Psichinė sveikata - tai bendra savijauta, kaip individas mąsto, elgiasi ir reguliuoja skirtingus gyvenimo poreikius bei pokyčius. Psichinė gerovė - tai individo gebėjimas jausti vidinį ryšį, pusiausvyrą ir panaudoti savo gebėjimus derinant su visuotinėmis visuomenės vertybėmis. Tai apima pagrindinius pažinimo ir socialinius įgūdžius, gebėjimą atpažinti, išreikšti ir moduliuoti savo emocijas, taip pat užjausti kitus.
Psichinė gerovė susijusi su lankstumu ir gebėjimu susidoroti su nepalankiais gyvenimo įvykiais bei prisitaikyti prie besikeičiančių vaidmenų bei skirtingų socialinio gyvenimo funkcijų. Ji apima pagarbą ir rūpinimąsi savimi ir kitomis gyvomis būtybėmis, žmonių tarpusavio ryšio pripažinimą bei pagarbą aplinkai ir laisvei.
Kas sudaro psichikos sveikatą?
Psichikos sveikata nėra vien depresijos ar kitų psichikos sutrikimų nebuvimas. Tai yra sudėtinga sąvoka, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Emocinė gerovė reiškia gebėjimą jausti ir išreikšti emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė - aiškų mąstymą, sprendimų priėmimą bei problemų sprendimą. Socialinė gerovė apima gebėjimą kurti ir palaikyti santykius su kitais, jaustis bendruomenės dalimi bei vykdyti socialinius vaidmenis.
Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai
- Depresija - nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais. Pagal PSO, depresija yra viena iš pagrindinių negalios priežasčių pasaulyje.
- Nerimo sutrikimai - dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė, kuri pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, sukeliančia fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas ar drebulys.
- Bipolinis sutrikimas - nuotaikos svyravimai nuo manijos iki depresijos. Dauguma žmonių su šiuo sutrikimu gyvenimą gyvena pilnavertiškai.
- Šizofrenija - sudėtingas psichozinis sutrikimas, kai sutrinka ryšys su realybe. Simptomai apima socialinį atsiskyrimą, manijas, haliucinacijas.
- Valgymo sutrikimai - kaip nervinė anoreksija ar bulimija, neigiamai veikia santykį su maistu ir kūnu.
Visi šie sutrikimai sukelia reikšmingą individo pažinimo, emocinio reguliavimo ir socialinio elgesio trikdį, dažnai lydimą kančios ir veiklos sutrikimų.
Psichikos sveikatos svarba jaunimo gerovei
Ypač svarbūs yra psichikos sveikatos aspektai paauglių ir jaunimo amžiuje. Paauglystė - tapatybės formavimosi ir vaidmenų sumaišties laikotarpis, pasižymintis intensyvia fizine, emocine ir psichologine raida, keliančia stresą. Net 75 % psichikos sutrikimų pasireiškia iki 25 metų amžiaus, o 50 % - iki 14 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Deja, daugelis jaunų žmonių, susidūrę su psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos, o pandemijos metu dėl COVID-19 streso ir izoliacijos šie sunkumai dar labiau sustiprėjo. Nerimo ir depresijos rodikliai tarp vaikų ir paauglių pandemijos metu siekė net 25-41 %.
Be to, pandemijos metu smarkiai išaugo valgymo sutrikimų skaičius - apie 22 % vaikų ir paauglių susiduria su tokiomis problemomis. Staigiai išaugo ir psichotropinių medžiagų vartojimas, ypač tabako ir nikotino, kurie turi ilgalaikį neigiamą poveikį jaunimo smegenų vystymuisi.
Nikotino poveikis jaunimui:
- Sumažėjęs impulsų valdymas ir dėmesio sutrikimai;
- Padidėjusi ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo) rizika;
- Nuotaikos sutrikimų, įskaitant nerimą ir depresiją, padidėjimas;
- Neigiamas poveikis prefrontalinei smegenų žievei, atsakingai už sprendimų priėmimą;
- Padidėjusi kitų narkotikų, kaip kokainas, vartojimo rizika.
Psichikos sveikatos faktoriai ir jų įtaka
Psichikos sveikatą lemia daugybė veiksnių, dažnai veikiančių kartu:
- Biologiniai veiksniai: genetinis polinkis, smegenų chemija, hormonų pusiausvyra.
- Psichologiniai veiksniai: ankstyvosios vaikystės patirtys, asmenybės bruožai, streso valdymo gebėjimai.
- Socialiniai veiksniai: socialinė parama, gyvenimo sąlygos, galimybės ir aplinka.
- Aplinkos veiksniai: oro tarša, triukšmas, smurtas.
Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys palaikančioje aplinkoje, dažniau jaučiasi laimingi ir sveikesni.
Gyvenimo būdo poveikis psichikos sveikatai
Mūsų kasdieniai įpročiai turi labai didelės įtakos psichikos gerovei:
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
- Mityba: subalansuota, turtinga maistinėmis medžiagomis dieta aprūpina smegenis būtinu energijos kiekiu.
- Miegas: pakankamas miegas (7-8 val.) būtinas smegenų atsigavimui.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Alkoholio ir narkotikų vengimas: šios medžiagos gali sukelti ar paaštrinti psichikos sveikatos problemas.
- Rūkymo nutraukimas: rūkymas susijęs su didesne depresijos ir nerimo rizika.
- Stiprūs socialiniai ryšiai: draugų ir artimųjų palaikymas stiprina psichikos atsparumą.
- Efektyvus streso valdymas: gebėjimas tinkamai spręsti gyvenimo sunkumus yra svarbus psichikos sveikatai.
Stigma, pagalbos prašymas ir gydymas
Psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimas ir gydymas vis dar apsunkintas stigma ir nežinojimu. Daugeliui žmonių sunku pripažinti problemas ir kreiptis pagalbos, o tai lemia gydymo trūkumą ir ligos paūmėjimą. Tačiau laiku suteikta pagalba dažnai labai sėkminga - ypač paauglystėje ir ankstyvomis fazėmis.
Klinikinė psichologija ir psichiatrija siūlo daug veiksmingų intervencijų, kurių tikslas - ne tik gydyti sutrikimus, bet ir stiprinti bendrą psichikos sveikatą. Sveikatos organizacijos, pavyzdžiui, PSO, EPPO ir UNESCO aktyviai remia įvairias strategijas jaunimo psichikos gerovei stiprinti.
Faktai apie psichikos sveikatą ir sutrikimus
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Smegenų sutrikimai | Tos pačios medicininės svarbos kaip širdies ar inkstų sutrikimai. |
| Smurtas | Psichiškai sergantys žmonės nėra dažniau linkę į smurtą nei bendra populiacija. |
| Šizofrenija | Sunki psichinė liga, painiojama su asmens susidvejinimo sutrikimu; simptomai varijuoja nuo izolacijos iki haliucinacijų. |
| Bipolinis afektinis sutrikimas | Sukelia sunkų sielvartą, bet dauguma sergančiųjų gyvena pilnavertį gyvenimą; žinomi talentingi kūrėjai sirgo šiuo sutrikimu. |
| Psichinės ligos paplitimas | 2004 m. duomenimis, 9-17 % suaugusių nurodė turėję psichinių sutrikimų per pastaruosius metus. |
Rekomendacijos psichinei sveikatai stiprinti
- Išmokti priimti atsakomybę ir nepergyventi dėl galimų sunkumų iš anksto.
- Džiaugtis tuo, ką turite - draugais, šeima, maistu.
- Rasti mėgstamą veiklą ir nuolat tobulinti save.
- Rūpintis fizine sveikata - sportuoti, sveikai maitintis, gerai išsimiegoti.
- Kurti ir palaikyti pilnaverčius santykius bei užsiimti kūrybine veikla.
- Nevyti streso, bet išmokti jį valdyti ir kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms