Psichikos Sveikatos Vertinimo Metodai: Išsamus Vadovas

Psichikos sveikatos vertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant psichikos sutrikimus. Šis procesas apima įvairių metodų naudojimą, siekiant surinkti informaciją apie paciento būklę, jo gyvenimo istoriją ir kitus svarbius veiksnius.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Klinikinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių psichikos sveikatos vertinimo metodų. Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Jis apima pokalbį su pacientu ir jo stebėjimą. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Šio tyrimo metu surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, taip pat stebima jo veido išraiška, judesiai ir kitos detalės, kurios gali suteikti informacijos apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės Rinkimas

Anamnezė - tai paciento gyvenimo istorijos surinkimas. Anamnezės ir psichikos būsenos modelis. Subjektyvi anamnezė.

Subjektyvi Anamnezė:

• Nusiskundimai. Jų pobūdis, intensyvumas etc.
• Šeimos anamnezė.
• Gyvenimo anamnezė.
  • Paciento gimimo ypatumai.
  • Simptomai vaikystėje.
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
  • Karinė tarnyba (jei taikoma).
  • Lytinio gyvenimo ypatumai.
  • Vedybinis gyvenimas: duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
  • Žalingi įpročiai.
  • Kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė:
  • Pradžia.
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
  • Darbas, savijauta, elgesys.
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
• Informacijos Šaltinis: Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki susergant:
  • Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve.
  • Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos.
  • Charakteris.
  • Pažiūros.
  • Požiūris į save.
  • Fantazijos.

Objektyvi Anamnezė:

Objektyvi anamnezė apima informaciją, gautą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų ar kolegų.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

Psichikos būsenos įvertinimas apima šiuos aspektus:

• Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
• Laikysena ir Judesiai.
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.
• Santykiai su Artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija: TLK-10 ir DSM

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Dvi pagrindinės klasifikacijos sistemos yra TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas).

DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas)

1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija)

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius.

Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m.

TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.

TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais:

• Statistinis, skirtas kancelairiniam darbui.
• „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė.
• Moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus.
• Vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:

• F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai
• F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas
• F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai
• F3- nuotaikos sutrikimai
• F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai
• F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais
• F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai
• F7- protinis atsilikimas
• F8- psichologinės raidos sutirkimas
• F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje

Trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Projekciniai Testai

Projekciniai testai yra psichodiagnostikos metodai, kuriuose tiriamajam pateikiama neaiški, dviprasmiška medžiaga (pvz., dėmės, paveikslėliai), o jo atsakymai atspindi jo pasąmonines mintis, jausmus ir asmenybės bruožus.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

• Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc.
• Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc.
• Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.

Piešimo Testai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas.

Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius)

Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.

Ketelio Testas

Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus.

Wechslerio Intelekto Testas

Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų.

Raveno Testas

Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Atminties ir Dėmesio Testai

Kraepelino ir Schultės Lentelės

Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.

Skaičiavimo Užduotis

Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka.

Dešimties Žodžių Įsiminimas

Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.

Apibendrinimo ir Asociacijų Testai

Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Neuropsichologiniai Testai

Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti.

Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

Elektroencefalografija (EEG). Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Neurovizualizacijos Metodai

Kompiuterinė Tomografija (KT)

Kompiuterinė tomografija. Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.

Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR)

Branduolinis magnetinis rezonansas. Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.

Pozitronų Emisijos Tomografija (PET)

Pozitronų emisijos tomografija. Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių.

• Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą.
• Dažniausiai naudojami du būdai.
  • Pirmas-radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį.
  • Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
• Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Psichologinis Vertinimas: Samprata ir Taikymas

Psichologinis vertinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairių metodų ir šaltinių integravimą siekiant suprasti asmens psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir asmenybės ypatumus. Šis vertinimas naudojamas įvairiose srityse - nuo klinikinės praktikos iki teisės psichologijos - ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo, intervencijų ar rekomendacijų.

Psichodiagnostinis vertinimas yra procesas, kurio metu psichologas arba kitas kvalifikuotas specialistas naudoja įvairius metodus, testus ir procedūras siekiant surinkti informaciją apie asmenį ir įvertinti jo psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir kitus svarbius psichologinius veiksnius. Šis vertinimas atliekamas su tikslu gauti objektyvias ir tikslias žinias apie paciento psichinę sveikatą, problemas, stipriąsias ir silpnąsias sritis.

Dr. V. Kalpokienė, Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė, teigia, kad psichologinis įvertinimas tam tikra prasme yra „psichologijos meno forma”, panašiai kaip vaistų skyrimas yra „psichiatrijos meno forma”. Anot jos, psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.

Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis.

• Psichologiniai testai: Tai struktūruoti ir standartizuoti testai, kuriuose pacientui pateikiamos užduotys arba klausimai, skirti įvertinti tam tikrus psichologinius veiksnius, pvz., intelektą, asmenybės bruožus, emocinius sunkumus ar elgesio sutrikimus.
• Klinikinė interviu: Specialistas gali atlikti struktūruotą arba nestruktūruotą interviu, kad gautų išsamų ir individualizuotą informaciją apie paciento simptomus, gyvenimo istoriją, elgesį ir emocinę būklę.
• Stebėjimas: Specialistas gali stebėti paciento elgesį, sąveiką ir gebėjimus tam tikrose situacijose ar aplinkose.
• Anamnezės analizė: Specialistas gali rinkti informaciją apie paciento gyvenimo istoriją, ankstesnes patirtis, socialinę aplinką ir kitus svarbius veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo psichologinei būklei.

Po psichodiagnostinio vertinimo specialistas analizuoja gautą informaciją ir rengia išvadą (žodžiu arba raštu), kurioje pateikiamas įvertinimas ir rekomendacijos dėl tolimesnio gydymo, intervencijos ar konsultavimo poreikių.

Psichologinis Vertinimas Vaikams ir Paaugliams

Mokykliniai metai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai apima norą mokytis, įgimtus ir įgytus gebėjimus bei aplinkos sąlygas. Norint įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus ir kitus sunkumus, gali būti naudojamos psichologinio įvertinimo metodikos.

Intelektinių Gebėjimų Vertinimas

Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Taip pat, paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.

Viena iš tokių metodikų yra skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.

Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams.

Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas

Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų.

tags: #psichikos #sveikatos #vertinimas