Gerovės samprata: hedoninis ir eudaimoninis požiūriai
Gerovė apibūdinama hedoniniu ir eudaimoniniu aspektais.* Hedoninis gerovės aspektas apima asmens jausmus ir emocijas (pvz., nerimas); subjektyvų laimės patyrimą (afektas) ir pasitenkinimą gyvenimu.* Eudaimoninis - pozityvų psichologinį funkcionavimą, gerus tarpusavio santykius, savęs realizaciją, autonomiją, savęs pripažinimą ir kompetenciją; asmens sąveiką su pasauliu, gyvenimo prasmės ir tikslo turėjimo jausmus.Taip pat išskiriamas ir vertinamasis gerovės aspektas - tai kaip asmuo įvertina savo gyvenimą, jo eigą, ar tam tikrus gyvenimo aspektus (pvz., pasitenkinimą darbu).
Gyvenimo kokybė ir psichikos sveikata
Psichikos sveikata, gerovė yra vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos asmens gyvenimo kokybei. Pagal PSO 1993 m. apibrėžimą gyvenimo kokybė - tai individualus savo vietos gyvenime įvertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kuri kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių su aplinka.Varviko-Edinburgo psichikos sveikatos skalė (WEMWBS)
Varviko-Edinburgo psichikos sveikatos skalė (Warwick Medical School, 2017) yra plačiai naudojamas instrumentas, skirtas įvertinti pozityviąją psichikos sveikatą. Ši gerovė apima:* Teigiamos emocijos (pvz., laimė, džiaugsmas).* Psichologinis funkcionavimas (pvz., atsparumas, savigarba).* Socialinis funkcionavimas (pvz., santykiai su kitais, bendruomeniškumas).Skalė yra patikima ir validi, todėl tinkama naudoti įvairiose kultūrose ir populiacijose.1.Kaip saugoti ir gerinti savo psichikos sveikata Klaipeda 2011.04.14
Tyrimai su WEMWBS: pavyzdžiai ir rezultatai
Tyrimas su Lietuvos dirbančiaisiais ir šeimą turinčiais asmenimis
Viename tyrime, kuriame dalyvavo 214 Lietuvoje dirbančių ir šeimą turinčių asmenų (amžius nuo 18 iki 66 metų ir daugiau), buvo naudojama WEMWBS skalė, siekiant įvertinti pozityviąją psichikos sveikatą. Tyrime taip pat buvo naudojami kiti klausimynai, skirti įvertinti psichologinį kapitalą, generalizuotą nerimą, depresiją ir darbo-šeimos balansą.Tyrimo rezultatai parodė, kad:* Didesnis psichologinis kapitalas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą, įvertintą WEMWBS skale.* Geresnis darbo ir šeimos balansas prognozuoja geresnę pozityviąją psichikos sveikatą.Šie rezultatai pabrėžia psichologinio kapitalo ir darbo-šeimos balanso svarbą asmens psichikos sveikatai ir gerovei.Pilotinis tyrimas su sveikatos priežiūros darbuotojais
Kitas pilotinis tyrimas nagrinėjo meno veiklos poveikį Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų gerovei. Tyrime dalyvavo 34 ligoninės darbuotojai, kurie 8 savaites dalyvavo šilko tapybos užsiėmimuose. Rezultatai parodė, kad po dalyvavimo meno veikloje dalyvių WEMWBS rezultatai pagerėjo, taip pat pagerėjo bendra gyvenimo kokybė ir sveikata. Dalyviai teigė patiriantys daugiau džiaugsmo, sumažėjusį stresą darbe, padidėjusį bendruomeniškumo jausmą, savivertę ir darbo našumą.Tyrimas su jaunais suaugusiaisiais
Viename tyrime, kuriame dalyvavo jauni suaugusieji nuo 20 iki 39 metų, buvo naudojama internetinė apklausa, siekiant įvertinti subjektyvią gerovę ir pasirengimą pokyčiams. Tyrime taip pat buvo renkama demografinė informacija ir duomenys apie rūkymo įpročius. Rezultatai parodė, kad egzistuoja teigiama koreliacija tarp subjektyvios gerovės ir mąstymo apie permainas stadijos.WEMWBS panaudojimas sveikatos priežiūros sektoriuje
Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakte darbo vietos psichikos sveikata buvo įvardinta kaip prioritetinė sritis. Maždaug 10% Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių darbuotojų patiria įvairių sveikatos ir saugos pavojų. Todėl svarbu įvertinti ir gerinti šių darbuotojų psichikos sveikatą ir gerovę.WEMWBS gali būti naudojama kaip priemonė įvertinti sveikatos priežiūros darbuotojų psichikos sveikatą ir stebėti intervencijų, skirtų gerinti jų gerovę, efektyvumą.Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS)
