Ką psichiatrai ir psichologai laiko norma? Ir ar apskritai ar yra kažkokia norma? Prof. Adamas Wichniakas iš Varšuvos psichiatrijos ir neurologijos instituto visiškai nevartoja tokių terminų kaip „normalus“ ar „nenormalus“: „Vengiu jų net privačiuose pokalbuose. Galime sakyti, kad kažkas yra psichiškai nesveikas arba, atvirkščiai, psichiškai sveikas.“ Šie mintys apibūdina glaudų ryšį tarp nuotaikos, funkcionavimo gebėjimo ir socialinių santykių, kurie dažnai lemia mūsų supratimą apie normą.
Depresija ir kiti nuotaikos sutrikimai yra kompleksiški reiškiniai: „Depresija yra susijusi su dviejų smegenų neuromediatorių - serotonino ir norepinefrino - sutrikimu.“ Genetiniai veiksniai ir aplinka jungiasi, formuodami individualius polinkius bei pasireiškimus. Tačiau svarbu suprasti, kad „norma“ ir „nenormalumas“ nėra statiškai apibrėžiami vien dėl simptomų, o daugiau priklauso nuo gebėjimo funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir laikytis socialinių bei asmeninių vertybių.
- Normos samprata psichiatrijoje nėra vienareikšmė; dažnai svarbiausia - gebėjimas gerai funkcionuoti ir palaikyti socialinius bei profesinius santykius.
- Diagnostiniai kriterijai apima simptomų grupes, jų trukmę, įtaką funkcijoms ir neigiamą poveikį gyvenimui.
- Depresijos pagrindą sudaro neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai, kuriuos gali įtvirtinti genetiniai ir aplinkos veiksniai.
Normalos ribos ir socialinis kontekstas
Dr. F. Neumanas teigia, kad „vien tik ligų ir psichikos sutrikimų nebuvimas nereiškia, jog žmogus yra visiškai psichiškai sveikas.“ Svarbus ir gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime bei socialiniai ryšiai. Tačiau norma nėra fiksuota: kultūriniai veiksniai, amžius ir asmeninės patirtys lemia, kurioje vietoje pasaulio požiūris į „normą“ slypi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie simptomai gali pasirodyti epizodiškai, o vėliau išnykti.
Pagal psichiatrinę praktiką, „normalaus“ žmogaus bruožai dažnai apima: gebėjimą jausti laimę, gebėjimą bendrauti su kitais, gebėjimą būti tvirtai savarankiškam skirtingose situacijose ir saugiai jaustis tarp šeimos bei draugų. Tačiau šie bruožai ne visada turi būti nuolatiniai; jų intensyvumas priklauso nuo gyvenimo aplinkybių ir asmeninių iššūkių.
Pirmieji požymiai, diagnozė ir vaidmuo terapijoje
Pagal JAV „vaistais gydomų“ ir psichoterapinių metodų integravimą, svarbu žinoti, kad daug psichikos sutrikimų gydomi vaistais (neuroleptikais, antipsichotikais ir pan.) bei įvairiomis psichoterapijos rūšimis. Dažnu atveju geriausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį gydymą - derinant vaistus ir psichoterapiją.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Veliau pateikiami konkretūs simptomai ir sutrikimai: obsesinio kompulsinio sutrikimo įkyrios mintys ir pakartojantys veiksmai, agorafobija su panikos priepuoliais, šizofrenijos dažnai pasitaikanti katatonija. Kiekvienas sutrikimas turi savus išteklius ir konkrečius simptomus, todėl gydymas turėtų būti individualiai pritaikomas.
Meno terapija ir kultūrinė raiška
Meninės terapijos vaidmuo psichikos sutrikimų gydyme yra plačiai pripažintas. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad meno terapija prisideda prie gyvenimo kokybės pagerėjimo ir socialinės komunikacijos sutrikimų mažinimo tarp psichikos ligomis sergančių pacientų. Tyrimo tikslas - atskleisti meno terapijos reikšmę kaip psichinio harmonizavimo priemonę ir įvertinti jos poveikį bendram pacientų funkcionavimui.
Apklausus 212 Kauno miesto psichiatrijos ligoninių stacionare gydomų pacientų, nustatyta, kad stacionaro trukmė ir įvairovė užsiėmimų (įskaitant meno terapiją) teigiamai įtakoja jų funkcinę būklę. Rezultatai rodo statistiškai patikimą skirtumą tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupės pagal funkcines indikacijas, įskaitant fizinę funkciją, emocinę būklę, psichinę sveikatą ir energiją.
Meno terapija suteikia pacientams galimybę išreikšti save kūrybiškai, patiriant saugų ir struktūrizuotą socialinį ryšį su terapeutu bei kitais pacientais. Tai ne tik meno procesas, bet ir veiksmingas įrankis pagerinti savivertę, bendrą savijautą bei motyvaciją dalyvauti kitose veiklose.
Praktiniai pavyzdžiai ir sėkmės istorijos
Tarp psichikos sutrikimų žemas stresas, nerimas ir depresija gali būti valdomi per kultūrinę raišką, kuri leidžia pasireikšti vidinei patirčiai be stigma. Psichologų teigimu, svarbu ugdyti įpročius stebėti savo ir artimųjų psichinę būklę: staigūs elgesio pokyčiai, pablogėjęs miegas ar apetitas gali būti ženklai, kuriuos verta aptarti su specialistais. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms ir jaunimui reikalingas rankų darbo ir meninių užsiėmimų integravimas į kasdienę veiklą, siekiant palaikyti socialinę įtrauktį ir savivertę.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Dažni mitai ir realybė
Mitai apie psichikos sutrikimus vis dar gajos visuomenėje. Pasak ekspertų, psichikos sutrikimai neliudija žmogaus „silpnumo“ ar „neprieminėjimo“, o tai realūs, gydomi sutrikimai. Dažnai vyrauja nuogąstavimai dėl vaistų vartojimo, tačiau teigiamų gydymo pavyzdžių daug, ir vaistų atveju svarbu ieškoti individualiai tinkamos dozės bei derinimo su psichoterapija. Tai padeda sumažinti stigma ir skatina labiau įtraukti žmones į pagalbos ar gydymo procesus.
Moksliniai duomenys rodo, kad psichikos sveikata reikalauja kompleksinės pažangos tiek individualiu, tiek organizaciniu lygiu. Lietuvoje ši tendencija auga: vis daugiau žmonių kalba apie psichikos sveikatą, ieško pagalbos ir klausosi, kaip kurti saugesnį kasdienį gyvenimą. Taip pat svarbu skatinti įmones kurti darbinės aplinkos struktūras, kurios užtikrintų darbo-poilsiui balanso ir sumažintų perdegimo riziką.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #psichikos #sutrikimai #menas