ApibrėžimasSpaudoje, internete, populiariojoje literatūroje galima surasti gana daug straipsnių apie depresiją. Deja, dažnai šiuose straipsniuose trūksta apibūdinimo, ką straipsnio autorius vadina depresija. Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (t.y. sindromas, ne liga, žr. čia), kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija - tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Kitoje dalyje pateikiami simptomai ir jų variantai: prislėgta nuotaika, malonumo praradimas, energijos trūkumas, miegos ir virškinimo pokyčiai, dirglumas, vengimas bendrauti, kartais mintys apie savižudybę, taip pat įvairūs kūno pojūčiai nėra aiškių priežasčių. Aprašoma depresijos klasifikacija pagal vyraujančias priežastis ir mechanizmus, diagnostikos bei gydymo principai. Taip pat įtraukti trumpi patarimai, kaip atpažinti simptomus, kada kreiptis pagalbos ir kokios pagalbos galima gauti.
Nestabilios psichikos požymiai
Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu - mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Pats depresijos išsivystymo mechanizmas nesiskiria nuo kitų psichikos sutrikimų. Depresija susijusi su dviejų smegenų neuromediatorių - serotonino ir norepinefrino - sutrikimu. Serotoninas reguliuoja miegą, apetitą, kūno temperatūrą, kraujospūdį, taip pat įtaką turi seksualiniams poreikiams ir impulsyvumui. Norepinefrinas mobilizuoja smegenis ir kūną, didina budrumą, atmintį ir koncentraciją. Nesėkmių ir stresų įtaka gali suformuoti ar sustiprinti šiuos sutrikimus, todėl aplinkos veiksniai yra svarbūs predisponuojantys veiksniai.
Nuolat jaučiant vieną ar kelis žemiau išvardytų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Žemiau išvardinti dažniausiai pasitaikantys požymiai žmogui su nestabilia psichika: prislėgta nuotaika („gyvenimo pilkumas“), malonumo praradimas, energijos arba psichinio aktyvumo netekimas; nemiga arba pabudimai naktimis; dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms; vengimas bendrauti; kaltės jausmas, sumažėjęs savęs vertinimas; sunkumas sutelkti dėmesį; pesimistinis ateities vaizdas; polinkis save žaloti ar mintys apie savižudybę; apetito pokyčiai ir svorio kaita; potraukis svaigintis alkoholinėmis ar narkotinėmis medžiagomis; įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne be aiškios priežasties. Taip pat gali pasireikšti panikos ar neurotinių simptomų epizodai.
Depresijos tipai ir priežastys
Depresijas skirsto pagal vyraujančias sutrikimo priežastis: endogeninė (vidiniai, biologiniai veiksniai) ir egzogeninė (išoriniai, psichologiniai bei socioliniai veiksniai). Endogeninė depresija dažnesnė jaunystėje, dažnai atsiranda dėl paveldimų veiksnių, kartu gali pasireikšti motorinio judėjimo ar mąstymo sulėtėjimas. Egzogeninė depresija vystosi veikiant ilgalaikiam stresui - nerimui, netikėtoms ar nuolatinėms gyvenimo permainoms. Taip pat depresija gali būti kitų sutrikimų simptomas (pavyzdžiui, priklausomybė, šizofrenija) ir išsivystyti palaipsniui per metus.
Taip pat skaitykite: Kaip gydomi nerimo, depresijos ir asmenybės sutrikimai?
Diagnostika ir gydymas - svarbiausios gairės: diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertindamas nusiskundimus ir istoriją, kartais naudojant psichologinius testus. Svarbu nepersistengti su testais internete ar populiariaisiais žurnalų testais. Gydymas gali būti derinamas iš trijų sričių: psichotropinių vaistų (antidepresantų, nerimą slopinančių, miegą gerinančių и kt.), psichoterapijos ir fizinių intervencijų (šviesos terapija, EKT, TMS). Gydymas yra ilgas - dažnai mėnesiai ar metai, o atkryčiai nėra nereikšmingi. Be to, svarbu individualus požiūris ir laikymasis gydymo plano.
Nestabilios asmenybės bruožai ir jų įtaka santykiams
Tekste taip pat pateikiama ilga dalis apie asmenybės sutrikimus, jų požymius ir poveikį gyvenimui bei santykiams. Šie bruožai apima paranoidinį, šizoidinį, šizotipinį, antisocialų, ribinį (borderline), narcisiistinį, histrioninį, obsesinį-kompulsinį, vengiančią ir priklausomą asmenybės sutrikimus. Kiekvienas iš jų turi specifinių trumpų aprašymų: nuo įtarumo ir kontrolės poreikio iki empijos stokos, emocionalaus nestabilumo, baimės būti paliktam, perfekcionizmo, impulsyvumo ir pan. Šie ypatumai dažnai komplikuoja santykius bei kasdienę veiklą, tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi šių bruožų žmonės turi sunkų sutrikimą, o kai kurie gali normaliai funkcionuoti kasdienėje veikloje.
ADHD kontekstas
Taip pat aptariamas ADHD - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - dažnai diagnozuojamas vaikams, tačiau dalis suaugusiųjų turi jo požymių. Diagnozei svarbu nustatyti tiek dėmesio trūkį, tiek hiperaktyvumą, bei jų pasireiškimą skirtingose gyvenimo srityse. Gydymas dažnai derina medikamentinį ir psichoterapinį metodus, naudinga profesionali pagalba ir socialinė parama. Taip pat aptariama diagnostikos įvairovė ir minimos įvairios skalės (CAARS, ASRS, WURS) kaip įrankiai įvertinimui, nors galutinis sprendimas priklauso specialisto nuomonei.
Gydymo apžvalga
Gydymo metodai apima: medikamentinį gydymą (antidepresantai, neurotropiniai vaistai, nerimo slopintuvai), psichoterapiją (psichodinaminė, elgesio kt.), ir instrumentines intervencijas (šviesos terapija, TMS, ECT). Svarbu prisitaikyti prie individualių poreikių ir laikytis gydymo plano, kad būtų išvengta atkryčių. Taip pat svarbu įtraukti artimuosius į gydymo procesą, kartais sudarant paramos grupes arba įtraukiant šeimą. Reglamentai ir stigma vis dar gali apsunkinti kreipimąsi pagalbos, todėl rekomenduojama būti atviriems ir ieškoti profesionalios pagalbos kai simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Pagalba ir patarimai
Atsižvelgiant į faktą, kad psichikos ligos gali būti sunkiai atpažįstamos, rekomenduojama ne delsti su specialistų pagalba, ypač kai ženkliai sutrikdomas darbas, santykiai ar savijauta. Jei jaučiate, kad simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui - kreipkitės į psichiatrą ar psichologą. Gali būti naudinga pradėti nuo psichologo konsultacijos, o esant būtinybei - psichiatrų pagalba. Svarbu prisiminti, kad pagalba turi būti teikiama individualiai, o artimiesiems - būti šalia ir skatinti kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
< tagimg>Infografika: depresijos simptomų spektras ir gydymo kelias< tagvideo>Video: kaip atpažinti depresijos ir nerimo simptomus (informacinis)Turintys sunkumų kviečiami kreiptis į krizės centrą arba paslaugų teikėjus, kurie gali padėti per Skype ar asmeniškai. Taip pat galima naudoti papildomus įrankius, tokius kaip savarankiškos įvairovės bei streso valdymo technikos, kad padidintų psichologinį atsparumą ir savitarpio supratimą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
tags: #jis #nestabilios #psichikos