbo vietų aprašymai, technologiniai procesai, darbo ir poilsio režimas, darbuotojų skundai ir pasiūlymai, kadrų kaita, nedarbingumo ir nelaimingų atsitikimų duomenys, streso darbe požymiai ir kiti aktualūs duomenys.
Rizikos tyrimas atliekamas pagal suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą, atsižvelgiant į įmonės specifiką, veiklos sritį, darbo sąlygas, priemones, laiko režimą ir kitus veiksnius. Tyrimo metu naudojami stebėjimo, darbo vietos aprašymo ir apklausos metodai. Šiame etape ypač svarbios anoniminės darbuotojų apklausos, kurios gali būti atliekamos tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu, užtikrinant darbuotojų konfidencialumą ir skatinant atvirus ir nuoširdžius atsakymus.
Rizikos nustatymas grindžiamas tyrimo rezultatais ir apima pagrindines streso darbe priežastis bei įvertinimą, ar darbuotojų sveikata gali būti pažeista. Pagrindinių psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas apima darbo krūvio ir tempo analizę, darbo organizavimo ir kontrolės analizę, socialinių santykių darbe analizę, darbo turinio ir prasmės analizę bei organizacijos kultūros analizę. Prevencinių priemonių planavimą sudaro rizikos įvertinimas ir priemonių planas, kurį supažindinami visi darbuotojai ir jų atstovai. Konkrečios rekomendacijos padeda pagerinti darbo aplinką, sumažinti stresą, perdegimą ir kitas neigiamas pasekmes.
Taip pat skaitykite: psichikos sveikatos priežiūros svarba
IV. Praktiniai vertinimo ir veiksmų žingsniai
Po prevencinių priemonių įdiegimo būtina įvertinti, ar jos padėjo sumažinti riziką arba pagerino darbo sąlygas. Nauja surinkta duomenų dalis palyginama su pradine rizikos analize, kad būtų įvertinta, ar įdiegti veiksmai pasiekė numatytus tikslus. Visa procesą reglamentuoja teisės aktai ir tarptautiniai standartai, užtikrinant nuolatinį stebėjimą ir atnaujinimą.
Šio vertinimo įgyvendinimas leidžia efektyviau paskirstyti resursus ir identifikuoti pavojingiausias rizikas, kurios reikalauja skubiausio dėmesio. Taip pat svarbu, kad įmonės vadovai ir darbuotojai įsitrauktų į vertinimo rezultatų aptarimą ir bendrą planų įgyvendinimą. Tokiu būdu organizacijos kultūra skatinama būti atviresnei, atsparesnei stresui ir geriau pasirengusiai veikti įvairiose darbo situacijose.
V. Kaip vertinamas stresas darbe
Pagrindiniai psichosocialiniai rizikos veiksniai, kurių tyrimas gali būti išskiriamas, yra šie:
- Darbo krūvio ir tempo analizė - vertinamas darbo kiekis, terminai, spaudimas ir jų poveikis savijautai.
- Darbo organizavimo ir kontrolės analizė - nagrinėjami darbo laiko grafikai, pamaininis darbas, autonomijos lygis ir galimybės daryti įtaką procesams.
- Socialinių santykių darbe analizė - vertinami santykiai su kolegomis ir vadovais, konfliktai, mobingas ir diskriminacija.
- Darbo turinio ir prasmės analizė - nagrinėjama monotoniškumas, įvairovė, atsakomybės lygis ir darbuotojų suvokimas apie prasmę.
- Organizacijos kultūros analizė - vertinamos įmonės vertybės, komunikacijos stilius, lyderystės principai ir jų įtaka psichologinei aplinkai.
Prevencinių priemonių planavimas numato konkrečius veiksmus psichosocialinei rizikai mažinti arba šalinti, o rekomendacijos leidžia įgyvendinti pokyčius, kurie pagerina darbuotojų gerovę ir darbo našumą.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia psichosocialinė reabilitacija Lietuvoje: nuo įstatymų iki praktikos
tags: #psicho #socialiniu #problemu #ivertinimas