Mūsų kasdieniai pasirinkimai dažnai atrodo kaip individualūs sprendimai, paremti asmeninėmis vertybėmis, įpročiais ar nuotaika. Tačiau tyrimai rodo, kad socialinė aplinka daro itin stiprią įtaką beveik visiems mūsų sprendimams - nuo to, ką valgome pusryčiams, iki to, kaip leidžiame laisvalaikį ar formuojame savo nuomonę.
Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę. Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Kas yra vartotojo socialinis pagrindas
Socialinė ekonomika, paprastais žodžiais tariant, tai visuomeninė ekonomika susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos. Socialinės ekonomikos rinka labiausiai veikia per socialinius ryšius ir solidarų dalinimąsi.
Socialinė ekonomika - tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė. Šių SE dalyvių tikslas - naudojantis rinka tenkinti savo narių ar bendruomenės poreikius: gaminti prekes, teikti socialines ar draudimo paslaugas, paskirstyti lėšas.
Socialinė erdvė yra daugiamatė, nes visuomenėje egzistuoja įvairūs socialiniai požymiai (nesutampantys vieni su kitais) ir jų grupavimas - daro išvadą P.Sorokin’as. Norint kuo tiksliau nustatyti žmogaus socialinę padėtį šioje erdvėje, būtina žinoti jo šeimyninę padėtį, pilietybę, tautybe, santykius su religija, profesiją, priklausomybę politinėms partijoms, ekonominį statusą, jo kilme ir t.t.
Taip pat skaitykite: Socialinis statusas ir vartojimas
Socialinė ekonomika veikia sistemiškai yra bendrosios šalies ekonomikos sistemos dalis. Sistema yra apibūdinama kaip išdėstymo tvarka, sudarymo principas ar ko nors aukštesniojo darinys. Sistema pasižymi savybėmis, kurių paskiri ją sudarantys elementai neturi.
Vartotojo sprendimus formuojantys socialiniai komponentai
Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, vaikai, kurie mato tėvus domintis kūno kultūra, dažniau ir patys užsiima fizine veikla.
Artima aplinka - draugai, kaimynai ar bendradarbiai - taip pat gali subtiliai keisti mūsų elgesį. Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau priima sprendimus, atitinkančius aplinkinių elgesio modelius. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė.
Ekonominiai veiksniai taip pat priklauso socialinei aplinkai. Pajamų lygis, darbo sąlygos ar kainų politika lemia vartojimo sprendimus. Be to, kultūrinės tradicijos, istoriniai įvykiai ir nacionalinės vertybės formuoja bendrą visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių.
Emocijos - svarbus kasdienio gyvenimo variklis. Žmonės linkę priimti sprendimus ne tik racionaliai, bet ir remdamiesi jausmais. Socialinė aplinka stipriau veikia mūsų emocinį foną, nei dažnai manome.
Taip pat skaitykite: Socialinės atsakomybės svarba
Vartotojo socialinio pagrindo sąsajos su socialine ekonomika
Socialinė ekonomika kuria savąjį BVP per verslinę kooperaciją ir vartojimą. Socialinės ekonomikos rinka - tai ne įprasta rungimosi tarp verslininkų, bet tai yra daugiau rungimosi dėl pačių vartotojų rinka (joje veikia įvairios vartotojų platformos, solidaraus dalinimosi ekonominis modelis).
Verslinė kooperãcija, kooperacijos rūšis, kai smulkieji gamintojai (amatininkai, ūkininkai, neįgalūs ir t.t.) susivienija į kooperatyvus ir veikia socialinio intereso pagrindais (vienodai svarbiems esant ne tik narių, bet ir bendriems visuomenės ir bendruomenės interesams). Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė.
Pasaulyje nustatyti socialinės ekonomikos veiklos subjektai - kooperatyvai, savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos, kredito unijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Pagrindinė socialinės ekonomikos valdymo forma - kolegialus valdymas, o jos organizacijoms ir infrastruktūros organizacijoms - taip pat tiesioginis pavaldumas socialinės ekonomikos skatinimo tarybai.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. gross domestic product - GDP) - vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Dažniausiai naudojamas būdas matuoti ir suprasti BVP yra išlaidų metodas: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas - importas).
Bendrąjį vartojimą sudaro individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų, aptarnaujančių namų ūkius) ir kolektyvinio (valstybinio valdymo įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti. Vartójimas, galutinis prekės ar paslaugos naudojimas einamiesiems žmonių poreikiams tenkinti.
Taip pat skaitykite: socialinių tinklų vartotojo kodo reikšmė
Vartotojų platformos ir solidarumo modeliai
Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas, bei kuria savas socialines inovacijas. Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos bendrojo gėrio labui.
Daugelis jos novatoriškų idėjų, kaip antai etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, apskritasis socialinės ekonomikos stalas tapo visuotinai paplitusiomis. Socialinis verslas taip pat gerokai prisideda prie socialinės ekonomikos atėjimo į kiekvieną šalį, kaip pasaulyje yra sakoma „atidaro duris socialinei ekonomikai”, bet tai nėra pati socialinė ekonomika, o tik papildo ją tokia dalimi, kiek tai atliepia socialinius tikslus, ir jis paprastai veikia pagal savąjį atskirąjį socialinio verslo įstatymą.
Teoriniai ramsčiai: sistema, socialumas, demokratija
Sistema (gr. σύστημα, systēma ‘sustatyta, sudėliota’) - susijusių elementų aibė, kuri objektyviai iš aplinkos išsiskiria tuo, kad sistemos elementų ryšiai stipresni ar kokybiškai kitokie nei už sistemos ribų. Socialinė ekonomika veikia sistemiškai yra bendrosios šalies ekonomikos sistemos dalis.
Socialumas (lot. socialis - visuomeninis), sąvoka, kuria apibūdinami žmogaus ir daugelio gyvūnų rūšių tarpusavio sąveikų (ryšių, santykių, įtakų) aspektai. Visuotinai pripažinta, kad žmogus yra socialinė būtybė, jai būdingos kolektyvinės gyvenimo formos.
Demokrãtija (gr. dēmokratia - liaudies valdžia), valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė. Demokratija, taip pat yra apibrėžiama kaip visuomeninių organizacijų, bendrijų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir valdyme.
P. Sorokino idėjos vartotojo socialinio pagrindo analizėje
P. Sorokino Socialinio Mobilumo Teorija. Socialinis mobilumas yra natūrali ir normali visuomenės būsena. Horizontalus mobilumas reiškia individo perėjimą iš vienos socialinės grupės į kitą tame pačiame visuomenės stratifikacijos lygyje.
Vertikalus mobilumas - tai individo judėjimas iš vieno sluoksnio į kitą (pvz.: tėvas darbininkas, o vaikas - baigęs mokslus, užima vadovaujančias pareigas). P.Sorokin’as teigia, kad stratifikuotose visuomenėse pagrindine kliūtimi socialiniam mobilumui vykti yra specifiniai „filtrai“, kurių pagalba vieniems individams suteikiama galimybė „persikelti aukštyn“, o kitų judėjimą stabdo.
„Filtrai“ (mokykla, kariuomenė, bažnyčia, profesinės, ekonominės, politinės organizacijos) dažniausia sutampa su pagrindiniais vertikalaus mobilumo kanalais. Remdamasis empirine medžiaga, P.Sorokin’as daro išvadą, kad „bet kurioje visuomenėje individų socialinis judėjimas ir jų paskirstymas vyksta ne atsitiktinai, bet turi privalomą ir griežtai įvairių institutų kontroliuojamą pobūdį“.
Socialinė stratifikacija, visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių tam tikrus požymius (valdžios, nuosavybės, socialinio įvertinimo, psichologinio pasitenkinimo laipsnį ir kita). P.Sorokinas savo darbuose „Socialinis ir kultūrinis mobilumas“ , „Struktūrinė sociologija“ ir kituose analizuoja struktūrinį sociokultūrinių reiškinių aspektą.
Vartotojas tarp rinkos liberalizmo ir socialinės ekonomikos
Rinka, liberalioje ekonomikoje, tai yra prekių ir paslaugų mainų tarp savo norių juose dalyvaujančių pardavėjų ir pirkėjų, šiais mainais pagrįstų ekonominių santykių visuma, socialinėje ekonomikoje, tai yra socialinės atsakomybės visuomenei rinka tarp savo noru joje dalyvaujančių pirkėjų ir pardavėjų, vykstant prekių ir paslaugų mainams. Socialinės ekonomikos sistema veikia pagal visai kitą modelį nei ekonominio liberalizmo sistema.
Ekonominis liberalizmas, doktrina, ginanti maksimaliai galimą rinkų ir laisvosios konkurencijos įtaką koordinuojant ekonominę veiklą. Socialinė ekonomika turi savo solidaraus dalinimosi ekonominį modelį, yra pilnai savireguliuojanti ir koreguojanti sistema.
Socialinė ekonomika glaudžiai susijusi su socialine politika (be gerovės valstybės negali būti socialinio teisingumo ir socialinės apsaugos). Gerovės valstybė, socialinės gerovės valstybė, valstybė, kurios pagrindinė funkcija yra socialinio teisingumo įtvirtinimas, standartinių rizikų (nedarbas, profesinės ligos) mažinimas ir socialinė parama.
Vartotojo socialinis pagrindas ir institucinė sąveika
Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą. Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų. Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą.
Kaip valdyti socialinės aplinkos įtaką vartotojui
Nors socialinė aplinka turi didelę įtaką, kiekvienas žmogus gali išmokti ją valdyti ir priimti sąmoningesnius pasirinkimus. Tereikia skirti dėmesio tam, ką leidžiame į savo informacinį lauką ir kokiais žmonėmis apsupame save. Jei pastebite, kad sprendimus priimate siekdami tik pritapti ar išvengti kritikos, tai gali reikšti, kad aplinka per stipriai veikia jus.
- Atsirinkite savo informacijos šaltinius.
- Branginkite pozityvius santykius.
- Lavinkite kritinį mąstymą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją.
Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę. Vaikai ypač jautrūs socialinės aplinkos poveikiui, nes jų tapatybė dar tik formuojasi.
Skaitmeninė aplinka ir ateities tendencijos
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko.
Ateityje socialinė aplinka taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos. Virtualios bendruomenės pakeitė tai, kaip mes bendraujame, o dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos vis dažniau formuoja mūsų kasdienius pasirinkimus. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Vartotojo socialinis pagrindas ir vartojimas
Bendràsis vartójimas, vartójimas, bendrojo nacionalinio produkto dalis, skirta einamiesiems poreikiams tenkinti. Vartójimas, galutinis prekės ar paslaugos naudojimas einamiesiems žmonių poreikiams tenkinti.
Socialinė ekonomika kuria savąjį BVP per verslinę kooperaciją ir vartojimą. Šių SE dalyvių tikslas - naudojantis rinka tenkinti savo narių ar bendruomenės poreikius: gaminti prekes, teikti socialines ar draudimo paslaugas, paskirstyti lėšas.
| Komponentas | Apibūdinimas | Reikšmė vartotojui |
|---|---|---|
| Šeima ir artima aplinka | Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė. Artima aplinka - draugai, kaimynai ar bendradarbiai. | Formuoja vertybes, normas ir elgesio modelius. |
| Institucijos | Mokykla, bažnyčia, profesinės, ekonominės, politinės organizacijos. | Veikia kaip „filtrai“ ir socialinio mobilumo kanalai. |
| Rinka ir platformos | Socialinės ekonomikos rinka, vartotojų platformos, solidarus dalinimasis. | Nukreipia pasirinkimus per socialinius ryšius ir bendruomenės poreikius. |
| Viešosios paslaugos | Socialinė priežiūra, grupinio gyvenimo namai, supervizija. | Didina įtrauktį, stiprina gebėjimus ir sprendimų kokybę. |
Ekonomika (gr. oikonomikē - ūkininkavimo menas), šalies arba jos ūkinio vieneto veiklos visuma, plačiai apimanti gamybą, ekonomiją, socialinę atsakomybę, vartojmą, finansus, paslaugas ir prekybą, bei nuolatinį jų atnaujinimą. Finansai (pranc. finance - piniginės lėšos), ekonominių santykių, susijusių su piniginių lėšų įvairių fondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu, visuma.
Normos, vertybės ir kolektyvinės formos
Individualizmo priešingybė. Skiriama horizontalusis kolektyvizmas, kai pabrėžiama žmonių lygybė ir bendradarbiavimas (pavyzdžiui, įvairiose komunose), ir vertikalusis kolektyvizmas, kai pabrėžiama kolektyvo narių hierarchija, žmogaus atsidavimas aukščiau stovinčiam autoritetui (pavyzdžiui, tradicinėse visuomenėse, kur stipri patriarchalinė valdžia). Kolektyvizmo forma, kai grupės teisės vertinamos labiau nei individo teisės, vadinama korportyvizmu.
Liberalizmas (lot. liber - laisvas), politinė doktrina, ideologija ir politinės filosofijos kryptis, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės apribojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Valstybės užduotis - sudaryti sąlygas visiems žmonėms naudotis savo laisve ir neleisti iš asmenų ar vyriausybės kilti asmens laisvės suvaržymams.
Doktrinose formuluojami politikos tikslai, priemonės, motyvai. Doktrinos funkcijos: vertinimo (analizuojama, apibūdinama, vertinama politinė situacija), programinė (aptariami tikslai, uždaviniai), rekomendacinė patariamoji (pateikiama formos, metodai, būdai pasiekti tikslą), propagandinė auklėjamoji (formuojamos žmonių nuostatos dėl problemos svarbos, reikšmės), organizacinė mobilizuojamoji (skatinamas žmonių pasiryžimas, veiklumas, atveriamos asmens galimybės).
Socialinė ekonomika taip pat apima juridinius asmenis, kuriems būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kurie teikia ne rinkos paslaugas namų ūkiams ir kurių perteklinių lėšų, jei tokių yra, negali nusavinti juos įkūrę, kontroliuojantys ar finansuojantys ūkio subjektai. Sprendimų priėmimas ir visas pelno arba perteklinių lėšų paskirstymas nariams, turintiems po vieną balsą, nėra tiesiogiai susijęs su jų kapitalo įmokomis ar mokesčiais.
Vartotojas kaip socialinės sistemos dalis
Sistema pasižymi savybėmis, kurių paskiri ją sudarantys elementai neturi. Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą.
Ūkinę veiklą šioje ekonomikoje taip pat vykdo socialinis verslas, kurio veikla atskirose ES šalyse taip pat gali būti reglamentuojama arba bendru Socialinės ekonomikos, arba atskiru Socialinio verslo įstatymu. Šių SE dalyvių tikslas - naudojantis rinka tenkinti savo narių ar bendruomenės poreikius: gaminti prekes, teikti socialines ar draudimo paslaugas, paskirstyti lėšas.
SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo. SI požymiai yra šie: 1) veikimas atviras - dalijamasi turimomis žiniomis, 2) tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą, 3) dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai, 4) atliepia paklausą, 5) individualaus atvejo svarba - sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.
Sociologas akcentavo, kad be kultūrinių vertybių žmonių sąveika būtų biofizinė, bet ne socialinė. Be kultūrinio elemento (žinių, vertybių ir normų) negalima analizuoti net normų, reguliuojančių individų tarpusavio sąveiką.
Praktiniai pavyzdžiai vartotojų elgsenai
Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius rūkymas buvo laikomas socialiai priimtinu, o šiandien daugelyje šalių tai vertinama visai kitaip. Kultūra daro įtaką net tokiems kasdieniams pasirinkimams kaip drabužių stilius, valgymo įpročiai ar laisvalaikio formos.
Žmogus - sociali būtybė, todėl tam tikra bendravimo ir aplinkos įtaka visada egzistuos. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė.
Pagal P.Sorokin’ą, pagrindinė socialinio mobilumo priežastis yra bet kurios visuomenės pastovusis „defektas“: visuomenė visuomet atsilieka paskirstydama gėrybes savo nariams pagal jų asmenines savybes ir sugebėjimus. Šis visuomenės nestabilumas -„defektas“- padidėja dar labiau dėl bioantropologinių bei demografinių veiksnių.
Visuomenėje, kurioje įgytam statusui suteikiama didesnė reikšmė nei įgimtam, vyrauja individualaus mobilumo tendencijos. Kai individualiam mobilumui (pvz., dėl diskriminacinių paskatų) trukdo priskirtas statusas, tai kai kurie socialiniai sluoksniai siekia grupinio mmobilumo (pvz., įvairūs judėjimai: už pilietines, moterų teises ir kt.).
Trumpas žodynas: sąvokos vartotojo socialiniam pagrindui
- Ekonomika - šalies arba jos ūkinio vieneto veiklos visuma, plačiai apimanti gamybą, ekonomiją, socialinę atsakomybę, vartojmą, finansus, paslaugas ir prekybą, bei nuolatinį jų atnaujinimą.
- Ekonòmija - taupus ir racionalus ūkio tvarkymas, materialinių, finansinių, darbo išteklių, gamtos turtų naudojimas, šios veiklos rezultatas.
- Finánsai - ekonominių santykių, susijusių su piniginių lėšų įvairių fondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu, visuma.
- Gamyba - žaliavų ir kitokių medžiagų ar produktų perdirbimas į vartojimui ar pardavimui tinkamas medžiagas ar kitokius gaminius.
- Socialinė ekonomika - tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė.
- Socialinė aplinka - visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą.
- Socialinis mobilumas - individualaus arba socialinio objekto perėjimas iš vienos socialinės padėties į kitą.
- Socialinė stratifikacija - visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių požymius.
tags: #vartotojo #socialinis #pagrindas