Toliau pateikiamas klausimynas vadinamas Edinburgo depresijos skale (EPDS). Jis buvo sukurtas siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.1. Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę: * Taip, kaip visada. * Nebe taip dažnai. * Tikrai nebe taip dažnai.2. Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą: * Taip, kaip visada. * Nebe taip dažnai kaip visada. * Tikrai nebe taip kaip anksčiau.3. Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių: * Taip, beveik visą laiką. * Taip, kartais. * Nelabai dažnai.4. Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi: * Ne, niekada. * Beveik niekada. * Taip, kartais.5. Aš be priežasties baiminausi ar panikavau: * Taip, gana dažnai. * Taip, kartais. * Ne, nedažnai.6. Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais: * Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti. * Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai. * Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.7. Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti: * Taip, beveik nuolat. * Taip, kartais. * Nelabai dažnai.8. Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta: * Taip, beveik visą laiką. * Taip, gana dažnai. * Nelabai dažnai.9. Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau: * Taip, dažniausiai. * Taip, gana dažnai. * Tik retkarčiais.10. Man kildavo minčių apie savęs žalojimą: * Taip, gana dažnai. * Kartais. * Beveik niekada.Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786.NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius.Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.Kur kreiptis pagalbos:* PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.* 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.* 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt* JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt* TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt* SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt* MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.Becko skalės
Skalės, subjektyviai vertinamais požymiais ir simptomais matuojančios psichikos sutrikimų pasireiškimą ir sunkumą, sudaro klinikinės psichologijos ir psichiatrijos pagrindą (Sunderland et al., 2020). Vienos dažniausiai pasaulyje moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje naudojamų skalių yra sukurtos Becko ir bendraautorių. Jos apibūdinamos kaip lengvai administruojamos, lengvai suskaičiuojami jas naudojant gauti rezultatai, jos pagrįstos moksliniais tyrimais ir kliniškai jautrios (Beck Family of Assessment, 2022). Aaronas Beckas (1921 07 18-2021 11 01) kartu su bendraautoriais sukūrė daugiau nei 10 skalių, penkios populiariausios iš jų šiuo metu yra adaptuojamos Lietuvoje: Becko depresijos aprašas II (Beck Depression Inventory II, BDI-II), Becko nerimo aprašas (Beck Anxiety Inventory, BAI), Becko nevilties skalė (Beck Hopelessness Scale, BHS), Becko suicidinių minčių skalė (Beck Scale for Suicidal Ideation, BSS) ir Clarko-Becko obsesijų ir kompulsijų aprašas (Clark-Beck Obsessive-Compulsive Inventor, CBOCI).Becko skalės naudojamos siekiant atpažinti, numatyti ir gydyti afektinius sutrikimus. Nerimo ir depresijos sindromai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai (World Heatlh Organisation, 2017; GBD 2019 Mental Disorders Collaborators, 2022). Depresijos sutrikimai pasireiškia 5-7 % populiacijos (World Health Organisation, 2021; Eurostat, 2019), nerimo - 4-10 % populiacijos (Stein et al., 2017), o COVID-19 pandemijos metu - 25 % populiacijos (Santabárbara et al., 2021). Tad nenuostabu, kad Becko depresijos aprašas ir Becko nerimo aprašas yra vienos dažniausiai ir plačiausiai naudojamų skalių pasaulyje.Tyrimų duomenys nevienareikšmiškai rodo, kad nerimas ir depresija dažnai eina kartu, o skalių, skirtų matuoti nerimui ir depresijai, rezultatai tarpusavyje koreliuoja (Beck et al., 1988; Zbozinek et al., 2012), todėl Becko nerimo aprašas buvo sukurtas įvertinti tuos nerimo simptomus, kurie minimaliai sutampa su depresijos simptomais, matuojamais Becko depresijos aprašu (Beck & Steer, 1990). Naudojant Becko depresijos aprašą skaičiuojamas ne tik bendrasis balas depresijos sunkumo lygiui įvertinti. Kadangi depresija stipriai susijusi su suicidiškumu (Hong et al., 2021), kliniškai svarbu atkreipti dėmesį į konkretų BDI-II teiginių turinį. Du teiginiai yra skirti suicidinei rizikai įvertinti (Beck et al., 1996). Suicidinei rizikai vertinti Becko suicidinių minčių skalę (Beck & Steer, 1991) rekomenduojama pateikti kartu su Becko depresijos aprašu ir Becko nevilties skale, kuri vertina neigiamų nuostatų dėl ateities išreikštumo laipsnį ir yra naudojama kaip netiesioginis depresiją turinčių tiriamųjų ar asmenų, kurie bandė nusižudyti, suicidinės rizikos indikatorius (Beck & Steer, 1988).Becko nevilties skalė buvo sukurta tirti psichiatrinių pacientų, kurių padidėjusi rizika nusižudyti, nevilties patyrimui. Tyrimais įrodyta, kad neviltis yra geresnis prognostinis suicidinių ketinimų veiksnys nei depresija; mažėjantys BDI-II įverčiai, tačiau dideli BHS įverčiai rodo galimą bandymą nusižudyti (Beck & Steer, 1988). Becko suicidinių minčių skalė sukurta psichikos sveikatos sutrikimų turinčių stacionarinių ir ambulatorinių pacientų suicidinių minčių, planų ir ketinimų matavimui. Beckas su kolegomis kūrė panašios struktūros skales remdamiesi sutrikimų teorija ir siekė, kad skirtingų Becko skalių naudojimas suteiktų papildomos informacijos ir būtų tarpusavyje integruotas.Kadangi depresija ir įvairūs nerimo sutrikimai, tokie kaip panikos sutrikimas, socialinė fobija, generalizuotas nerimo sutrikimas, yra aukšto komorbidiškumo lygio su obsesijų ir kompulsijų sutrikimo diagnoze, pastarajam sutrikimui matuoti buvo sukurtas Clarko-Becko obsesijų ir kompulsijų aprašas (Clark & Beck, 2002). Panaši visų Becko skalių struktūra leidžia interpretuoti atsakymų skirtumus tarp skirtingų skalių kaip atspindinčius skirtingus simptomus, o ne skirtingą skalių metodologiją.Becko skalės yra išverstos į daugybę kalbų ir adaptuojamos daugelyje šalių bei kultūrinių aplinkų (pavyzdžiui: Seppänen et al., 2022; Vizioli & Pagano, 2020; Alim et al., 2020; Garcia-Batista et al., 2018; Aloba et al., 2018; Kliem et al., 2018; Besiroglu et al., 2007; Chioqueta & Stiles, 2006). Verčiant apklausos būdu paremtas psichologinio vertinimo skales į kitas kalbas ir naudojant jas kitose, nei buvo sukurtos, kultūrinėse aplinkose, jos turi būti adaptuojamos, t. y. jų standartai turi būti suderinami su naujos kalbinės ir kultūrinės aplinkos bei sveikatos priežiūros sistemos specifika ir ypatybėmis (Cohen & Swerdlik, 2005).2016 m. Vilniaus universitetui pasirašius sutartį su Pearsono leidykla, kuri yra Becko skalių autorinių teisių turėtoja, pirmiau minėtos penkios Becko skalės buvo išverstos į lietuvių kalbą ir surinkti norminės imties duomenys. Įgyvendinant projektą „Beck skalių, naudojamų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikai, pritaikymas naudojimui“ (Nr. (1.78 E) SU-2499), finansuotą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, buvo siekiama surinkti Becko skalių klinikinių imčių duomenis.Tyrimo imtys
Klinikinė imtis: 242 suaugę asmenys, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 74 metų (M = 39,97, SD = 14,69), 39 % vyrų ir 61 % moterų. Klinikinę imtį sudarė keturios grupės pagal TLK-10-AM (2010) diagnozes: I gr. - Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (F30-F39), N = 145; II gr. - Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F49), N = 62; III gr. - Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19), N = 65; IV gr. - Didelės savižudybės rizikos sutrikimų grupė (X60-X84; Z91.5; R45.81), N = 38. 27 % pacientų diagnozės buvo komorbidinės. Surinkti klinikinės imties duomenys lyginami su norminės imties duomenimis1. Šią imtį sudarė 1 296 asmenys nuo 18 iki 95 metų (M = 52,53, SD = 17,91); 44 % vyrų ir 56 % moterų. 12 % imties nurodė turintys psichikos sveikatos sutrikimų, dažniausiai depresijos (5,2 % visos imties) ir nerimo (4,2 % visos imties) sutrikimus.Siekiant tyrimo tikslų, pirmiausia buvo patikrintas visų Becko skalių patikimumas skirtingose imtyse. 1-oje lentelėje pateikiami rezultatai rodo, kad skalių vidinis suderinamumas yra geras (didžiausias Cronbacho alfa koeficientas tiek norminėje, tiek klinikinėje imtyje - Becko suicidinių minčių skalės, atitinkamai 0,953 ir 0,944; mažiausias - Becko nevilties skalės norminėje imtyje - 0,870).Klinikinė ir norminė imtys skiriasi savo dydžiu ir sudėtimi, todėl, siekiant palyginti Becko skalių norminės ir klinikinės imčių įverčius, pirmiausia buvo sudaryta poruotų duomenų tyrimo imtis. Kiekvienam klinikinės imties tyrimo dalyviui pagal lytį ir amžių atsitiktiniu būdu buvo priskiriamas norminės imties tyrimo dalyvis, kuriam nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Ne visiems klinikinės imties tyrimo dalyviams buvo rastas porinis atitikmuo norminėje grupėje. Galutinę tyrimo imtį sudarė po 230 tyrimo dalyvių iš klinikinės ir norminės grupių. Kiekvienoje grupėje 142 (61,7 %) buvo moterys ir 88 (38,3 %) vyrai, vidutinis amžius - 40,28 m. (SD = 14,67). Amžius svyravo nuo 18 iki 74 m.: 19 % 18-24 m., 22,9 % 25-34 m., 14,7 % 35-44 m., 21,2 % 45-54 m., 18,2 % 55-64 m. ir 3,9 % 65-74 m.Pastaba: Klinikinė imtis suskirstyta į keturias grupes pagal pirmines diagnozes: 107 (46,5 %) pacientams, remiantis TLK-10, buvo diagnozuotas nuotaikos (afektinis) sutrikimas (F30-F39), 38 (16,5 %) - neurofiziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F49), 51 (22,2 %) - sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19), 34 (14,8 %) - didelė savižudybės rizika (X60-X84), buvęs savęs žalojimas (Z91.5), suicidinės mintys (R45.81). 27 % pacientų diagnozės buvo komorbidinės, t. y. Spec.Tyrimo eiga
Atlikti klinikinių imčių tyrimą gautas Vilniaus universiteto Psichologinių tyrimų etikos komiteto leidimas (Nr. 55, 2020-12-21). Klinikinių imčių duomenys buvo renkami 2021 m. gegužės-gruodžio mėnesiais trijose psichiatrijos ligoninėse. Tyrimą atliko specialiai apmokyti ligoninėse dirbantys medicinos psichologai ir praktiką atliekantys klinikinės psichologijos baigiamojo kurso magistrantai. Į tyrimą buvo kviečiami gydančio gydytojo prižiūrimi pacientai, vyresni negu 18 metų, kurie savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime (pasirašė informuoto sutikimo formą), gebėjo laisvai kalbėti ir skaityti lietuvių kalba, suprasti tyrimo instrukcijas, tyrimo klausimus ir turimas tyrimo dalyvio teises. Pacientai klausimynus pildė nuo 25 iki 45 minučių. Norminės imties tyrimo duomenys buvo renkami Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos tyrėjų 2016 m.Skalės
* Becko depresijos aprašas-II (BDI-II; Beck et al., 1996) sudarytas iš 21 depresijos simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutines dvi savaites prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo 0 iki 3. Dviejuose teiginiuose - 16 (Miego režimo pokyčiai) ir 18 (Apetito pokyčiai) - yra po septynis variantus, kurie taip pat vertinami nuo 0 iki 3. Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą depresiją.* Becko nerimo aprašas (BAI; Beck & Steer, 1990) sudarytas iš 21 nerimo simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutinę savaitę prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo „Visai ne“ (0 taškų); „Truputį, tai beveik man netrukdė“ (1); „Vidutiniškai, buvo labai nemalonu, bet įmanoma iškęsti“ (2); „Labai, vos galėjau tai iškęsti“ (3). Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą nerimą.* Becko nevilties skalė (BHS; Beck & Steer, 1988) sudaryta iš 20 teiginių, matuojančių neigiamų nuostatų dėl ateities (pesimizmo) išreikštumą per paskutinę savaitę. Į teiginius atsakoma taip arba ne, tai priklauso nuo to, ar teiginys tinka. Kiekvienas teiginys vertinamas 0 arba 1. Maksimalus įvertis yra 20 balų, didesni balai rodo aukštesnį nevilties lygį.* Becko suicidinių minčių skalė (BSS; Beck & Steer, 1991) sudaryta iš 21 teiginio, siekiant aptikti ir išmatuoti suicidinių minčių stiprumą. Pirmi 19 teiginių matuoja suicidinių norų, nuostatų ir planų išreikštumo lygį. Teiginiai vertinami nuo 0 iki 2.| Skalė | Norminė imtis | Klinikinė imtis |
|---|---|---|
| Becko depresijos aprašas-II (BDI-II) | 0,914 | 0,940 |
| Becko nerimo aprašas (BAI) | 0,911 | 0,923 |
| Becko nevilties skalė (BHS) | 0,870 | 0,927 |
| Becko suicidinių minčių skalė (BSS) | 0,953 | 0,944 |
| Clarko-Becko obsesijų ir kompulsijų aprašas (CBOCI) | 0,920 | 0,936 |
Taip pat skaitykite: Skalės taikymas
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui