Psichologinis smurtas mokykloje: prevencija ir atpažinimas

Patyčios mokykloje - opi ir aktuali problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Šis reiškinys paveikia ne tik patyčių aukas, bet ir pačius skriaudėjus bei stebėtojus, todėl būtina suvokti patyčių priežastis, formas ir pasekmes bei ieškoti efektyvių būdų joms užkirsti kelią.

Kas yra psichologinis smurtas ir kodėl jis toks pavojingas

Psichologinis smurtas, pasireiškiantis įžeidinėjimais, manipuliacijomis, nuolatine kritika ar emociniu atstumu, nors ir nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Pagal norvegų profesoriaus Dan Olweus apibrėžimą, patyčios - tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti.

Vaikas, nuolat girdintis iš tėvų, kad yra „neišmanėlis“, „nevykėlis“, „nereikalingas“ ar „blogas vaikas“, pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra. Pagal tai formuojasi ir vaiko savęs vaizdo supratimas. Ilgainiui tai gali virsti didelėmis savivertės problemomis, uždarumu, sunkumais mezgant artimus ryšius ir santykius su kitais žmonėmis ar negebėjimu priimti kritikos.

Formos ir šaltiniai

• Patyčios, vykstančios tarp mokinių: nuolatinis pašaipų, žeminimo, izoliavimo ar kitos psichologinės agresijos naudojimas.
• Psichologinis smurtas namuose: smurtas namų aplinkoje tampa modeliu vaikui, kaip spręsti konfliktus.
• Elektroninės erdvės patyčios (cyberbullying): žeminimai, gandai ar užgaulios žinutės internete, kurių mastas išaugo įvedus nuotolinio mokymosi režimus.
• Darbo aplinkos psichologinis smurtas: mokytojai susiduria su psichologiniu smurtu iš kolegų, mokyklos vadovybės ar net iš pačių mokinių ar jų tėvų.

Kodėl vaikai smurtauja mokykloje?

Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu taip į save atkreipti dėmesį arba apsisaugoti nuo kitų atstūmimo ar galimos kritikos.

Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę. Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš aplinkos. Jei jie nuolat stebi agresyvų elgesį savo šeimoje, filmuose, internete, smurtas gali tapti jų natūraliu pasirinkimu sprendžiant konfliktus.

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

Patyčių poveikis ir ilgalaikės pasekmės

Fizinis smurtas taip pat palieka ilgalaikių psichologinių pasekmių. Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą. Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime.

Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą mokykloje

1. Dažnos žeminančios replikos, tyčios ir užgauliojimai, kurie kartojasi.
2. Išsiskyrimas iš grupės, izoliuojami mokiniai ar vaiko vengimas eiti į mokyklą.
3. Staigūs nuotaikos pokyčiai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, socialinis užsidarymas.
4. Pranešimai apie žinančius „juokus“, kurie suaugusiųjų akimis atrodo „tik juokai“, bet vaikui kenkia.
5. Elektroninės prievartos požymiai: žinutės, išplatintos nuotraukos, šmeižtas internete ar kiti skaitmeniniai piktnaudžiavimai.

Prevencijos priemonės mokyklose

Patyčių prevencija ir intervencija yra svarbi mokyklos veiklos dalis, kurios planavimu, organizavimu ir stebėsena rūpinasi mokyklos vadovas, Vaiko gerovės komisijos nariai, klasių vadovai ar kuratoriai, o ją vykdo visi mokyklos bendruomenės nariai. Mokyklos vadovas atsako už Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos įgyvendinimo mokykloje tvarkos aprašo parengimą ir vykdymą mokykloje, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, už stebėsenos rezultatais paremto kasmetinio mokyklos patyčių prevencijos priemonių plano parengimą, pristatymą mokyklos bendruomenei ir vykdymą.

Dar 2017 m. kovo 22 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, o 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino rekomendacijas mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.

Olweus patyčių prevencijos programa

Dar efektyviau kovoti su patyčiais mokykloje taiko Olweus patyčių prevencijos programą. Pagal Olweus apibrėžimą, patyčios yra pasikartojantis elgesys ir mokiniams, iš kurių tyčiojamasi, yra sunku apsiginti. Taip pat patyčiomis vadiname, kai mokinys yra pašaipiai ar užgauliai erzinamas, ir tai kartojasi.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Mokytojo ir tėvų vaidmuo

Vaiko suvokimas ir požiūris į patyčias susiformuoja aplinkoje, kurioje jis auga, mokosi. Jeigu mokykloje mokytojai pastebi ir reaguoja į patyčių atvejus, galima tikėtis, jog ir vaikams formuosis neigiamas požiūris į patyčias. Nepaisant to, vis dar pasitaiko atvejų kuomet patyčios traktuojamos kaip vaikų žaidimai, pajuokavimai.

Kaip teigia psichologė, patyčių situacijose vaikų vaidmenys gali nuolat keistis, t.y. vaikas gali tapti auka, stebėtoju ar skriaudėju. Būtina akcentuoti, jog patyčių atveju svarbiausia, kad vaikai nepalaikytų tokių situacijų: kai nebelieka „žiūrovų“, patyčios nebetenka prasmės.

Mokytojui mokykloje dažniausiai tenka stebėtojo vaidmuo. Kartais psichologui arba auklėtojui svarbu suburti lyderius, linkusius įžeisti, pašiepti savo bendraklasius, kartu su tėvais ir aptarti, koks jų elgesys trikdo klasės darbą ir ardo vaikų santykius bei koks elgesys situaciją galėtų pagerinti. Tėvų vaidmuo patyčių prevencijoje itin svarbus dar ir dėl to, kad mokyklos atstovo ar su klase dirbančio specialisto ir šeimos nuostatos ir pokalbių su vaikais strategijos būtų vienodos.

Kaip tinkamai bendrauti su vaiku namuose

• Klausykitės: vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus. Jei jis jausis išgirstas, bus labiau linkęs dalintis savo jausmais ir problemomis.
• Rodykite pavyzdį: tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai. Jei jie konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai, vaikai iš jų to mokinsis.
• Skirkite vaikui laiko: net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai.
• Aiškus ribų nustatymas: vaikas turi aiškiai suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas, kartu skatinant pozityvų elgesį.

Veiksmai nukentėjusiems ir prevencinės rekomendacijos suaugusiems

Psichologinio smurto prevencija: jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.

Nebandykite taisyti smurtautojų: galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos. Venkite savęs kaltinimo ir teikite pirmenybę savo poreikiams.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Venkite bendrauti su smurtautojais: neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.

Nustatykite asmenines ribas: aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius. Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių, jei tai būtina jūsų saugumui. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.

Duokite sau laiko pasveikti ir kreipkitės pagalbos į specialistą: tinkama pagalba padeda atstatyti saugumą ir savivertę. Jei jūsų situacija sudėtinga (pvz., esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto), tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos. Jei darbuotojas kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją dėl to, kad darbdavys neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų, darbdaviui gali būti skirta bauda iki 880 Eur, o jei pažeidimas gali sukelti sunkių padarinių - bauda iki 2000 Eur.

Teisinė atsakomybė ir institucijų vaidmuo

Atsakomybė patyčių atveju yra įvairialypė: galima asmens civilinė atsakomybė atlyginant patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu atveju, nukentėjęs asmuo kreipiasi į teismą bendrąja tvarka su ieškiniu žalą padariusio asmens atžvilgiu. Galima tėvų administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą - už tai gali būti skiriamas įspėjimas ar bauda, ar įpareigojimas dalyvauti įvairiose elgesio keitimo programose.

Jei už patyčias atsakingas asmuo yra vyresnis kaip 16 metų, jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, įžeidimą ar asmens sveikatos sutrikdymą. Lietuvos mokyklos turi vadovautis vietinėmis rekomendacijomis ir teisės aktais, užtikrinančiais vaikų saugumą ir prevencines veiklas.

Bendradarbiavimas ir praktiniai žingsniai

Norint imtis sprendimų, svarbu dalytis patirtimi ir informacija apie iššūkius dėl psichologinio smurto prevencijos švietimo sektoriuje. Taigi sutarėme pagal galimybes kviesti bendradarbiaujančių šalių atstovus į organizuojamus susitikimus, seminarus, konferencijas ir diskusijas.

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkst. pedagogų, pradeda bendradarbiavimo projektą su Valstybine darbo inspekcija (VDI). Artimiausiu metu LŠMPS planuoja kartu su vienu iš universitetų pradėti tyrimą, kuriuo bus siekiama nustatyti tikrąjį psichologinio smurto lygį Lietuvos švietimo įstaigose. Kitų metų pradžioje planuojama startuoti su švietimo kampanija.

Praktiniai rekomenduojami veiksmai mokykloms

Veikla	Kam skirta	Nauda
Patyčių stebėsenos planas ir metinės priemonės	Mokyklos vadovas, VGK	Laiku identifikuojami atvejai, nuoseklus reagavimas
Olweus programos diegimas	Mokytojai, mokiniai, tėvai	Mažėja patyčių lygis, gerėja mokyklos klima
Tėvų ir mokytojų bendros strategijos	Tėvai, klasės vadovai	Vieningos žinutės vaikams, didesnis efektyvumas
Komunikacijos taisyklių nustatymas elektroninėje erdvėje	Mokyklos administracija	Apsauga nuo skaitmeninių patyčių, aiški atsakomybė

Kaip elgtis, jei pastebite patyčias ar psichologinį smurtą

• Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto.
• Kreipkitės pagalbos į mokyklos specialistus, Vaiko gerovės komisiją ar psichologą.
• Dokumentuokite įvykius: datuotos pastabos, liudininkų parodymai ar ekrano nuotraukos el. pranešimų atvejais.
• Jei reikalinga teisinė ar administracinė reakcija, nesidrovėkite kreiptis į atitinkamas institucijas.

Prevencija reikalauja bendrų pastangų: saugi aplinka namuose, aiškios ribos, suaugusiųjų dėmesys ir nuosekli mokyklos politika. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui.

tags: #psichloginis #smurtas #mokykloje