Psichikos negalia - tai iššūkis, kuris neretai apriboja žmogaus galimybes integruotis į visuomenę, ypač darbo rinką. Tačiau tinkama teisinė aplinka, socialinės iniciatyvos ir individualus požiūris gali atverti duris į užimtumą ir savarankišką gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos negalią turinčių asmenų užimtumo galimybes, kliūtis, su kuriomis jie susiduria, ir sėkmingus integracijos į darbo rinką pavyzdžius.
Teisinė Aplinka ir Psichikos Sveikata
Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos.
Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti. Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
Psichikos Negalia ir Darbo Rinka: Iššūkiai ir Statistikos
Psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimo problema itin aktuali, nes tai - viena sudėtingiausių negalių. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Europos Sąjungoje dirba mažiau nei penktadalis psichikos negalią turinčių žmonių. Tų, kuriems diagnozuota šizofrenija, situacija dar prastesnė - jų nedarbas siekia 95 proc.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
„Tai sukelia daug problemų tiek neįgaliesiems, tiek visuomenei. Ribojamas žmonių socialinis gyvenimas, mažėja bendrasis vidaus produktas, mažiau sumokama mokesčių, reikia daugiau lėšų pašalpoms ir kitoms išmokoms“, - pabrėžiama.
Priežastys, kodėl šiems žmonėms sudėtinga įsitraukti į darbo rinką, dažnai glūdi vaikystėje. Turintieji proto negalią ar psichikos sutrikimų neįtraukiami į bendrojo ugdymo sistemas, jiems nesuteikiama galimybė įgyti išsilavinimą. „Tam, kad žmonės galėtų sėkmingiau integruotis į darbo rinką, labai svarbu ligas, negalias diagnozuoti kuo anksčiau ir laiku atlikti reikiamas intervencijas. Dažnai sergantieji psichikos ligomis iš darbo paieškos pašalinami tarsi kuriam laikui - laukiama, kol jie pasveiks. Vis dėlto sunkios psichikos ligos trunka visą gyvenimą“, - kalbama. Kliūčių įsidarbinti liktų mažiau, jei būtų sukurtos lengvai prieinamos pagalbos struktūros, kur žmonės galėtų gauti informaciją „vieno langelio“ principu.
Socialinis Verslas: Galimybė Integruotis
Viena iš galimybių įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms - socialinis verslas. Lietuvoje jau yra per 100 socialinio verslo įmonių. Socialinis verslas nuo įprasto skiriasi tuo, jog sprendžia socialines problemas, pelnas skiriamas socialiniams tikslams įgyvendinti.
„Socialiniai verslai padeda į darbo rinką integruotis pažeidžiamų visuomenės grupių atstovams, prisideda gerinant socialines paslaugas, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Puikus socialinio verslo pavyzdys - VšĮ „Betzatos“ bendruomenės „Lobių dirbtuvės“. Pasak atsakingosios „Lobių dirbtuvių“ padalinio vadovės Vytautės Paškevičiūtės, medžio dirbtuvės - tai bendrystės vieta, galimybė negalią turintiems žmonėms realizuoti save ir jaustis naudingiems visuomenei. „Taip jie tampa nebe pašalpų gavėjais, - teigia V. Paškevičiūtė. - Dažnai mūsų dirbtuvės sulaukia svečių, tuomet mūsiškiai turi galimybę pamokyti juos medžio darbų, rodo, kaip šlifuoti medį, įkalti vinį. Tada neįgalieji tampa mokytojais, vaidmenys išsilygina, kuriamas lygiavertis santykis su visuomene. Stengiamės dirbti taip, kad mūsų darbus pirktų ne todėl, kad pagailėtų negalią turinčių žmonių, bet todėl, kad šie darbai - gražūs ir reikalingi.“ V. Paškevičiūtės teigimu, dirbant atsiskleidžia kiekvieno žmogaus talentai. Aurimas labai kruopščiai šlifuoja, Ričardas žino, kaip sujungti skirtingas lentas, kad stalas ar kėdė tvirtai stovėtų ant žemės. Sąlygos darbuotis sudaromos visiems.
Tuo, kad veikla būtų ne tik įdomi, bet ir naudinga bei prasminga, rūpinasi ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centro vadovas Juozas Norinkevičius. Iš 19 čia dirbančių darbuotojų 5 turi negalią. Daugiausia dėmesio skiriama bitininkystei. Nuo kitų metų centras dalyvaus projekte „Socialinių dirbtuvių paslauga“, 10 jo dalyvių dirbs bitininkystės srityje.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Socialinės Įmonės ir Socialinis Verslas: Skirtumai
VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Aušra Paulauskaitė primena, jog nederėtų painioti socialinių įmonių ir socialinio verslo. Socialinėms įmonėms taikomos lengvatos, joms skiriamas valstybės finansavimas.
„Socialinės įmonės Lietuvai per metus kainuoja apie 31 mln. eurų, o įdarbina tik 6,8 tūkst. negalią turinčių žmonių. Artimiausiu metu situaciją žadama tobulinti“, - sako specialistė.
UAB „BSS grupė“ personalo vadovė Vita Račkauskienė pabrėžia, kad ne visos socialinės įmonės tik piktnaudžiauja gaunama parama. 10 metų patirtį turinčioje valymo paslaugas teikiančioje socialinėje įmonėje dirba 573 fizinę, 136 - proto negalią turintys žmonės. Didžiosios dalies darbingumo lygis - nuo 30 iki 55 proc.
„Dedame visas pastangas, kad žmonės, turintys negalią, sėkmingai įsitrauktų į darbo rinką. Esame orientuoti ne į pelną, bet į darbo vietų išlaikymą. Galvojame apie tai, kaip sukurti darbo sąlygas tiems, kuriems įsidarbinti sunku. Mokome juos, motyvuojame - tai yra mūsų įmonės stiprybė“, - teigia V. Račkauskienė.
Paslaugos, Padedančios Grįžti Į Darbo Rinką
Užimtumo tarnybos Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėja Jūratė Stankevičienė sako, jog įsidarbinti negalią turintiems žmonėms trukdo išankstinis įsitikinimas, kad darbo susirasti nepavyks. Psichikos negalią turinčius žmones grąžinti į darbo rinką padeda jiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos. Bene sėkmingiausiai šioje srityje darbuojasi VšĮ „Rastis“. Nemaža dalis čia paslaugas gavusių žmonių ne tik įsidarbina, bet ir ilgesnį laiką išsilaiko darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Pasak „Rastis“ karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, įsidarbinti psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms trukdo stigmatizuojantis darbdavių požiūris, be to, jiems ir patiems neretai trūksta motyvacijos bei noro dirbti. Todėl su kiekvienu žmogumi čia dirba atvejo vadybininkas - jis nagrinėja žmogaus įsidarbinimo galimybes, ieško jam tinkamos veiklos.
„Deja, vis dar susiduriame su neigiamu darbdavių požiūriu. Žmones, turinčius psichikos negalią, jie atsisako priimti net atlikti praktikos. Darbdaviai mandagiai išsako darbe keliamus reikalavimus, pagal kuriuos mūsų klientai dirbti negali. Pasiūlius įdarbinti puse etato, atsako: „Ne, nedalinsim etatų. Norite - prašom, įsidarbinkite pagal mūsų reikalavimus.“ Vis dėlto kai kuriais atvejais tie reikalavimai nepagrįsti ir pertekliniai“, - įsitikinusi E. Andriuškevičienė. Jos teigimu, tokios neigiamos nuostatos daro didžiulę įtaką ir pačių neįgaliųjų nuostatoms. Jei jais abejoja supanti aplinka, jie ir patys nebetiki, kad gebės dirbti.
„Rengiant darbo rinkai žmones, turinčius psichikos negalią, nepakanka vien atkurti gebėjimų, profesinio mokymo ir įdarbinimo. Labai svarbu šviesti, konsultuoti darbdavius, tinkamai parengti darbo aplinką, - sako karjeros konsultantė. - Reikia iš anksto aptarti ir suderinti darbo grafikus, galimybę daryti pertraukas, laiku lankytis pas psichikos sveikatos specialistus ir panašiai.“
Dirbančių Asmenų Patirtys ir Pasitikėjimas Savimi
Šalyje vykstant deinstitucionalizacijos procesams, atsigręžiama į globos įstaigose gyvenančius žmones. Pabradės socialinės globos namai dalyvauja projekte „Įdarbinimo iniciatyvų skatinimas Vilniaus regione“. Projekto pareiškėjas - Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, projektą administruoja Lietuvos negalios organizacijų forumas. Be pabradiškių, projekte dalyvauja ir Jasiuliškių socialinės globos namai bei „Rastis“. Paslaugos Pabradėje teikiamos 40-iai globos įstaigos gyventojų.
Pasak Pabradės socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojos socialinėms paslaugoms Danutės Grigelevičienės, nuo projekto pradžios 2017 metų pabaigoje pasikeitė ir jame dalyvaujančių globos įstaigų gyventojų, ir dirbančių su jais nuostatos. „Darbuotojai, iš pradžių į negalią turinčių žmonių įdarbinimą žiūrėję skeptiškai, mato didelius jų pokyčius. Paslaugos gavėjai tapo aktyvesni, labiau pasitikintys savimi“, - sako D. Grigelevičienė. Jos teigimu, kai kurie projekto dalyviai net neįsivaizdavo, kad gali dirbti, daugumai darbas atrodė neišsipildysianti svajonė, jie buvo nuvertinę savo galimybes ir gebėjimus. Po atliktos darbinės praktikos žmonės suprato, kad gali dirbti, realizuoti save, gauti didesnes nei iki šiol pajamas.
Vis dėlto, pasak D. Grigelevičienės, įsidarbinimo procesas asmenims, turintiems psichikos ar proto negalią, labai priklauso nuo Lietuvos įstatymų. Įsidarbinti globos įstaigose gyvenantiems žmonėms trukdo tai, kad 80 proc. atlyginimo jie turi atiduoti globos įstaigai. Pasak specialistės, tam, kad žmonės būtų motyvuoti dirbti ir užsidirbti, būtina keisti įstatymus.
Individualios Istorijos: Viltis ir Motyvacija
Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa - apie 180 eurų. Dirbti visą dieną negalėčiau, greitai pavargstu, prasideda priepuoliai. Visa laimė, kad yra Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, kur galiu lankytis, gauti įvairias paslaugas. Kai sustiprėsiu, žadu pradėti siūti, tai padės užsidirbti eurą kitą“, - pasakoja mergina.
Dar vienas trakiškis Arūnas labai nori dirbti. Jo svajonė - tapti bitininku. Vaikinas pagal Užimtumo tarnybos programą „Profesinė reabilitacija ir profesinis mokymas“ baigė bitininkystės darbuotojo kursus, atliko praktiką Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, gavo atlygį už darbą. Pats, be niekieno pagalbos, važiavo į Vilnių ieškotis darbo.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos draugija
Šiaulių miesto savivaldybės projektas
Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino milijoninį paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia skirtą projektą. Oficialiai atidarius paskutinį projekto objektą, galima pasidžiaugti rezultatu.
Projekto įgyvendinimo pabaigos labiausiai laukė šeimos, kuriose gyvena asmenys turintys proto negalią ar psichikos sutrikimų, nes Šiaulių mieste dar trūko paslaugų žmonėms, kurie dėl turimos negalios negali gyventi savarankiškai arba kuriems reikalinga specialioji nuolatinė slauga ir globa. Užbaigtas beveik 5 mln. Paslaugos žmonėms turintiems proto ar psichikos negalią, įgyvendinus šį projektą, Šiauliuose kilstelėjo į naują lygį.
Rekonstravus buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatą, esantį Vilniaus g. 303, buvo įrengti ne tik specializuoti slaugos ir globos namai, kuriuose sukurtos 36 vietos, turintiems proto ar psichikos negalią, bet ir dienos užimtumo centras, kuriame pradėtos vykdyti darbinio dienos užimtumo, socialinės įtraukties, kasdienių įgūdžių lavinimo ir palaikymo, meninės saviraiškos (keramikos ir (ar) kt.
ES lėšomis, su valstybės ir miesto biudžeto prisidėjimu finansuotus objektus atidarė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė ir projekto iniciatorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar - Seimo narys Linas Kukuraitis. Taip pat Seimo nariai Domas Griškevičius, Rima Baškienė, kiti svečiai.
„Šis projektas, kurį įgyvendinome Šiauliuose, tampa pavyzdiniu, kuris galės būti tiražuojamas visoje šalyje. Čia išsipildė ir viena mano svajonių - mieste turėti tokią vietą, kur mama, pagimdžiusį vaikutį, bet neplanuojantį jo auginti, galėtų apsistoti ir pamažu prie jo priprastų, būtų išdrąsinta savo kūdikio neatiduoti globai. Šiauliuose mamoms tikrai nebėra ko bijoti net ir sudėtingose situacijose, visą reikalingą pagalbą galima gauti čia ar net savo namuose. Bandome tvarkytis ir labai jautrioje socialinėje srityje. Tiems kitaip likimo apdovanotiems žmonėms be valstybės ar savivaldybės pagalbos tikrai būtų labai sunku gyventi. Mūsų visuomenė yra stipri tiek, kiek galime pasirūpinti silpnesniais“, - kalbėjo A. Visockas.
Slaugos-globos paslaugoms teikti rekonstruotos per 960 kv. m. patalpos, kuriose sumontuota reikiama įranga, pastatas pritaikytas asmenims su negalia, įrengtas liftas. Šiuose specializuotuose slaugos-globos namuose, paslaugos teikiamos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių veikla vykdoma 425 kv. m. erdviose patalpose.
Socialinėse dirbtuvėse 12 suaugusių proto ar psichikos negalią turinčių asmenų įgis specialiuosius darbinius įgūdžius, ir, tikimasi, kad taip didės jų galimybės įsidarbinti atviroje rinkoje.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė komentavo, kad naujose įrengtose socialinės dirbtuvėse darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ar psichikos negalią, mokomi aplinkos tvarkymo-valymo paslaugų teikimo. Darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su socialinio darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo-valymo darbus (pvz. rudenį grėbia lapus, tvarkos viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės priežiūros darbus ir pan.).
Trys pastatai tapo grupinio gyvenimo namais intelekto ir psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė socialinė globa, ketvirtame pastate įsikūrė bendruomeniniai vaikų globos namai. Anot R. Pilypienės, naujai pastatytuose, jaukiuose namuose įsikūrė neįgalieji, kurie yra likę be tėvų globos, jie - buvę kompleksinių paslaugų namų ,,Alka“ auklėtiniai.
Atidarymo renginyje taip pat pasidžiaugta, kad savivaldybės iniciatyva pradėta įgyvendinti nauja prevencinė programa ,,Naujagimiai tėvai“, skirta šeimai, pagimdžiusiai kūdikį ar kūdikį su negalia, susiduriančiai su sunkumais. Socialinių paslaugų politika orientuota į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tačiau neišplėtota krizės pasekmių prevencijos sistema.
Projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurio vertė apie 4842 015,57 eurų (3,4 mln. ES fonų lėšos ir LR valstybės biudžeto lėšos - 1,4 mln.
Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“
Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“ nuo 2020 m. iki 2023 m. balandžio 29 d. dalyvavo ESFA įgyvendinamame projekte „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“.
Dviejų projekto dalių - apsaugoto būsto ir įdarbinimo su pagalba - veiklos jau yra įgyvendintos, socialinių dirbtuvių veiklą iš ES lėšų planuojama finansuoti iki 2023 m.
Pasak socialinių dirbtuvių rinkodaros specialistės Veronikos Bespalovienės, buvo planuojama socialinių dirbtuvių veiklą pratęsti iki šių metų pabaigos iš ESFA finansavimo, tačiau šiuo metu viskas yra miglota. Liepą įvykusiame neeiliniame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje nebuvo priimta konkretaus sprendimo dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymo dalyvauti projekte, plėtojant socialinių dirbtuvių paslaugas asmenims su psichikos ir (ar) intelekto negalia.
Galutinį sprendimą turėtų priimti Telšių rajono savivaldybės taryba. „Kaip paaiškėjo, Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl socialinių dirbtuvių paslaugos plėtros psichikos ir (ar) intelekto negalią turintiems asmenims“ aiškinamąjį raštą pateikė tik išvakarėse. Komiteto nariai neapsilankė mūsų socialinėse dirbtuvėse, išskyrus Tarybos narį Almantą Lukavičių, kuris pakvietė atvykti į komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimą komiteto nariams, jeigu iškiltų klausimų, tačiau žodis „Atjautos“ atstovams nebuvo suteiktas. Verdiktas buvo toks, kad socialinės dirbtuvės yra neveiklios.
Lendra Bukauskienė prisiminė sutartis, kurias sudarėme su UAB „Sidonas ir Ko“ bei UAB „2B Pack“. Pirmaisiais metais buvo sudaryta sutartis su „2B Pack“. Darbo buvo išties daug, o žmonės už tai gaudavo atlygį. Tačiau įmonė įsigijo mechanizuotas stakles ir jiems buvo nebereikalinga rankų darbo jėga. Antraisiais metais buvo sudaryta sutartis su „Sidonu“, tačiau žmonės nepajėgė įvykdyti įmonės keliamų reikalavimų. Trūko tempo, kokybės“, - pasakojo V. Bespalovienė, piktindamasi nuskambėjusiu pasakymu, jog siuvykla nefunkcionuoja. „Ji puikiai veikia. Toje siuvykloje mes paruošiame dirbinius nevyriausybinių organizacijų mugėms, miesto šventėms. Už projektui įgyvendinti skirtas lėšas taip pat nupirktos medžio apdirbimo staklės, kuriomis gaminamos šiukšlių dėžės, suoliukai.
„Yra pagaminta pilna dirbinių, kuriuos pardavinėjome ir turguje. Pernai pavasarį buvo labai paklausios pakeliamosios lysvės. Esame pagaminę ir didelių gabaritinių baldų. Praėjusiais metais, savo veiklas vykdydami senose patalpose, Žemaitės g, Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“ sudarė sutartį su UAB „Butų ūkio valdos“ dėl teritorijų priežiūros.
V. Bespalovienės teigimu, iš pradžių buvo sunku, nes visuomenė negalėjo net įsivaizduoti, kad pschikos negalią turintys žmonės tvarkys jų kiemus. „Reikėjo gal pusės metų, kad pasikeistų visuomenės požiūris į neįgaliuosius. Tada pradėjome sulaukti vis daugiau pasiūlymų, sudarėme daug naujų sutarčių“, - pasakojo V. Bespalovienė, pridurdama, kad organizacija yra sudariusi ilgalaikes sutartis ne tik su UAB „Butų ūkio valdos“, bet ir su UAB „Raguvilė“, Telšių miesto seniūnija, UAB „Norfos mažmena“, Daugiabučių namų savininkų bendrija Stoties g. 14, Telšiuose.
Prie pašnekesio prisijungė ir Edita, kuri trejus metus lanko socialines dirbtuves. Moteris tvarko aplinką, šiuo metu prižiūri 3 objektus. „Asmeniškai man socialinės dirbtuvės suteikia daug naudos. Aš čia ne tik pabendrauju su žmonėmis, bet ir užsidirbu kažkiek pinigėlių. Kad ir nedaug, bet man tai yra didelė parama. Po darbų valgome pietus, taip pat parsinešame maisto namo. Aš tik meldžiu Dievo, kad ir toliau gyvuotų socialinės dirbtuvės“, - vylėsi moteris, kuri taip pat išmėgino instrukcijų lankstymą, tačiau suprato, kad ši veikla ne jai. Pasak socialinių dirbtuvių teikiamų paslaugų gavėjos, jai geriau žiemą sniegą kasti ar rudenį lapus grėbti.
Socialinių dirbtuvių veikloje dalyvauja 12 neįgaliųjų, dirba 4 darbuotojai (socialinis darbuotojas, individualios priežiūros specialistas, užimtumo specialistas, rinkodaros specialistas). Iš ES lėšų finansuojamas 3,5 etato užimančių darbuotojų darbo užmokestis, taip pat mokamos kompensacijos po 38 Eur/mėn. socialinių dirbtuvių veikloje dalyvaujantiems asmenims, 3 proc. šių lėšų skiriama administravimo išlaidoms padengti.
Socialinių dirbtuvių uždirbtos pajamos projekto vykdymo laikotarpiu (2020-06-01 - 2023-07-31): 2020 m. - 2166,03 Eur, 2021 m. - 429,06 Eur, 2022 m. - 24133,42 Eur, 2023 m. 01-07 mėn. - 25448,36 Eur. Iš ESFA socialinių dirbtuvių veiklai skiriama po 5500 Eur/mėn. „Sugeneruojame nemažai lėšų, yra įdarbinti 3 darbuotojai su negalia. Atviroje darbo rinkoje šie žmonės vieni patys dirbti negali, jiems yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir palaikymas, ką šiai dienai jie randa mūsų organizacijoje“, - akcentavo V. Bespalovienė.
Socialinių dirbtuvių tikslai
Socialinių dirbtuvių tikslas - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
tags: #psichikos #neigaliuju #uzimtumas