Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristato rekomendacijas, parengtas siekiant pagelbėti žmonėms, kurie namuose slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Psichikos ir elgesio sutrikimu sergančių žmonių priežiūra namuose yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis iš artimųjų specialių žinių, kurių jiems dažnai trūksta. Leidinyje artimieji sužinos, kas kokią pagalbą teikia susirgus, kaip vertinti prižiūrimo ligonio poreikius, kokie galimi sergančiojo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, į ką kreiptis sutrikus regai, klausai, judėjimui ir judesių koordinacijai, nuotaikai, miegui ir kitoms organizmo funkcijoms ar gebėjimams.
Kaip pabrėžia autoriai, psichikos ir elgesio sutrikimo gydymas yra sudėtingas ir gali tęstis visą gyvenimą. Dėl sutrikimo ligonis gali būti nusiteikęs prieš gydymą ir atsisakyti vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus, o net ir ligoniui besijaučiant gerai, būtina užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą. Dėl to rekomendacijose nemažas dėmesys skiriamas vaistų vartojimo klausimams aptarti. Pavyzdžiui, ligos pradžioje ligonis pajėgus savarankiškai vartoti gydytojo skirtus vaistus, tereikia surašyti, kokius vaistus ir kada vartoti, tačiau vėliau ligoniui palikti vaistų jau negalima, nes jis neprisimena, kiek, kokių vaistų ir kada reikia vartoti, dėl to gali kilti grėsmė jo sveikatai.
Pateikiamos rekomendacijos, kaip padėti sergančiajam spręsti finansinius klausimus (artimiesiems sunerimti reikėtų, jeigu pastebėta, kad ligonis tapo išlaidus, negali atlikti įprastinių finansinių operacijų, nes atsiranda galimybė tapti pažeidžiamu ir išnaudojamu kitų asmenų), padėti išvengti griuvimų ir traumų namuose (pavyzdžiui, pažymėti laiptų pakopų kraštus ryškia spalva, ant grindų netiesti mažų ir slidžių kilimėlių, įrengti turėklus koridoriuje, vonioje, tualete, kad ligonis galėtų prisilaikyti, atkreipti dėmesį į apšvietimą ir kita), organizuoti prižiūrimo ligonio fizinį aktyvumą ir veiklą dienos metu, jo mitybą. Aptariami asmens higienos laikymosi, miego, nuotaikų pasikeitimo klausimai, kaip elgtis įvairiose situacijose ir pasikeitus aplinkybėms.
Psichikos sveikatos slaugos metodines rekomendacijas, įgyvendinant Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planą, išleido Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr.), Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr.), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.), Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr.), Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr.) ir kiti teisės aktai formuoja pagrindus, kuriuos įsivaizduoja ir taiko sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje.
Teisiniai pagrindai: ką įsipareigoja ir ką turi teisę užtikrinti ligonio globėjai
Įstatyminis pagrindas teikia teisines priemones ir standartus, kaip organizuoti slaugą namuose ir užtikrinti tinkamą priežiūrą. MN normos, tokios kaip MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei MN 114:2019 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, reglamentuoja gydytojų kompetencijas ir atsakomybę, galimybes užtikrinti saugią ir kokybišką pagalbą paciento namuose. Taip pat svarbios nuorodos dėl prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos ir teikiamų pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Įstatymai ir nutarimai taip pat liečia paciento teises ir žalos sveikatai atlyginimą, teises į informuotą sutikimą, gydymo poreikio nustatymą ir galimybę kreiptis į teisines institucijas. Svarbu pažymėti, kad gydymo procesas kartais gali būti ilgas ir sudėtingas, todėl teisės aktai skiria dėmesį pacientei teisėms, gydymo pasirinkimams ir atsakomybei už gydymo eigą.
Priemonės namuose: kaip konkretūs patarimai perkelti į kasdienę priežiūrą
- Drėgnų grindų ar slidžių kilimėlių vengimas; turėklai koridoriuje, vonioje, tualete ir vietose, kuriose ligonis gali pasigirti prisitraikimu ar palaikymu.
- Apsaugos priemonių planavimas: ryškiai pažymėti laiptų pakopų kraštai ir aiškus apšvietimas, siekiant sumažinti nuopuolių riziką.
- Finansinių operacijų priežiūra: stebėti išlaidavimo pokyčius ir apsaugoti nuo pažeidžiamumo išnaudojimo.
- Fizinio aktyvumo organizavimas ir dienotvarkės laikymasis: lengvi pratimai, kasdienė mankšta, laikui bėgant pritaikomi poreikiams.
- Maitinimo režimo ir higienos laikymosi užtikrinimas: nuolatinė mityba, asmeninės higienos laikymasis.
Taip pat akcentuojama, kad reikia aiškiai iš anksto suplanuoti vaistų vartojimą, ypač kai ligonis gali prarasti atmintį arba laikui bėgant gali pritrūkti sąmoningumo dėl ligos eigos. Net jei ligonis jaučiasi gerai, būtina užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą gydytojo nurodymų pagrindu.
Elektroninės informacijos ir visuomenės įtraukties vaidmuo
Slaugos slėpiai ir informacijos platinimas apie psichikos sveikatą, jos gydymą, gydytojų vaidmenį ir teisinius aspektus padeda artimiesiems geriau suprasti, kaip elgtis įvairiose situacijose ir kaip prisitaikyti prie pasikeitusios paciento būklės ar aplinkos. Ši informacija yra būtina, norint užtikrinti saugią ir nuoseklią priežiūrą namuose bei galimybę kreiptis į specialistus, kai tai būtina.
Prievartos ir teisės apsaugos svarba psichikos ligoniams
Teisiniai dokumentai įtvirtina asmens teises ir pareigas gydymo procese, įskaitant būtinosios pagalbos teikimą, informuotą sutikimą, gydymo pasirinkimus, bei teises dėl žalos sveikatai atlyginimo. Slaugos praktika ir slaugos specializacijos plėtra leidžia užtikrinti aukštesnį priežiūros lygį namuose ir užtikrinti socialinį bei teisinį apsidraudimą artimiesiems, kurie rūpinasi sergančiaisiais.
- Globoje esantys asmenys turi būti informuoti apie psichikos sveikatos teisines nuostatas ir galimas pagalbos kryptis.
- Ieškoti ekspertinės pagalbos ir konsultacijų, kai pasikeičia ligonio būklė ar atsiranda naujų rizikų.
- Planuoti finansų ir kasdienio gyvenimo saugumą: sąsajos su socialinėmis tarnybomis, teisinėmis institucijomis ir gydymo įstaigomis.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms