Seminarų Programa Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Vaikams

Autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio priežastys, pasireiškimo formos, ypatumai bei pagalbos būdai yra iki šiol tiriami. Autizmas pasireiškia kiekvienu skirtingu atveju skirtinga simptomų ir specialiųjų ugdymosi poreikių kombinacija. Atsižvelgiant į tai, švietimo ir terapijos srityse nuolat vyksta diskusijos ir ieškoma veiksmingiausių metodų darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimus (ASS). Kadangi nėra vienodų autizmo atvejų, taip nėra ir universalaus metodo, kuris būtų vienodai veiksmingas visiems vaikams, turintiems šį sutrikimą. Todėl labai svarbu nuolat tobulinti specialistų ir tėvų žinias bei įgūdžius, kad būtų galima užtikrinti kokybišką pagalbą šiems vaikams.

Šiame straipsnyje apžvelgiama seminarų programa, skirta raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, globėjams, švietimo ir socialinės rūpybos specialistams, siekiantiems tobulinti gebėjimus dirbti su šiais vaikais. Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra viena iš svarbiausių sričių, padedančių suaugusiesiems įgyti naujų kompetencijų, gilinti jau turimas žinias bei prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos reikalavimų.

Seminaro Tikslai ir Dalyviai

Programa skirta raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, globėjams, švietimo, socialinės rūpybos specialistams siekiantiems tobulinti gebėjimus dirbti su raidos sutrikimų turinčiais vaikais.

Programos Turinys

Seminarų metu numatoma apžvelgti įvairius aspektus, susijusius su autizmo spektro sutrikimais ir kitais raidos sutrikimais.

Raidos Sutrikimų Požymiai ir Ypatumai

Temos dėstymo metu dalyviai susipažins su įvairiapusių raidos sutrikimų požymiais ir ypatumais bei jų įtaka vaiko socialiniams, komunikaciniams gebėjimams bei elgsenai. Dalyviai supras, kodėl svarbu atpažinti vaiko poreikius, kaip juos įvertinti bei parinkti tinkamus pagrindinių įgūdžių ugdymo/pagalbos metodus (pavyzdžiui, TEACCH metodas, Ankstyvosios pradžios Denverio metodas, Taikomoji elgesio analizė, D.I.R.). Bus aptariami vaikų ikikalbiniai įgūdžiai bei pristatoma šių įgūdžių svarba vaiko raidai.

Taip pat skaitykite: Autizmo programa

Socialinių Gebėjimų Ugdymas

Temos dėstymo metu numatyta apžvelgti pagrindinius ankstyvojo amžiaus vaikų, turinčių raidos sutrikimų, socialinius gebėjimus, jų raidą (pavyzdžiui, žaidimo įgūdžiai, gebėjimas atlikti veiksmus paeiliui, socialinių taisyklių suvokimas ir kt.).

Komunikacinių Gebėjimų Ugdymas

Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, komunikacinių gebėjimų ugdymas. Temos dėstymo metu numatoma susipažinti su funkcinės komunikacijos sąvoka, funkcinės komunikacijos svarba bei įtaka vaikų, turinčių raidos sutrikimų, elgesiui. Šio kurso metu studentai bus supažindinami su alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos įvadu, kurso metu pristatomi alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos (AAK) apibrėžimai, klasifikacija, taikymo būdai; aptariamos AAK vertinimo ir ugdymo strategijos. Ypatingas dėmesys skiriamas AAK taikymui asmenims sutrikusios raidos atvejais (klausos, regos, intelekto, autizmo ir kt.) praktinėje veikloje; įgis gebėjimų, reikalingų tikslingai parinkti AAK numatant darbo strategijas, logopedinio darbo kryptis, parenkant AAK priemones, ugdant kalbos ir komunikacijos gebėjimus.

Savarankiškumo Įgūdžių Ugdymas

Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, savarankiškumo įgūdžiai ir jų ugdymas. Temos dėstymo metu numatyta apžvelgti pagrindinius ankstyvojo amžiaus vaikų, turinčių raidos sutrikimų, savarankiškumo įgūdžius, jų raidą (pavyzdžiui, apsirengimas, savarankiškas valgymas, higienos įgūdžiai.). Temos dėstymo metu bus pristatyti pagrindiniai pagalbos metodai, taikomi ugdant vaikų su raidos sutrikimais savarankiškumo įgūdžius, pateikiami praktiniai pavyzdžiai.

Sensorinės Integracijos Ypatumai

Temos dėstymo metu numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąvoką, pateikti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, hiper ir hipo jautrumo pavyzdžių skirtingose pojūčių srityse. Numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąsajas su galimomis vaikų elgesio problemomis, pristatyti pagrindinius pagalbos būdus vaikams, turintiems raidos sutrikimų ir sensorinę disfunkciją, galimas desentizacijos strategijas.

Pozityvaus Elgesio Skatinimas

Pozityvaus elgesio skatinimo principai ir jų taikymas ugdant vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Temos dėstymo metu numatyta pristatyti pozityvaus elgesio skatinimo principus, taikomus ugdant vaikų, turinčių raidos sutrikimų, socialinius, komunikacinius gebėjimus.

Taip pat skaitykite: Profesinis tobulėjimas

Meno Terapija

Šios programos tikslas Meno terapijos metodų pagalba ugdyti emocinį intelektą, puoselėti sveiką mąstyseną, padidinti pasitikėjimą bei lavinti kūrybiškumą. Siekiant įsisavinti ir užtvirtinti žinias pagrindinis akcentas skiriamas praktiniams patyrimams individualiai bei grupinės terapijos metu, darbui su iškylančiais jausmais, simboliais, vaizduote, skatinama savirefleksija.

Savigarba tai savo emocijų, stiprybių, silpnybių, vertybių ir išprovokuojančių veiksnių pripažinimas ir supratimas. Dailės terapijos sesijų metu atliekamos aktualios kūrybinės užduotys, skatinančios savirefleksiją ir dėmesingumą, padedančios gauti įžvalgų apie save, savo mintis ir jausmus, atrasti naujų resursų stiprinti savivertę.

Meno terapijos praktikų metu, skatinama geriau suvokti bazines savo emocijas, praplėsti jų suvokimo spektrą, tuo pačiu atitraukti savo mintis nuo kasdienių reikalų ir pasinerti į vaizdinių, spalvų ir simbolių pasaulį. Kūrybinės užduotys pritaikytos savikontrolės ugdymui, gebėjimams valdyti savo emocijas, impulsus ir reakcijas, ypač sudėtingose situacijose. Praktikuojant savo emocijų priėmimą be vertinimo, išmokstama jas veiksmingai reguliuoti, transformuoti.

Šioje temoje pristatomos meno terapijos technikos- kaip pagalbos sau priemonės, esant emocinei perkrovai,nuovargiui, krizei. Molio terapija - tai viena iš dailės terapijos sričių, padedančių lengviau susidoroti su nemaloniais jausmais, tokiais kaip stresas, nerimas ir kitos intensyvios emocijos. Kūrybinio proceso metu išveikus sunkias, nemalonias emocijas, jaučiamas atsipalaidavimas ir malonus kūrybos džiaugsmas, atsiribojama nuo baimės suklysti.

Meno terapijos užduotys suformuotos taip, kad paskatintų kūrybiškumą, empatiją ir lavintų problemų sprendimo įgūdžius, kaip konstruktyviai išspręsti konfliktus ir surasti abipusiai naudingus sprendimus, kurie patenkintų visų įtrauktų šalių poreikius.

Taip pat skaitykite: Programos mokykloms

Meninės užduotys atliekamos mišriomis dailės priemonėmis, technikomis: liejimas, taškymas, tapymas netradiciniais įrankiais, karpymas, koliažų klijavimas visiškai išlaisvina žmogų. Kūrybinio proceso metu dalyvis skatinamas laisvai rinktis priemones, pilnai išreikšti save, atsipalaiduoti ir atsiskleisti.

Kiti Seminarai ir Mokymai

Atviras, pagarbus ir nuoseklus bendravimas padeda vaikui jaustis saugiai, girdimam ir suprantamam, o tai sudaro pagrindą efektyviam auklėjimui, mokymuisi bei socialinei brandai. Kokybiškas ryšys su vaiku - tai vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą emocinę raidą, savivertės formavimąsi, gebėjimą bendradarbiauti ir laikytis susitarimų.

Ši programa siekia parodyti, kaip DI sprendimai ir įvairūs skaitmeniniai ištekliai gali būti prasmingai integruoti į pamokų planavimą, mokinių įsitraukimo skatinimą, vertinimą ir refleksiją. Šiuolaikinis ugdymas vis labiau grindžiamas technologijų integracija ir personalizuotu mokymu(si), todėl dirbtinis intelektas (DI) bei skaitmeniniai įrankiai tampa svarbia ugdymo proceso dalimi.

Emocinė lyderystė - tai gebėjimas sąmoningai pažinti ir valdyti savo emocijas, suprasti kitų emocinę būseną bei kurti įkvepiančią, saugią ir palaikančią ugdymo aplinką. Mokytojas, kaip emocinis lyderis klasėje, padeda mokiniams ne tik mokytis, bet ir augti kaip asmenybėms - ugdydamas jų pasitikėjimą, bendradarbiavimą, savireguliaciją.

Programa padeda pedagogams suprasti floristikos potencialą kaip ugdymo turinio dalį, skatinančią tvarumo, estetikos ir praktinių gebėjimų ugdymą. Floristika - tai kūrybiškas ir estetiškas menas, ugdantis mokinių vaizduotę, kruopštumą, gebėjimą planuoti ir dirbti su natūraliomis medžiagomis. Integruojant floristiką į technologijų pamokas, mokiniai turi galimybę susipažinti su augalų savybėmis, jų paruošimu, komponavimo principais bei darbo planavimu.

Ši technologija ugdymo procese padeda lavinti erdvinį mąstymą, kruopštumą, estetinį suvokimą bei darbo planavimo gebėjimus. Gipso liejimas - tai kūrybiška ir mokiniams patraukli technologinė veikla, leidžianti susipažinti su formų gamybos, medžiagų savybių ir dekoravimo principais.

Programa skirta pedagogams, siekiantiems pagilinti žinias apie vaikų raidos ypatumus, dažniausiai pasitaikančius raidos sutrikimus, bei ugdymo strategijas, leidžiančias sėkmingai integruoti visus vaikus į ugdymo procesą. Kiekvienas vaikas auga ir vystosi savitu tempu, tačiau pedagogams svarbu atpažinti, kuo skiriasi įprasta raida nuo raidos sutrikimų, kad būtų galima laiku pritaikyti ugdymo metodus, pagalbos priemones bei tinkamą aplinką.

Programa skirta technologijų ir dailės mokytojams, norintiems atnaujinti ir praplėsti savo žinias apie įvairias paviršių dekoravimo technikas, medžiagas ir priemones, bei išbandyti jas praktiškai. Dekoratyvus paviršių apipavidalinimas - tai kūrybos, estetikos ir technologinių žinių sintezė, kuri padeda mokiniams lavinti meninius gebėjimus, kruopštumą ir individualią raišką.

Integruotas požiūris į medienos apdirbimą apima ne tik konstrukcijų tvirtumą ir funkcionalumą, bet ir paviršiaus apdailos estetiką, kuri lemia gaminio galutinę išvaizdą, patvarumą bei naudojimo patirtį. Medinės konstrukcijos - tai ne tik inžinerinių sprendimų, bet ir estetikos, tvarumo bei meistriškumo rezultatas.

Mokytojas šiame kontekste tampa ne tik žinių perteikėju, bet ir mokinių įvairovę priimančiu, lanksčiai ugdymą organizuojančiu bei bendradarbiavimą su specialistais ir tėvais palaikančiu ugdytoju. Įtraukusis ugdymas - tai švietimo kryptis, siekianti užtikrinti visų mokinių, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, galimybių ir gebėjimų, visavertį dalyvavimą ugdymo procese.

Netinkamas ar iššūkių keliantis elgesys dažnai slepia nevaldomas emocijas, nesaugumo jausmą ar negebėjimą išreikšti poreikių priimtinu būdu. Vaikų ir paauglių elgesys - tai ne tik jų vidinės būsenos, patiriamų išgyvenimų ar raidos ypatumų išraiška, bet ir būdas komunikuoti su aplinka.

STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menai, matematika) metodika leidžia kurti įvairiapuses, kūrybiškas ir patirtimi grįstas veiklas, kurios skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą. Motorikos lavinimas - vienas iš esminių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo komponentų, kuris daro didelę įtaką ne tik vaikų fiziniam vystymuisi, bet ir jų kognityvinei, emocinei bei socialinei raidai.

Visuminis (holistinis) ugdymas remiasi požiūriu, kad vaikas yra nedaloma asmenybė, kurios pažintinė, emocinė, socialinė, kūrybinė ir fizinė raida yra tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Kursai vyks nuotoliniu būdu

Šis kursas suteikia išsamią teorinę bazę apie pagrindinius autizmo spektro sutrikimų (ASS) aspektus, apimančius diagnostikos iššūkius, pagalbos teikimo principus bei terapinius metodus. Kurso metu aptariamos skirtingos intervencijos, įskaitant tiek klasikinius, tiek naujus gydymo metodus, kurių veiksmingumas įrodytas klinikinėje praktikoje. Kursuose daug dėmesio skiriama: gretutiniams sutrikimams, tokiems kaip komunikacijos ir maitinimosi problemos; sensorinės integracijos teorijai ir jos sutrikimų diagnostikai bei gydymo metodams; neverbalinei komunikacijai ir struktūruoto ugdymo svarbai vaikams su ASS. Dalyviai susipažins su įvairiomis terapijomis, įskaitant PACT ir DIRFloor metodus, taip pat kitomis šiuolaikinėmis intervencijomis, kurios padeda gerinti vaikų su autizmo spektro sutrikimais gyvenimo kokybę. Kursai vyks nuotoliniu būdu, visos paskaitos sinchroninės t.y. reikės prisijungti tam tikru laiku.

Mokymosi programos trukmė: 65 akad. val.

• Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 41 akad. val.
• Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 14 akad. val.
• Savarankiško darbo trukmė: 10 akad. val.

Privalomieji sveikatos mokymai

Privalomieji sveikatos mokymai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais.

Tema	Doc. dr.	Valandos
Gretutiniai komunikacijos sutrikimai (apraksija, kalbos supratimo sutrikimas ir kt.)	0.50	2.00
Autizmo intervencijų apžvalga	2.00	2.00
Individualios terapinės programos sudarymas, priemonių parinkimas	5.50	-

Literatūra

1. Ivoškuvienė, R., Balčiūnaitė, J. (2002). Autistiškų vaikų ugdymas.
2. Autizmo sutrikimų turinčių vaikų sitaucija ir įtraukties į švietimo sistemą galimybės.
3. Lesinskienė, S. (2000).
4. Mikulėnaitė, L., Ulevičiūtė, R. (2004).
5. Notbohm, E. Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų, (2011).
6. Rogers, S.J., Dawson G. ir Vismara, L.A. (2017), Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kuri1 gali suteikti tėvai.
7. Knill, M., Knill, Ch., (1992). Vilnius: Lietuvos respublikos social. apsaugos ministerija.
8. Navardauskienė, L., Rėklaitienė, D., (2008). Kaunas: AJS spaustuvė.
9. Porter, K.A.
10. Aleksienė, V., Zvicevičienė, S., (2009), Vilnius: Ciklonas.
11. Zvicevčienė, S. (2018), Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų ugdymas ir terapija, taikant Lietuvių šokamąjį folklorą.
12. Aleksienė ,V. (sud.). (2016), Vilnius: Šviesa. Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistišką vaiką.
13. Vilkelienė, A. (2016). Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas.
14. Brazauskaitė, A. (2001). Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Žymų ir vidutinį atsilikimą turinčių vaikų savivokos ugdymas daile.
15. Lebedeva, L. (2013). Žmogaus psichologijos studija, Kaunas.
16. Mažintas, E. (2015). LEU, Vilnius. Socialinė gydomoji drama.
17. esparama.lt/es_ parama_pletra/failai/ ESFproduktai/2011_ Meninio_ugdymo_ metodine_ medziaga_teatras_3. pdf, Meninio ugdymo metodinė medžiaga. Teatras.
18. Barbera, L.M. (2007). PA: Jessica Kingsley Publishers.
19. Tender (2009), Klaipėda: Kitoks vaikas. J.
20. Cooper, J.O., Heron, T.E., Heward, W.L. (2007). NY: Upper Saddle river, Pearson Merill/ Prentice Hall.
21. Keenan, M., Henderson, M., Kerr, K.P. ir Dillenburger K. (2006). London and Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers.
22. Howes OD, Rogdaki M, Findon JL, et al. Autism spectrum disorder: Consensus guidelines on assessment, treatment and research from the British Association for Psychopharmacology.
23. Hyman SL, Levy SE, Myers SM; Council on children with disabilities, section on developmental and behavioral pediatrics. Identification, Evaluation, and Management of Children With Autism Spectrum Disorder. Pediatrics.
24. NICE 2018. Autism spectrum disorder in under 19s: recognition, referral and diagnosis.
25. Hirota T, King BH. Autism Spectrum Disorder: A Review. JAMA.
26. Hodges H, Fealko C, Soares N. Autism spectrum disorder: definition, epidemiology, causes, and clinical evaluation.
27. Saxena A, Chahrour M. Autism spectrum disorder. In: Ginsburg GS, Willard HF, David SP. editors. Genomic and precision medicine: primary care.
28. Taylor M. J., Rosenqvist M. A., Larsson H., Gillberg C. et al. Etiology of Autism Spectrum Disorders and Autistic Traits Over Time. JAMA Psychiatry. 2020;77(9):936-943.

tags: #seminaras #autizmo #spektro #sutrikimai