Psichikos sveikatos priežiūra yra jautri sritis, kurioje susikerta asmens teisės ir visuomenės saugumas. Šis straipsnis siekia išnagrinėti priverstinio gydymo psichikos sveikatos įstatymo aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į žmogaus teises, įstatymines procedūras ir naujausius įstatymo pakeitimus.
Savanoriškas gydymas ir informuotas sutikimas
Gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas paciento informuotu sutikimu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai privalo pateikti pacientui išsamią informaciją apie jo ligą, siūlomą gydymą ir galimas pasekmes, o pacientas turi laisvai sutikti su gydymu. Gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas jūsų informuotu sutikimu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai pateikė informaciją apie jūsų ligą, ir jūs sutinkate su būtinu gydymu.
Priverstinė hospitalizacija - pagrindinės sąlygos
Nepaisant to, tam tikrais atvejais asmuo gali būti hospitalizuotas ir gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje be jo sutikimo. Tai gali įvykti, jei asmuo turi psichikos sutrikimą ar negalią, dėl kurios jam reikalingas gydymas, arba kai teismas nusprendžia, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamas, ir kad psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba yra būtina. Tačiau valdžios institucijoms reikia rimtų argumentų riboti žmogaus laisvę, jiems reikia laikytis aiškiai nustatytų procedūrų ir jie neturi elgtis su jumis nepagarbiai.
Priverstinė psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje prieš asmens valią yra labai griežtas jo fizinės laisvės apribojimas. Tai turėtų būti taikoma tik atidžiai apsvarsčius, ar tai yra tikrai būtina konkrečiu atveju.
Teisiniai terminai ir skirtumai su Civiliniu kodeksu
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jei yra reali grėsmė, kad jis gali pakenkti sau ar artimiesiems, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas numato kiek kitokį terminą - kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas ne ilgiau kaip dvi paras.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo - gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.
Priverstinio gydymo sprendimų priėmimas ir teismo kontrolė
Būtinybė tęsti priverstinį gydymą turi būti nuolatos peržiūrima. Būtent todėl būtina nuolatos kontroliuoti priverstinio gydymo poreikį. Peržiūros procesas teisme užtikrina, kad priverstinis gydymas būtų pagrįstas ir proporcingas.
Lietuvoje Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas nustato nuostatas dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas įstaigos administracijos atstovas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo pradžios kreiptis į teismą dėl pratęsimo.
Teismas, apsvarstęs kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Pasibaigus pratęsimo terminui, motyvuotą sprendimą dėl pratęsimo priima minėti asmenys; teismas gali pratęsti laiką kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Išnykus priverstinio hospitalizavimo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas jį pratęsė.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Fizinio suvaržymo priemonės - taikymas ir kontrolė
Fizinio suvaržymo priemonės galėtų būti taikomos rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant pacientą atskiroje patalpoje. Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę. Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų.
Diskusijos dėl įstatymo pataisų ir žmogaus teisių
Neseniai Seimas priėmė naują Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakciją, kurioje pasirinktas ilgesnis - trijų darbo dienų terminas priverstiniam gydymui be teismo leidimo. Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, nes suvienodinant terminus dėl priverstinio gydymo be teismo leidimo pasirinktas ilgesnis - trijų darbo dienų terminas. Konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad su trijų darbo dienų terminu priverstinis gydymas be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės.
Tačiau kolegų Sveikatos reikalų komiteto atstovas neįtikimo - už Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas balsavo 12 parlamentarų, 61 buvo prieš ir 13 susilaikė. Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad norint suvaržyti žmogaus laisvę „Europos Sąjungos dokumentai ir mūsų nacionalinė teisė aiškiai pasisako, kad jei viršijamos 48 valandos, turi būti kompetentingo organo, būtent teismo, sprendimas“.
Tarptautiniai standartai, JT ir ES rekomendacijos
Š.m. kovo 4 dieną profesorius Juan A. Méndez, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimų klausimais, JT Žmogaus teisių tarybai pateikė ataskaitą apie kankinimus ir netinkamą priežiūrą sveikatos priežiūros įstaigose. Ši ataskaita reikšminga tuo, kad pirmą kartą aukščiausio lygmens JT ekspertas nustato, jog „nepriimtina, kad teisės aktai leidžia gydytojams prievarta teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas prieš jų valią. Vadinasi, teisės aktai turi būti pakeisti taip, kad pirmenybė priimant sprendimą būtų teikiama susijusio asmens nuomonei. Bet kokios formos ir trukmės suvaržymai ar atskyrimas turi būti draudžiami visur, įskaitant psichiatrijos ligonines.“
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Europos ekspertų grupės parengtos „Bendrosios Europos gairės dėl perėjimo nuo stacionarios prie bendruomeninės globos“. Šis dokumentas parengtas remiant Europos Sąjungos Įdarbinimo, Socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniam direktoratu. Žmogaus teisių stebėsenos rezultatai atskleidė, jog stacionarios globos įstaigos pažeidžia visas bazines žmogaus teises - teisę į informaciją, privatumą, saugumą, galimybę pasirinkti ir priimti sprendimus, dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Paskutinis reikšmingiausias ES dokumentas - 2009 metais įsigaliojusi Lisabonos sutartis - pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis įvardija žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę, žmogaus teisių užtikrinimą. „Bendrosios Europos gairės dėl perėjimo nuo stacionarios prie bendruomeninės globos“ apibendrina keletą metų trukusį konsultacijų, gerosios patirties bei ekspertizės kaupimo procesą ir įvairių Europos Sąjungos šalių patirtį.
Deinstitucionalizacija ir bendruomeninės paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje žodžiai „deinstitucionalizacija“, „priverstinė hospitalizacija“ ar „neveiksnumas“ nėra dažnai išgirstami nei viešojoje erdvėje, nei politiniame diskurse. Šios frazės ne tik sunkiai ištariamos, tačiau ir menkai suvokiamos bei apipintos įvairiais mitais. Kita vertus, terminas „bendruomeninės paslaugos“ politikų ir valdininkų lūpose linksniuojami taip dažnai, kad beveik galima patikėti, kad jos išties egzistuoja.
Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2012 m. lapkričio 16 d. buvo patvirtintos Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgaliųjų asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginės gairės. Šio dokumento pagrindu ketinama rengti strategiją, pagal kurią iki 2030 metų bus pereita nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Strategiją ketinama įgyvendinti pasitelkiant ES struktūrinės paramos lėšas, numatomas planuojant ES Struktūrinių fondų paramą Lietuvai 2014 - 2020 metais.
Teisinės reformos, neveiksnumo sistema ir pagalba priimant sprendimus
2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo reikalavimai, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.
Būdama Konvencijos šalimi nare, Lietuva turi reformuoti egzistuojančią teisinio neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 str. Konvencijoje siūloma pereiti nuo ribojančios neveiksnumo ir globos sistemos prie pagalbos neįgaliesiems asmenims patiems priimti sprendimus sistemos, kuomet būtų išlaikomas asmens teisinis veiksnumas veikti, spręsti.
Konvencijoje nurodoma, jog su teisinio veiksnumo įgyvendinimu susijusios priemonės turi suteikti atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tokios garantijos privalo užtikrinti, kad priemonėmis būtų paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų, dėl jų neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka, kad jos būtų proporcingos ir pritaikytos su asmeniu susijusioms aplinkybėms, būtų taikomos kuo trumpesnį laiką ir reguliariai peržiūrimos kompetentingos institucijos ar teismo.
2012 m. LR Teisingumo ministerijos parengtame įstatymų projektų pakete siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį, kurioje jam padedant dalyvautų jam pagalbą teikiantis asmuo.
Numatoma pateikti svarstyti ir įstatymų pataisas, kurios užtikrins sąžiningą ir objektyvų bylų dėl asmenų veiksnumo nagrinėjimą: siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui; įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo; numatyti teismo pareigą periodiškai peržiūrėti sprendimą. Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę - išankstinį nurodymą, kuriame asmuo galėtų numatyti asmenis, pageidaujančius ar nepageidaujančius rūpintojais, išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje ir pateikti nurodymus turtinių bei asmeninių teisių tvarkymui.
Tačiau nepaisant JT Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimo, Teisingumo ministerija nesiūlo visiškai panaikinti neveiksnumo instituto.
Žmogaus teisių bylos ir praktikos trūkumai
Primename, kad 2012 metais D.D. byloje prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas Lietuvoje dėl neveiksnios pareiškėjos globėjo pakeitimo buvo neteisingas. Jai nebuvo paskirtas advokatas, pareiškėja neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas D.D. parodė praktinius trūkumus ginant teises instituciniuose kontekstuose.
Žmogaus teisių stebėsenos rezultatai atskleidė, jog institucinėse globos įstaigose naudojamos represijos ir fiziniai suvaržymai, pasitaiko seksualinės ir fizinės prievartos atvejų. Tokią padėtį stacionariose globos institucijose reikia vertinti atsižvelgiant į ES postuluojamas ir ginamas vertybes.
Psichikos sutrikimų paplitimas ir ekonominė našta
SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų.
| Metai | Ligotumas (atvejų tūkstančiui gyventojų) |
|---|---|
| 2007 | 55.59 |
| 2016 | 73.41 |
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji (po išeminės širdies ligos) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.
Praktiniai rekomendacijos ir būtinybė reformačių
Taigi tarptautinio masto procesai bei ekspertų išvados ir rengiami dokumentai patvirtina, kad psichikos sveikatos priežiūros sritis yra sparčiai humanizuojama įtvirtinant žmogaus teisių standartus. Lietuvoje, deja, neskubama keisti įstatyminių nuostatų, o tuo pačiu ir įsigalėjusių praktikų dėl žmonių su negalia institucinės globos, hospitalizacijos procedūrų ir jų, kaip pilnaverčių asmenų, dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių.
Tačiau siekiant pažvelgti į situaciją objektyviau, svarbu susipažinti su tarptautiniu mastu vykstančiais procesais psichikos sveikatos priežiūros srityje ir pritaikyti gerąją patirtį bei rekomendacijas praktikoje, stiprinant žmogaus teises, priežiūros kontrolę ir alternatyvias bendruomenines paslaugas.
tags: #psichikos #sveikatos #istatymas #aiskinamasis #rasta