Šiuo metu Lietuvoje labai plačiai vartojama socialinės integracijos sąvoka iš dalies taip pat numano socialinį dalyvavimą. Tačiau socialinio dalyvavimo konceptas tiksliau operacionalizuoja neįgaliųjų socialinės būties kryptingumą, paradigmiškumą. Socialinės integracijos konceptas šiandien yra vulgarizuotas, t. y. ne tik praradęs aiškiai apibrėžtą, operacionalizuotą turinį, tačiau iš dalies ir savo prasmę. Geriausiai integracijos sąvokos devalvaciją atspindi tai, kad neįgaliųjų socialinės integracijos tiek praktikos, tiek analizės tradicijos atsidūrė savotiškame akligatvyje, sukasi uždarame rate. Socialinės integracijos turinys bei prasmė nebėra reflektuojami, kiekvienas socialinis veiksmas dėl neįgaliųjų vadinamas socialine integracija.
Kita vertus, ieškome neįgaliųjų socialinės būties analizės naujumo, Lietuvoje atliekama nemaža tyrimų apie neįgaliuosius, apie socialines nuostatas, požiūrius, santykius, tačiau kone visi jie apsiriboja statišku, į galimybes ir pokyčius neorientuotu, analizės pobūdžiu, kai parodoma, kokios neigiamos yra socialinės nuostatos, kokie sutrikę socialiniai santykiai ir pan., kitaip tariant, nepaisant socialinės integracijos ideologijos, akcentuojami sutrikimai, negalėjimai.
Tokia tyrimų metodologijos situacija tik parodo tyrėjų metodologinį-paradigminį pasimetimą kai vienu metu deklaruojama socialinės integracijos būtinybė, o greta empiriškai parodomas socialinės integracijos neįmanomumas ar tiesiog bejėgiškumas nepotencialumas, neturėjimas idėjų, kaip įveikti socialinio sutrikimo ar socialinės atskirties situacijas.
Neįgaliųjų ugdymo ir socialinė sritys taip pat plačiai atsivėrė naujai socialinės integracijos patirčiai. Priimti iš esmės nauji Specialiojo ugdymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai, socialinės atskirties grupių integracija į visuomenės gyvenimą tapo vienu iš valstybės prioritetų, dalyvaujama nacionaliniuose ir bendruose tarptautiniuose projektuose, įsijungta į tarptautinių neįgaliųjų ir jų klausimus spendžiančių organizacijų veiklas.
Yra ieškoma neįgaliųjų socialinio dalyvavimo būdų naujumo, galimybių, raiškos, tiriama, kaip plėtoti neįgaliųjų individuacijos galimybes, be to, keisti bendruomenės požiūrį ir elgseną kaip kooperuotis su neįgaliaisiais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Žmogaus negalia dažnai jam trukdo sėkmingai integruotis į visuomenę, todėl neįgaliųjų socialinės integracijos politika pastaraisiais metais kryptingai keitėsi nuo šalpos ir palaikymo, kaip vienintelės priemonės, link pačių neįgaliųjų gebėjimų, savarankiškumo ugdymo, integracijos į vietos bendruomenes ir apskritai į socialinį gyvenimą skatinimo.
Tikėjimas žmogaus, net ir turinčio vienų ar kitų raidos sutrikimų, potencinėmis galimybėmis atveria svarbius būties horizontus ir asmenybės sklaidos galimybes. Būtiškas neįgalumo aptarimas įgalina samprotavimus grįsti garbingumo, orumo, kūrybingumo, susvetimėjimo įveikimo, dialogiškumo, socialinės partnerystės ir atskirties mažinimo kategorijomis. Turint omenyje tai, kad neįgalūs žmonės taip pat sukuria pridėtinę socialinę, simbolinę, prasmės vertę, verčia mus juos apmąstyti ne tik pagaminamos produkcijos ir standartizuotos gamybos bei gamybinių santykių sąvokomis.
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į mano profesinę veiklą. Įstaiga, kurioje dirbau, buvo viena iš pirmųjų ir labiausiai paliestų pertvarkos proceso. Stebint pokyčius šioje srityje, ėmiau vis labiau domėtis socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams. Norėdama gilintis į šiuos procesus, pasirinkau socialinio darbo magistrantūros studijas. Džiaugiuosi šiuo sprendimu - atliekant tyrimą magistro baigiamajam darbui pavyko labiau pažinti pokyčius, susijusius su socialinės globos teikimu intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems vaikams Lietuvoje institucinės pertvarkos metu.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Visi - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio".
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Dirbu socialinio darbo srityje 4 metus ir per mano darbo praktiką teko ir tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Stengiuosi žmonėms padėti susidoroti su iššūkiais, gyvenimo sunkumais, juos motyvuoti ir įgalinti spręsti savo problemas, tačiau dažnai noras suteikti pagalbą kelia daug iššūkių.
Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse.
Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. Kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose.
Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos.
Alternatyvioji komunikacija ir jos svarba
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje rašoma, kad „socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka".
Pasaulį matau kaip nuolatos besikeičiantį, todėl reikalaujantį vis atnaujinti gebėjimus orientuotis prieštaringoje ir nepastovioje aplinkoje. Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su situacijomis, kurios neturi aiškaus vienareikšmio sprendimo. Pasaulio dinamiškumas ir socialinis darbas siejasi neapibrėžtumu, kuris yra nuolatinis šios profesijos palydovas. Tai verčia socialinį darbuotoją darbinėje aplinkoje reflektuoti savo profesinę veiklą, aprėpti praktinius įgūdžius, teorines žinias, profesines bei asmenines vertybes, gebėti kūrybiškai tai pritaikyti teikiant pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Socialinis darbas globos namuose
Socialinis darbas globos namuose su neįgaliais ir senyvo amžiaus žmonėmis tampa vis populiaresnis, nes visuomenė vis daugiau skiria dėmesio vyresnio amžiaus žmonių poreikiams ir akcentuoja jų geros gyvenimo kokybės svarbą. Gyvenimo trukmė ilgėja, todėl daugėja ir senjorų, kuriems reikalinga profesionali priežiūra bei pagalba. Dirbant su senjorais, svarbu taikyti modernius metodus, kurie skatina jų aktyvumą, savarankiškumą ir socialinę adaptaciją.
Labai dažnai mūsų veikloje yra naudojamas aktyvumo ir socialinės adaptacijos skatinimas, toks kaip bendradarbiavimas su jaunimu ar vaikais, kuomet vykdoma bendra veikla, organizuojamos bendros šventės ir renginiai, kurių metu jaunimas gali bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir juos įkvėpti.
Sveikatingumo ir kognityvinės veiklos stiprinimas - taip pat svarbūs metodai, kuriuos taikome savo darbe. Vienas jų - fizinio aktyvumo skatinimas. Kasryt vedame mankštas, einame pasivaikščioti, masažistė atlieka masažus. Neseniai pradėjome taikyti kaniterapijos metodą - tai terapinis, metodas, kai bendraujant su specialiai paruoštais šunimis siekiama gerinti vyresnio amžiaus asmenų fizinę ir emocinę savijautą. Pastebime, kad tai mažina stresą, nerimą, skatina teigiamas emocijas, padeda prisiminti malonius gyvenimo momentus. Kaniterapija taip pat skatina judėjimą, gerina smulkiąją motoriką ir koordinaciją. Kaniterapija vyksta individualiai ir grupėse. Užsiėmimo metu gyventojai gali glostyti šunį, šukuoti jį, apsikabinti, duoti komandas.
Visi darbo metodai buvo pristatyti renginio, kuris buvo skirtas paminėti tarptautinę senjorų dieną, metu.
Gyvūnų terapija gydytojams ir slaugytojams
Tarptautiniai projektai ir inovacijos
Projektai atveria puikias galimybes dalintis gerąja darbo patirtimi, įgyti naujas kompetencijas bei tobulinti esamas, plėtoti bendradarbiavimą. Inovacijos taip pat dažniausiai ateina su projektais, o tai gerina ir kelia darbo kokybę organizacijoje.
Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras bendradarbiaudamas su partneriais iš Latvijos įgyvendina tarptautinį Erasmus+ projektą „Inovatyvūs darbo su neįgaliais metodai“ (ang. „Innovative methods in work with disabled people“). Erasmus+ Nr.
Dialogas kaip socialinio darbo priemonė
Visose pasaulio šalyse visada buvo asmenų, turinčių proto negalią. Tai žmonės, kuriems reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Socialinio darbo praktikoje dialogas yra esminė ir veiksmingiausia žmonių bendravimo forma, kuri skatina bendrą darbo procesą. Dialogas tai galimybė, leidžianti proto negalią turintiems asmenims išsakyti savo poreikius, kaip mažinanti socialinę atskirtį.
Šiame moksliniame darbe dėmesys kreipiamas į socialinių darbuotojų, dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis, tarpusavio dialogo konstravimą per jų profesines patirtis. Per socialinių darbuotojų profesines patirtis siekiama atskleisti kaip socialinės darbuotojos konstruoja tarpusavio dialogą su pro to negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo objektas - socialinių darbuotojų ir žmonių su proto negalia tarpusavio dialogas.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti socialinių darbuotojų ir žmonių su proto negalia tarpusavio dialogo konstravimo patirtis. Tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti kokie socialinio darbo metodai yra naudojami dirbant su neįgaliais asmenimis.
- Atskleisti kaip konstruojamas tarpusavio dialogas su proto negalią turinčiais asmenimis.
- Atskleisti kaip socialiniai darbuotojai sprendžia iškilusius sunkumus dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis.
Dialogo konstravimas priklauso nuo taikomos socialinės - interakcinės arba medicininės korekcinės paradigmos. Norint atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių su proto negalią turinčiais asmenimis, tarpusavio dialogo konstravimo patirtis buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, vadovaujamasi interpretuojamąja - konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine epistemologijos pozicija. Duomenų rinkimo metodas - pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo socialinės darbuotojos ir socialinio darbuotojo padėjėjos, dirbančios dienos centre asmenims su negalia. Tyrimo metu gauti duomenys buvo analizuojami, taikant dalinį grindžiamosios teorijos duomenų analizės metodą. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinės darbuotojos ir jų padėjėjos konstruoja tarpusavio dialogą su proto negalią turinčiais asmenimis per kasdieninį bendravimą. Socialinių darbuotojų dialogo konstravimas su klientais yra pagrįstas pagarba klientui ir žmogiškam orumui. Teigiamas tarpusavio ryšys tarp socialinio darbuotojo ir kliento svarbus, nes didina kliento atvirumą bei skatina kliento bendradarbiavimą dialogo metu.
tags: #darbo #su #neigaliaisiais #metodu #ivairove